Baltarusija – karinės invazijos išvakarėse?

2016 metais Minsko ir Maskvos santykiai nuolat ėjo blogyn, tarp dviejų valstybių didėjo įtampa. Minsko valdžią toleruojantys ekspertai net prabylo, kad Rusija rezga planus pulti „sąjunginės valstybės“ narę Baltarusiją 2017 metų rugsėjį, per karines pratybas, kurių metu daug rusų karių bus legaliai atvykę į Baltarusiją.

Grėsmė iš Rytų

2017 m. vasario 3 d. spaudos konferencijoje Аliaksandras Lukašenka su žurnalistais tiesiogiai bendravo 7 val. 20 min. Kone pusę bendravimo laiko jis kritikavo Maskvos vadovus, taip pat paneigė Rusijos karinės invazijos į Baltarusiją galimybę. Tačiau liko klausimų[i].

Bendri baltarusių ir rusū kariškių pratybos vyksta kasmet, kartais net po kelias per metus, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos poligonuose. Pvz., dviejų valstybių jungtinės priešlėktuvinės sistemos kariai dalyvauja kovinio šaudymo pratybos „Bojevoje sodružestvo“ (Kovinė sandrauga), kurios vyksta Rusijos Astrachanės srityje, Ašuluke.

Pratybose „Slavianskoje bratstvo – 2017“ (Slavu brolybė 2017), kurios birželį rengiamose Baltarusijos Bresto srityje, dalyvaus baltarusių, rusų bei serbų kariai. Taip par reguliariai vyksta Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Nerušimoje bratstvo“ (Neišardoma brolybė), tarptaurinės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalių pratybos „Vzaimodeistvije“ (Saveika), Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Sčit Sojuza“ (Sąjungos skydas). Panašiose pratybose paprastai dalyvauja nuo 900 iki 8 000 karių, gausiai naudojama įvairi karinė technika[ii].

Plačiausio masto, nuo Tarybų sąjungos gyvavimo laikų, lieka turinčios strateginį statusą „Zapad“ (Vakarai) pratybos, kurios po 2009 m. vyksta 2 kartus per metus, Baltarusijoje ir Rusijoje.

**Iš „Zapad“ pratybų istorijos**

Pratybu metus „Zapad 2013“, kurios vyko vienu metu trijuose Baltarusujos poligonuose ir Rusijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje, repetavo desanto išlaipinimą iš Baltijos jūros (tai, anot pratybų organizatorių, būtų aktualu, jei įvyktų karinis konfliktas su Lenkija ar Baltijos šalimis). Buvo desantuotasi iš „Mordovijos“, didžiausio pasaulyje laivo su oro pagalve Didelio masto manevrus stebėjo Rusijos ir Baltarusijos vadovai Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka.

Pratybose dalyvavo 12 120 kariškių, buvo pasitelktas ne vienas šimtas vienetų technikos – tankų ir kt., aviacija, Baltijos laivyno laivai, taip pat dalyvavo Baltarusijos teritorinės gynybos junginiai (apie 7000 aktyvaus rezervo karių)[iii].

Pateikti skaičiai yra standartiniai „Zapad“ serijos pratyboms. Jie nelabai varijuos per „Zapad 2017“ pratybas, rengiamas Baltarusijoje dviem etapais – vasaros vidurį ir rugsėjį.

„Zapad“ serijos pratybų palyginamieji duomenys[iv]:

Metai	Kariškių skaičius	Karinė technika vienetais	Aktyviųjų rezervininkų skaičius	Poligonai (baltarusiu ir rusų)
2009	12500	1020	0	1 + 1
2013	12120	180	7000	3 + 2
2015	8000	400	0	0 + 5
2017 (preliminariai)	13000	kol kas nėra duomenų	10000	7 + 0

Pastaba. 2015 metais dviekų valdtybių, Rusijos ir Baltarusijos, pratybos „Vakarai“, kuriose dalyvavo Rusija ir Baltarusija, vienintelį kartą vyko pavadinimu „Sąjungos skydas“ pavadinimu. Vėliau buvo naudojamas tik pavadinimas „Zapad“ (Vakarai).

2017 metais Rusijos gynybos ministerija nurodė į Baltarusiją išsiųsti 4162 karinių vagonų[v] (2063 – į kiekvieną pusę). Tai net 83 kartus daugiau nei 2016-aisiais: 2015 m. ir 2016 m. buvo panaudota 125 ir 50 vagonų (2016 metais pagrindiniai pratybų veiksmai vyko Rusijoje, todėl daug vežti nereikėjo)[vi].

Atlikus apklausas, išaiškėjo, kad mažiau nei 26 proc. Baltarusijos gyventojų teigė, jog ginklais pasipriešintų Rusijos invazijai. Apie 40 proc. apklaustųjų sakė, kad taikytųsi su naująja valdžia, o 13,3 proc. Prisipažino, kad rusus sutiktų išskiestom rankom[vii].

Baltarusija, kaip suvereni valstybė, turi savo ginkluotųjų pajėgų. Kariuomenė, tuo labiau šauktinių kariuomenė, yra visuomenės atspindys, ir baltarusių šauktiniai anaiptol nepasisirengę stoti į ginkluotą kovą su rusų kariškiais. Baltarusių visuomenė nėra pasirengusi kautis su rusais, jei jie užpultų Baltarusiją[viii].

Peršasi ši išvada: Baltarusijos gyventojai aršiai nesipriešintų, jei kiltų karinis konfliktas su Rusija.

Karinė doktrina

Nuogastavimų, kad Baltarusija galėtų tapti „hibridinio karo lauku“ arba tiesioginės Rusijos aneksijos objektu, baltarusių visuomenėje pasigirdo po Krymo aneksijos 2014-aisiais ir kilus konfliktui Ukrainos rytuose. Labiausiai išsigando Baltarusijos aukštesnieji vadovai. Ir negalėjo nesureaguoti. Vienu iš prevencijos žingsnių tapo Baltarusijos Karinės Doktrinos pakeitimai (2016 m.).

Dar iki Doktrinos pakeitimų, 2014 m. rudenį, neužilgo po Ukrainos konflikto pradžios, Baltarusijos Ginkluotųjų pajėgų vadas Aliaksandras Lukašenka pasirašė naują Baltarusijos Respublikos Gynybos Planą. Tai, nelygu Karinė Doktrina, visiškai slaptas dokumentas, kuriame yra labai išsamus sąrašas įvairių karinių grėsmių ir planas, kuriame nurodyta, kaip privalu reaguoti į šias grėsmes. (Vėliau Doktrina bus pirmą kartą susieta su Gynybos Planu.)

2016 m. birželio 17 d. Baltarusijos Respublikos Nacionalinio parlamento (Nacionalinio Susirinkimo) Atstovų rūmai priėme naują karinę doktriną. Birželio 30 d. Doktrinai pritarė Respublikos taryba. Viso Doktrinoje apie 1200 pakeitimų, tame tarpe įrašytos tokios sąvokos, kurios anksčiau nebuvo vertinamos kaip oficialios: hibridinis karas, spalvotoji revoliucija ir pan. Irašė ir apibūdino iš išorės kurstomą „ginkluotąjį konfliktą“. Doktrinoje taip pat numatytos karinės ir nekarinės priemonės galimo konflikto atveju.

Doktrina deklaruoja ne tik prioritetinius santykius su valstybe sąjungininke Rusija, bet ir siekį vystyti partnerystės santykius su Europos Sąjunga, didinti skaidrumo bei tarpusavio supratimo santykius su NATO. Pažymėkime, kad neaprašyti atitinkami mechanizmai ir priemonės, todėl galima būtų pasakyti, kad šia dokumentas savo prasme yra artimesnis ketinimų deklaracijai, ir kol kas neaišku, kokius ketinimus ir siekius tikrai įgyvendintų Baltarusijos vyriausybė.

Baltarusija pasimokė iš šiuolaikinių konfliktų, daugiausia iš Ukrainos patirties. Yra nurodyta, kad kai kurios Europos regiono valstybės bando inicijuoti ginkluotuosius vidaus konfliktus ir remiasi ne tik vietinėmis karinėmis priemonėmis, bet ir pasitelkia teroristines, diversines jėgas. Tai, ką žinasklaidoje vadina „hibridiniu karu“, Baltarusijos Karinė Doktrina įvardijo „ginkluotoju vidaus konfliktu“. Tai yra pagrindinė naujovė.

Ekonomikos ir karinio techninio bendradarbiavimo skirsnys byloja apie tai, kad что Беларусь skelbia apie ambicijas atskirai nuo Rusijos kurti karinį pramoninį kompleksą.

Karinius iššūkius Doktrina klasifikuoja kaip grėsmes ir pavojus. Pavojus yra žemesnio lygio iššūkis nei grėsmė. Baltarusijos Respublikos Karinė Doktrina, taip pat dauguma gynybos ministro bei užsienio reikalų ministro kalbų liudija apie tai, kad Baltarusija nevertina NATO aktyvumo karine gresme, nelygu Rusija[ix].

Reikia pasitempti

Baltarusijos Respublikos vadovas Aliaksandras Lukašenka savo kalbose deklaruoja, jog jis visiškai nebijantis Rusijos invazijos grėsmės, įskaitant užmaskuotos ir galimos įvykdyti karinių pratybų „Zapad 2017“ metu. Tačiau aukštesnieji kariniai vadovai visgi siekia praktiškai pasirengti bet kokiam galimam konfliktui. 2017 m. vasarį buvo atliktas Baltarusijos karinių pajėgų kompleksinis patikrinimas, ir jo vienas renginys buvo karo prievolininkų šaukimai (pašaukė apie apie 3000 aktyviųkų rezervininkų).

Leidinio „Belarus in Focus“ ekspertai pažymi, kad Baltarusijos kariniai vadovai nagrinėja paskutiniais metais įvykusius ginkluotuosius konfliktus, semiasi patirties, kaip reikėtų greitai sutraukti ir padidinti pajėgas, nes tai yra labai svarbu. Bus tęsiamos mobilizacinės treniruotės, ir neužilgo galima būtų laukti išskleidimų įdirbio pratybų metu, pasitelkiant didesnių junginių (pulkų, brigadų) rezervininkų. Be to, bus reikalingi eilinių pratybų dalyviai (lentelėje matėme, kad rezervininkų skaičius siekia 10 000)[x].

Taikos metu dauguma Baltarusijos kariuomenės junginių yra sumažintos sandaros bei komplektacijos – tai mokomoji ir mobilizacinė bazė, turinti galimybę išsiskleisti kaip kariuomenė, sugebanti veikti karo laiku. Trys iš penkių kaimyninių valstybių Baltarusiją lenkia pagal gyventojų skaičių, karinį galingumą ir teoriškai galėtų pradėti karinius veiksmus be papildomos mobilizacijos. Todėl Baltarusijos kariuomenei labai svarbu (kritiškai svarbu) papildomas karo prievolininkų (iš rezervininkų skaičiaus) mobilizavimas per trumpą laikq, kad karinius junginius greičiau išskleisti iki karo laiko būklės.

2017 m. vasarį atliktas patikrinimas parodė, kad mobilizavimo intensyvumas per dieną sudarė iki 900 karių. Stambesni junginiai, išskleidžiami pasitelkiant rezervininkus, šiuo metu yra batalionas/divizijonas, artimesniu laiku būtų taip pat pulkas, brigada. Organizaciniu branduoliu galėtų tapti Jungtinis pratybų centras, Karo akademija ar viena iš ginkluotės saugojimo bazių.

Nepasitikėjimas savaisiais ir „rusišką pėdsakas“

2016 m, baltarusių leidinys „Zavtra tvojej strany“ užklausė ekspertus apie nuotaikas Baltarusijos kariuomenėje ir ar galima tikėtis, jog šalyje nepasikartotų Kryme vykdytas scenarijus. Abejones dėl baltarusių kariškių patriotizmo sukėlė apklausos duomenys, kuriiuos Europos radijui pateikė Rusijos politikos apžvalgininkas Valerijus Solovejus. Anot jo pateiktos informacijos, 70 – 80 proc. Baltarusijos kariuomenės karininkų norėtų „ne formalios, o tikros Rusijos ir Baltarusijos sąjungos“[xi].

Šio klausimu Baltarusijos opozicijos atstovai nevengė kreiptis net į gynybos ministrą Andrejų Ravkovą ir gavo atsakyma, kad duomenys apie Baltarusijos kariuomenės karininkų apklausą dėl Baltarusijos ir Rusijos susivienijimo neatitinka tikrovės. Ministras nepateikė jokių skaičių, kurie galėtų paliudyti apie patriotines nuotaikas. Ar tikrai kilus grėsmei Baltarusijos kariuomenė pasirengusi stoti ir ginti šalies nepriklausomybę?

Kaip skelbia tinklalapis chinovniki.info, gerokai panagrinėjus, išaiškėjo, kad aukštesni baltarusių karininkai yra „Rusijos auklėtiniai“. Ministras A. Ravkovas su pagyrimu baigė Maskvos visų kariuomenės rūšių vadovų mokyklą ir Rusijos Federacijos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo karo akademiją, taip pat su pagyrimu. Visi keturi ministro pavaduotojai semėsi mokslų Rusijoje, iš jų vienas su pagyrimu baigė RF Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo karo akademiją. Du iš keturių ministro pavaduotojų – Rusijos piliečiai pagal gimimo teisę.

„Rusiško pėdsako“ dairomės toliau. Iš dvylikos Baltarusijos aukščiausiųjų karinių vadovų vienuolika studijavo karinius mokslus studijavo Rusijos Federacijoje: 4 baigė Generalinio štabo karo akademiją, 1 – RF Gynybos ministerijos J. Gagarino karinių oro pajėgų akademiją, 1 – RF Gynybos ministerijos armijos generolo A. Chruliovo užnugario ir transporto karo akademiją. Trys įgijo Rusijos pilietybę pagal gimimo teisę. Galima būtų dairytis ir toliau, tačiau jau supratome, kokia čia yra padėtis.

Baltarusijos ginkluotosios pajėgos: parengtis ir kovingumas

Baltarusija savo kariuomenę moderniai reformavo gerokai anksčiau negu kitos posovietinės valstybės. Tapusiai nepriklausomai Baltarusijai tiesiog buvo sunku išlaikyti iš Sovietų sąjungos pavėldėtą gigantišką karinę mašiną. 1992 metais Baltarusijos karinė apygarda dar turėjo 3971 tankų, 4020 šarvuočių, 378 kovinių lėktuvų, 78 kovinių sraigtasparnių. Kariškių skaičius siekė 240 000. Kariškių ir civilių gyventojų santykis Baltarusijoje buvo 1: 43, Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane 1:634, 1:98, 1:118[xii].

Pagal Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį/ĮGE (rus. DOVSE), Baltarusijai buvo leista turėti 100 000 kariškių, 1800 tankų, 2600 šarvuočių, 1615 artilerijos pabuklų ir reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Baltarusija sėkmingai įvykdė didelio masto užduotį – panaikino 2171 tanką, 1420 kovinių šarvuočių, 167 kovininius lėktuvus. Dalį senesnės kovinės technikos utilizavo, dalį užkonservavo. Labai daug pasisekė parduoti Afrikos ir Azijos šalims. Modernesnę techniką, be abejo, pasiliko.

Armijas išformavo, divizijas ir korpusus performavo brigadomis. Brrigados – tai lankstesni koviniai vienetai, turi savo užnugarius, artileriją, stiprinimo priemonių ir šiuolaikinėmis sąlygomis labiau tinka vykdyti karinius veiksmus, kurie reikalauja menevringumo. Desantinių divizijų pagrindu sukūrė mobiliąsias brigadas – dvi šturmo brigadas ir vieną specialiosios paskirties brigadą (vietovėje Marjina gorka). Dar vėliau sukūrė Specialiųjų operacijų pajėgas, pritaikitas maneveingajam karui vesti. Išorinės atakos atveju šios pajėgos vos per kelias valandas turi pradėti veikti ir sulaikyti priešą, kol atvyks vėlesnės kovinės parengties kariai ir prasidės mobilizacija.

Taip pat kadrų parengė Baltarusijos karinė akademija ir tos aukštuosios mokyklos, kurių specializacija arti kariniams dalykams. Karinius specialistus rengė universitetų kariniuose fakultetuose. Taip be didesnių išlaidų pasisekė parengti pakankamai techniškai kvalifikuotų specialistų kariuomenei.

Šiuo metu karinis Baltarusijos metinis biudžetas – kone 1 mlrd dolerių. Sovietų sąjungos laikais, 1985-1989-aisiais, Baltarusijos karinė apygarda gaudavo geriausių tankų, šarvuočių, didesnio kalibro artilerinės ginkluotės. Tačiau praėjus 25 metams jau viskas sensta, ypač sudyla skraidantieji aviaciniai aparatai. Deja, beveik visa šiuo metu Baltarusijos kariuomenės naudojama technika – iš sovietų laikų, ir atnaujinimas labai stringa. Be to, Baltarusijos kariuomenė nelabai sugeba operatyviai atsispirti net menkesniems iššūkiams (prisiminkime 2012 metų “pliušinių meškiukų desantą)[xiii].

Išvados

Klausimas, ar reikia baltarusiams nuogastauti dėl rusų invazijos, su kuria galėtų susidurti per būsimas karines pratybas, lieka atviras. Ko gero, į šį klausimą negalėtų atsakyti net Maskvoje. Niekas neabejoja, kad būtent ten kuriami panašūs scenarijai, ir neaišku, ar būtų įgyvendinta minėto scenarijus galimybė. Pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ ekspertai tokią galimybę vertina nedidele ir pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

Dabartinė Rusijos ekonominė ir geopolitinė situacija nėra tokia, kad Rusija sau užkrautų papildomų politinių prollemų ir patirtų didžiulių išlaidų, susijusių su Baltarusijos aneksija, net ir užmaskuotą kaip pagalba kovojant su “oranžine revoliucija”. Palyginkime: Ukrainos rytuose, pasiskelbusiose Donecko ir Luhansko respublikose, formaliai nedalyvauja rusų kariškiai, tačiau

šis „nedalyvavimas“ nėra įrodytas ir dėl to Rusijai nukenčia įvairiose srityse, įskaitantjai tenkantį finansinsinį krūvį.

Rusija turi pakankamai jėgų, lėšų ir įtakos, kad esant reikalui galėtų ir be karinių veiksmų įtakoti Baltarusijos vadovų vykdomą politiką ir ją pakrypti „reikiama linkme“.
Nemaža Rusijos finansinių pramoninių grupių suintersuotos išsaugoti status quo, nes turi verslo interesų ir nuosavybės Baltarusijoje arba pelnosi iš Baltarusijos tranzito. Šių korporayvinių grupių vadovai yra artimi Kremliui ir išdrįstų pasisakyti prieš invaziją į Baltarusiją.
Jei per „Zapad 2017“ pratybas į Baltarusiją iš tiesų atvyktų vos 3000 Rusijos kariškių, tai būtų per maža, kad galima būtų aršiai veikti, o didesnio dislokavimo skaičiaus tiesiog nebūtų galimybės nuslėpti.
4162 kariniai vagonai į Baltarusiją iš Rusijos nukeliauja ne vienu sykiu, o per visus 2017 metus. Nuvežti kroviniai ir kariškiai iš pradžių dalyvaus birželį rengiamose pratybose „Slavianskoje bratstvo 2017“ ir vėliau, „Zapad 2017“ išvakarėse – batalioninėse pratybose. Be to, kai kuriuos krovinius (rusiškos technikos) teks nuvežti remontuoti bei modernizuoti Baltarusijos gamyklose, taip pat reikės karinės technikos dviems Rusijos objektams, kurie yra Baltarusijoje[xiv].
Apie Rusijos sumanytą Baltarusijos karinę agresija prieš Baltarusiją prabilo vietinė Užsienio reikalų ministerija. „Rusijos grėsmė“ – tai geras pretekstas papildomai prašyti „Europos pinigų“, kurie labai reikalingi Baltarusijos ekonomikos krizei numalšinti. Antra, manipuliuojant galima „Rusijos grėsme“, yra viltis išvengti nemalonaus pokalbio su Europos partneriais apie 2017 metų vasarį – gegužę Baltarusijoje vykdytas masines represijas priešopoziciją ir pilietinę visuomenę.
Bet koks galimas Rusijos išpuolis prieš Baltarusiją sulauktų labai neigiamos reakcijos iš Kinijos, kurios vadovai turi planų dėl bndradarbiavimo su Baltarusija. Ją oficialusis Pekinas vertina svarbiausia Naujojo Didžiojo Šilko Kelio projekto dalyve.
Į bet kokį galimą Rusijos išpuolį prieš Baltarusiją labai neigiamai reaguotų Rusijos gyventojai, kuriems baltarusiai gerokai artimesni nei, pvz., ukrainiečiai. Nepaisant galingos propagandos, Vladimirui Putinui būtų itin sunku aiškinti invazijos į „bloliškąją Baltarusiją“ priežastį savo valdomai tautai.
Rusijos valdžia menkai vertina Baltarusiją, bet ja laiko „sava“. Todėl išpuolis prieš Baltarusiją būtų kone išpuoliu prieš Rusijai priklausančią Smolensko sritį. Taip, galima bandyti įbauginti vietinę valdžią, gyventojus, pasitelkti lengvai verbuojamų žmonių, kaip antai Igoris Girkinas (taip pat žinomas kaip Igoris Strelcovas ir „Šaulys“), siekti, kad kita šalis „nugrimztų į akmens amžių“. Tačiau tai su karinėmis pratybomis, kurių metu mokoma atremti panašius scenarijus, neturi nieko bendra.

Remiantis tuo, kas buvo išdėstytа, tenka pripažinti, jog Rusija per karinines pratybas „Zapad’ 2017“ vargu ar įgyvendintų netikėtą ginkluotą išpuolį prieš Baltarusiją ir ją bandytų pavergti.

[i] https://sputnik.by/politics/20170203/1027284140/lukashenko-o-kottedzhah-v-drozdah-voennoy-baze-rf.html

[ii] http://www.belta.by/society/view/belorussko-rossijsko-serbskoe-uchenie-slavjanskoe-bratstvo-2017-projdet-pod-brestom-6-15-ijunja-250867-2017/

[iii] https://www.bsblog.info/polozhenie-v-oblasti-nacionalnoj-bezopasnosti-i-oborony-11/

[iv] http://vgr.by/home/society/24896-osenyu-projdut-sovmestnye-belorussko-rossijskie-ucheniya-zapad-2017

[v] http://nvo.ng.ru/nvoevents/2017-01-20/2_zapad.html

[vi] http://naviny.by/article/20161130/1480484703-zachem-armii-rossii-chetyre-tysyachi-vagonov-dlya-perevozok-v-belarus

[vii] http://www.iiseps.org/?p=1409

[viii] http://www.iiseps.org/?p=4789

[ix] https://news.tut.by/politics/515389.html

[x] https://belarusinfocus.info/by/socyum-i-palityka/otrabatyvaetsya-provedenie-bystroy-i-masshtabnoy-mobilizacii

[xi] http://www.zautra.by/art.php?sn_nid=23291

[xii] http://kyky.org/life/proschay-oruzhie-voennyy-analitik-o-sostoyanii-del-belorusskoy-armii