Iniciatyva išsiųsti Odesos gyventojams šiltų drabužių, atsakant į jų laišką, kurį gavo Mūsų Namai, nerado galimo vežėjo…

Tada mūsų savanoriai sužinojo, kad Valdas Bartkevičius vėl vyksta į Ukrainą pristatyti transporto priemonės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Ir tikrai, jis neturėtų važiuoti lengvas. Transporto priemonė pakrauta, o moterys su palengvėjimu atsiduso: po kelių dienų ateis fotoreportažas… Tačiau karo keliai padarė savo korekcijas ir… nuotraukos atkeliavo ne iš Odesos, o iš Bucha, iš legendinio Konstantino Gudausko. Iš daugybės publikacijų sužinojome apie lietuvio su Kazachstano pasu drąsą, kaip lietuvių kilmės Kazachstano pilietis, rizikuodamas gyvybe, išgelbėjo daugiau kaip 200 žmonių iš Rusijos okupuotos Bucha ir aplinkinių kaimų. Jį įkvėpė tėvas, kilęs iš Lietuvos, ypač jo pasakojimai apie skaudžią savo šalies okupacijos istoriją.

«Konstantinas Gudauskas gimė 1983 m. gegužės 20 d. Grigorjevkos kaime, Aktobės srityje, Kazachstane. Jo tėvas yra verslininkas, o motina – vaikų gydytoja. Jis baigė žurnalistikos studijas Uralo valstybiniame universitete. Jo karjera nebuvo ilga. Jis nusivylė savo profesija diktatūros šalyje. «Maniau, kad rašysiu tiesą, bet nebuvo galimybių tai daryti…». Taigi jis tapo žmogaus teisių gynėju Almatoje ir už tai buvo politiškai persekiojamas. 2019 m. persikėlė į Ukrainą, kur turėjo verslą gamybos srityje. Nuo 2022 m. vasario 24 d. jis vežė žmones iš rusų okupuotų Kijevo srities vietovių. Iš viso jis išgelbėjo 203 žmones. Su savo suorganizuota savanorių komanda jis siuntė į kaimus humanitarines siuntas. Humanitarinės misijos metu buvo apšaudytas ir sužeistas. Konstantinas mėgsta keliauti ir klausytis ukrainietiškų dainų. Karą jis sutiko Bučoje. Dėl apšaudymo sviediniu jis neteko namų ir automobilio».

Bet koks ilgas kelias prasideda nuo pirmo mažo žingsnelio… Fondas Bucha Help prasidėjo nuo beprotiškos idėjos: 2022 m. vasario-kovo mėnesiais, visą parą apšaudomuose blokpostuose, su Kazachstano pasu ir užrašu «Važiuoju pasiimti savo giminaičių» patekti pas žmones, įstrigusius Hostomelyje, Vorzelyje, Buchoje, Irpine (tas pats Irpinas, kurį N. Nosovas aprašė kaip gėlių miestą savo garsiajame veikale «Neznayka»).

Pirmoji iš okupuotų teritorijų išvežta šeima buvo 8 mėnesį nėščia kariškio žmona ir jų mažametis sūnus. Moteris netrukus gimusį kūdikį pavadino Konstantinu.

Sužinojęs, kad okupuotame Vorzelyje, savo namo rūsyje, slapstosi garsus ukrainiečių kompozitorius Ihoris Pokladas su žmona Svitlana, Konstantinas nusprendė pats juos išvežti. Būdamas kūrybingas žmogus, Konstantinas gerai žinojo kompozitoriaus muziką: «Jis yra ukrainiečių tautos pasididžiavimas». Nei sužeidimai, nei žeminantys tardymai, nei perspektyva būti sušaudytam vien dėl to, kad judėjo keliu, – niekas nesustabdė to drąsaus žmogaus, kuris netrukus suvienijo kitus žmones, skubėjusius padėti nukentėjusiesiems pačiomis pirmosiomis šio beprotiško karo dienomis. Ihorio Poklado žmona Svitlana Poklad nusprendė padėti fondui ir koordinuoti jo veiklą. Be to, fondo vykdančiąja direktore tapo pasaulinio garso operos dainininkė Olena Hrebeniuk.

«Olena gimė 1975 m. liepos 31 d. Baku. 1989 m. ji persikėlė į Kijevą. Olena baigė Ukrainos nacionalinę P. Čaikovskio muzikos akademiją. Nuo 1999 m. ji yra Kijevo municipalinio akademinio vaikų ir jaunimo operos ir baleto teatro solistė, Tarptautinio Antonino Dvoržako dainavimo konkurso (Čekijos Respublika) III premijos laureatė. Ji dainuoja 12 kalbų. Jos muzikinis vaizdo klipas «Sila Doli» pelnė tarptautinio muzikinių vaizdo klipų konkurso «Euro Video Grand Prix – 2006» (Albanija) Grand Prix. Jai suteiktas «Metų geradarės» titulas. Nuo pirmųjų karo dienų ji pradėjo padėti gydytojams, turi medicinos savanorės statusą. Ji taip pat daug dainuoja savanorių koncertuose civiliams gyventojams ir Ukrainos kariuomenei, teikia tikslinę humanitarinę pagalbą».

Jos stiprus balsas girdimas vaizdo reportaže apie humanitarinės pagalbos iš Mūsų Namai pristatymą. Verta paminėti, kad humanitarinės siuntos iš Lietuvos iškrovimas virto nuostabia švente: berniukui, ne kartą padėjusiam suaugusiesiems, buvo suteiktas «jaunojo savanorio» titulas… Štai kokie kūrybingi žmonės: jie moka visur pasėti džiaugsmo ir gerumo sėklą.

Pilietybė, religija, amžius – visa tai savanorių misijai nėra svarbu. Svarbiausia, koks esi žmogus ir kurioje pusėje – Gėrio ar Blogio – esi.

Mūsų Namai ir Bucha Help savanoriai padarė savo pasirinkimą!

P.S. O kaip dėl laiško iš Odesos? Mes jo nepamiršome. Kai tik atsiras nauja proga, į kelią iškeliaus dar šimtai kilogramų humanitarinio krovinio.

Su šia tema susiję straipsniai:

Mūsų Namai ir IGFM išsiuntė lovas į karinę ligoninę Chersone Kalėdų Senelis ir Sneguročka aplankė pabėgėlių vaikus Mūsų Namai ir įteikė jiems naujametines dovanas, kurias paruošė IGFM ir Realschule iš Manderscheid Bernkastel-Wittlich rajone, Vokietijoje 30 ukrainiečių pabėgėlių gavo humanitarinę pagalbą iš Mūsų Namai Mūsų Namai paaukojo humanitarinę pagalbą Dapamoga Ukrainiečių ir baltarusių vyrų balsai dėkoja už Mūsų Namai darbą