Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai” parengė ataskaitą apie masinę baltarusių, kaip etninės mažumos, diskriminaciją Lietuvoje, įskaitant spaudimą žmogaus teisių gynėjams, bandymus deportuoti į Baltarusiją aktyvius baltarusių demokratijos gynėjus ir karo prievolininkus, masinį nepagrįstą baltarusių kaltinimą grėsme nacionaliniam saugumui dėl nepagrįstų priežasčių, baltarusių verslo įmonių diskriminaciją ir kt.

Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai” – Baltarusijos visuomeninė žmogaus teisių organizacija, nuo 2014 m. registruota Vilniuje (Lietuva) ir šiuo metu veikianti emigracijoje Lietuvoje.

Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai” yra nominuotas 2024 m. Nobelio taikos premijai ir yra gavęs daugybę tarptautinių žmogaus teisių apdovanojimų:

• 2023 – Seano MacBride’o taikos premija, Vokietija
• 2022 – Veimaro miesto (Vokietija) žmogaus teisių apdovanojimas
• 2019 – Tarptautinis taikos apdovanojimas, Brėmenas, Vokietija

Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai” direktorė Olga Karach taip pat yra gavusi tarptautinių apdovanojimų:

• 2023 – Aleksandro Langerio tarptautinė taikos premija, Italija
• 2010 – Tarptautinis apdovanojimas „Už pilietinę drąsą”, Radebeulas, Vokietija
• 2007 – „Metų žmogus”, „Amnesty International” Baltarusijai (už nuopelnus žmogaus teisių gynimo srityje)

Žmogaus teisių organizacijos „Mūsų namai” tikslas – aktyvus ir platus žmogaus teisių gynimas ir parama labiausiai pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir vaikams, kurie Baltarusijoje lengvai nukenčia nuo žmogaus teisių pažeidimų. Organizacija taip pat remia pabėgėlius iš Baltarusijos ir Ukrainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Dėl karo Ukrainoje organizacija šiuo metu prioritetą teikia plačiajai paramai baltarusių nesąžiningai nukentėjusiems asmenims ir dezertyrams, kad Baltarusijos kariuomenė neįsiveržtų į Ukrainą.

Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai” siekia užpildyti žmogaus teisių apsaugos spragas, kurių neapima kitos organizacijos, ir koordinuoti savo veiklą su atitinkamomis organizacijomis.

Vertindami surinktus duomenis, „Mūsų namų” žmogaus teisių gynėjai rėmėsi konkrečiais baltarusių atvejais Lietuvoje, baltarusių pateiktais dokumentais, savo profesinėmis žiniomis, ilgamete žmogaus teisių apsaugos patirtimi ir viešais šaltiniais, įskaitant oficialius Migracijos departamento, Valstybės saugumo departamento ir nepriklausomos žiniasklaidos duomenis. Dėkojame savo partneriams ir kolegoms už papildomą informaciją. Ši teminė ataskaita yra tik informacinio pobūdžio ir atskirais atvejais nesukuria teisių ar teisinių įsipareigojimų.

Baltarusių teisių stebėseną Lietuvoje apsunkina ankstesnė Baltarusijoje represijas patyrusių baltarusių trauminė patirtis ir ūmus potrauminis sindromas tiems, kurie baiminasi deportacijos į Baltarusiją kaip Lietuvos valstybės institucijų reakcijos, jei praneša apie diskriminaciją ir jų teisių pažeidimus Lietuvoje.

Turinys:

1. Bendra baltarusių situacija Lietuvoje.
2. Masinis politinio prieglobsčio nesuteikimas Baltarusijos piliečiams, kurie patyrė represijas, pažeidžiant Direktyvą 2011/95/ES ir Pabėgėlių konvenciją.
3. Masinis nepagrįstas baltarusių kaltinimas grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.
4. Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybinių institucijų bendradarbiavimas, dėl kurio prasidėjo naujos represijos prieš aktyvius Baltarusijos demokratijos šalininkus.
5. Rekomendacijos

Santrauka:

2024 m. balandžio 1 d. Lietuvoje teisėtai gyvena 62 884 Baltarusijos piliečiai. Šiuo metu Lietuvos valstybės politika ir valdančiosios partijos kontroliuojamų socialinių ir politinių institucijų, įskaitant žiniasklaidą ir tinklaraštininkus, veikla yra nukreipta į priešiškų ir diskriminacinių sąlygų baltarusiams Lietuvoje sudarymą. Neviešinamas baltarusių išstūmimas iš Lietuvos į kitas šalis.

Lietuvoje grubiai pažeidžiamos šios baltarusių teisės ir pagrindiniai teisės principai:

– pažeidžiamas lygybės nepriklausomai nuo kilmės principas;

– pažeidžiama teisė į laisvę, gyvybę ir neliečiamybę;

– aktyvių demokratijos šalininkų ir pagrįstai prieštaraujančių nedemokratiškiems veiksmams Baltarusijoje asmenų deportavimo į Baltarusijos Respubliką praktika prisideda prie priverstinio darbo (vergijos) ir kankinimų, taip pat didina riziką mirti Baltarusijos kalėjime dėl medicininės priežiūros trūkumo ir kankinimų;

– pažeidžiamas teisinio objektyvumo principas;

– pažeidžiama teisė į darbą;

– teisė į teisminę gynybą prieš įstatymą yra ribota ir nėra galimybės teismui atkurti teises;

– išsiunčiami iš šalies be kaltės įrodymų;

– masiškai pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.

– baltarusių nubaudimas grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o ne nusikaltimo padarymo faktais;

– pažeidžiamas šeimos vientisumo principas;

– pažeidžiama saviraiškos laisvė;

– pažeidžiama minties, sąžinės ir religijos laisvė.

Taigi, Lietuvoje baltarusių atžvilgiu pažeidžiama nemažai Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Konvencijos prieš kankinimą ir kitų pagrindinių dokumentų straipsnių.

Baltarusijos verslo centro duomenimis, Lietuva tapo baltarusių kilmės savininkų diskriminacijos lydere. Šios diskriminacinės praktikos rezultatas – 2023 m. Lietuvoje 37 proc. sumažėjęs jų įmonių skaičius (nuo 1345 iki 850).

Pažeisdamas direktyvą 2011/95/ES ir Pabėgėlių konvenciją, Lietuvos migracijos departamentas nemotyvuotai atsisako suteikti politinį prieglobstį baltarusiams.

Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. vidutinis politinio prieglobsčio nesuteikimo baltarusiams Lietuvoje procentas išaugo daugiau nei 6 kartus .

Sumažėjo bylų dėl baltarusių politinio prieglobsčio prašymų skaičius ir atsirado nemažai (daugiau nei 30 proc.) „įstrigusių” bylų. Jos taip pat gali turėti įtakos statistiniams duomenims ateityje.

Staigus politinio prieglobsčio baltarusiams nesuteikimo vidurkio procento šuolis įvyko 2023 m. vasaros viduryje ir pabaigoje, kai pradėjo plisti problemos, susijusios su vadinamuoju „litvinizmu” ir masiniu nepagrįstu baltarusių kaltinimu „grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui”.

Visą nagrinėjamąjį laikotarpį – nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn:

• – pateiktos paraiškos: 495
• – svarstoma: 554 (arba 619, jei į „pateiktus prašymus” įtraukiami „prieglobsčio suteikimo nutraukimai” – tikslios informacijos nėra).

Remiantis duomenimis, galima išskirti du aiškius laikotarpius – nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. birželio 6 d. (vidutinis atmetimo lygis 8,45 %) ir nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2024 m. gegužės 5 d. (vidutinis atmetimo lygis 53,01 %). 2023 m. liepos 7 d. smarkiai šoktelėjo atsisakymų procentas – 50,0%, palyginti su ankstesniu mėnesiu nuo 4,62% (vienkartinis padidėjimas daugiau nei 10 kartų). Pavyzdžiui, 2024 m. kovo mėn. politinio prieglobsčio nesuteikimo baltarusiams procentas siekė 76,19 %, o tai tiesiogiai rodo griežtėjančią prieš migrantus baltarusius nukreiptą vyriausybės politiką.

Nepaisant daugybės rezoliucijų ir pranešimų apie masinius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, aktyvių demokratijos gynėjų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir karo prievolininkų suėmimus ir persekiojimą, pagrindinė Lietuvos Migracijos departamento atsisakymo suteikti politinį prieglobstį formuluotė yra ta, kad protestuose dalyvavusiems baltarusiams, nepriklausomiems žurnalistams, antikariniams aktyvistams ir karo prievolininkams Baltarusijoje niekas negresia ir jiems saugu grįžti. Kartu, kadangi Baltarusijos prieglobsčio prašytojui praktiškai neįmanoma gauti kito statuso ir legalizuotis Lietuvoje, nesuteikus politinio prieglobsčio, Baltarusijos aktyvus demokratijos gynėjas, žmogaus teisių gynėjas ar žurnalistas tampa nelegaliu gyventoju Lietuvos ir kitų ES šalių teritorijoje ir jam gresia deportacija į Baltarusiją. Migracijos departamentas grasinimais deportuoti gąsdina baltarusius, kuriems buvo atsisakyta suteikti politinį prieglobstį, ir verčia juos išvykti į trečiąsias šalis.

Iš tikrųjų vyksta aktyvus neviešinamas represuotų baltarusių išstūmimas iš Lietuvos ir ES į trečiąsias šalis, kuriose baltarusių demokratijos gynėjams ir pagrįstai prieštaraujantiems prieš nedemokratiškus veiksmus Baltarusijoje, nėra saugu likti, nes egzistuoja jų išdavimo Baltarusijai praktika. Atsisakymas išduoti prieglobstį ir humanitarinę vizą Lietuvoje taikomas visose Šengeno sutarties šalyse. Taigi asmenys, gavę tokį atsisakymą, netenka bet kokios galimybės pasilikti ir legaliai įsikurti saugioje šalyje.

Pažymėtina, kad politinio prieglobsčio baltarusiai prašo tik kraštutiniu atveju, jei nėra kitos galimybės legaliai įsikurti (ekonominis leidimas gyventi, humanitarinis leidimas gyventi, leidimas gyventi su šeima ir t. t.). Pavyzdžiui, nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. baltarusiai pateikė tik 465 politinio prieglobsčio prašymus. Baltarusių nenoras prašyti politinio prieglobsčio Lietuvoje siejamas su draudimu prieglobsčio prašytojams dirbti visiškai nesant jokios valstybės paramos. Prieglobsčio prašytojų finansinė padėtis yra labai sunki, todėl jie priversti dirbti nelegaliai, kad galėtų išlaikyti save ir savo šeimas. Kartu daugelis jų Baltarusijoje patyrė kankinimus, kenčia nuo ūmaus potrauminio streso sutrikimo ir jiems reikalinga psichologinė pagalba bei medikamentai, kurių jie negali gauti.

Lietuvos nacionalinio saugumo departamentas manipuliuoja ir piktnaudžiauja „grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui” sąvoka baltarusių atžvilgiu, masiškai įtraukdamas juos į „asmenų, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui” sąrašus. Ne remiantis realiomis grėsmėmis ir nusikaltimų padarymo faktais, o tik prielaidomis, įtarimais, gandais, todėl dokumentuose dažniausiai atsiranda ta pati formuluotė „gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui”. Tokio „gali būti”, t. y. prielaidos, pakanka, kad asmuo būtų pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir iš jo būtų atimtas teisinis statusas Lietuvoje, taip pat jis būtų įtrauktas į kitose Europos šalyse grėsmę saugumui keliančių asmenų duomenų bazes su draudimu atvykti į ES nuo 3 iki 5 metų (yra buvęs atvejis, kai antikorupcijos tyrėjas į šiuos sąrašus buvo įtrauktas visam gyvenimui, t. y. visam laikui). Dėl baltarusių įtraukimo į Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašus praktiškai neįmanoma legaliai įsikurti baltarusiams kitoje ES šalyje, o tai kelia grėsmę baltarusių, kurie Baltarusijoje patyrė represijas ir dėl šios priežasties neturi galimybės grįžti į Baltarusiją, laisvei, sveikatai ir gyvybei. Į grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašus įtrauktos valstybinės prievartos aukos, elektrikai, buhalteriai, bankininkai, gaisrininkai, buvę valstybinių įstaigų darbuotojai ir t. t., t. y. asmenys, praeityje turėję ryšių su Baltarusijos kariuomene ar valstybinėmis organizacijomis.

Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui sąrašuose taip pat atsidūrė kovotojai prieš branduolinę energetiką, baltarusių mokslininkai, tiriantys Baltarusijos ir Lietuvos korupcijos schemas, baltarusių žmogaus teisių gynėjai, ginantys baltarusių teises Lietuvoje, ir kt. Visoms šioms Baltarusijos piliečių kategorijoms už visuomeninę, politinę, pilietinę veiklą ir įsitikinimus gresia neatidėliotinas išsiuntimas į Baltarusiją ir įkalinimas Baltarusijoje. Šiuo metu žinome bent apie du atvejus, kai Migracijos departamentas priėmė neteisėtus sprendimus dėl aktyvių demokratijos gynėjų ir pagrįstai prieštaraujančių prieš nedemokratiškus veiksmus Baltarusijoje asmenų išsiuntimo į Baltarusiją.

2024 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė įstatymo projekto pataisas, pagal kurias baltarusiai, vykstantys į Baltarusiją dažniau nei kartą per tris mėnesius, taip pat bus nepagrįstai kaltinami kaip keliantys grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Grėsmės nacionaliniam saugumui įrodymų nepateikimas teisme prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, o Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigos pateikti įrodymus apie grėsmę nacionaliniam saugumui nebuvimas teisme atima iš asmens teisę į objektyvų teismą ir teisinį objektyvumą.

Vos per vienerius metus (nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn.) 1644 Baltarusijos piliečiai ir 300 Rusijos piliečių buvo nepagrįstai apkaltinti kaip keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, o tai tiesiogiai rodo šališką ir diskriminacinį požiūrio į baltarusius ir Baltarusiją pobūdį. Nepaisant didelio skaičiaus baltarusių, nepagrįstai kaltinamų kaip keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešai žinomas tik vienas Baltarusijos piliečio sulaikymo dėl šnipinėjimo Lietuvoje atvejis iš beveik 63 000 baltarusių. Daugiausia šnipinėjimo Baltarusijos KGB (Valstybės saugumo komitetas) naudai vykdo Lietuvos piliečiai.

Lietuvoje nemažai antibaltarusiškai nusiteikusių lietuvių politikų pradėjo aktyvias politines manipuliacijas ir spekuliacijas išgalvotų baltarusių teritorinių pretenzijų į Vilnių ir baltarusių abejonių Lietuvos teritoriniu vientisumu tema. Iš tikrųjų krikščioniškų konservatyvių pažiūrų baltarusiai, kurie nori kuo labiau atsiriboti nuo sovietinės Baltarusijos praeities ir bet kokių ryšių su Rusija, pritaria Baltarusijos stojimui į Europos Sąjungą ir NATO, vadina save litvinais. Iki šiol nė vienas Lietuvos politikas ar Lietuvos žurnalistas nenurodė nė vieno atvejo, kai Baltarusijos politikas, aktyvistas, žmogaus teisių gynėjas, žurnalistas suabejojo Lietuvos teritoriniu vientisumu ar pareiškė, kad Vilnius turėtų būti grąžintas Baltarusijai. Nepaisant to, Lietuvos krašto apsaugos ministras, buvęs Seimo Gynybos ir nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kaščiūnas ir kai kurie kiti Lietuvos politikai nepagrįstai, remdamiesi savo samprotavimais, baltarusių diasporai Lietuvoje priskiria „antilietuviškas” nuotaikas, kažkodėl vadindami tai „litvinizmu”. Jokių įrodymų dėl baltarusių teritorinių pretenzijų nebuvimas netrukdė Lietuvos politikams kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę už „litvinizmą”. Lietuvoje baltarusiams vėl netaikoma nekaltumo prezumpcija, o sprendimai dėl baltarusių priimami remiantis kraštutinių dešiniųjų Lietuvos politikų, tokių kaip krašto apsaugos ministras Laurynas Kaščiūnas, spėlionėmis, gandais ir politinėmis spekuliacijomis.

Lietuvos žiniasklaidoje persekiojama ir aktyviai naudojama neapykantos kalba prieš baltarusių migrantus ir pabėgėlius. Prie baltarusių persekiojimo prisideda aukšti politikai (Lietuvos prezidentas G. Nausėda, krašto apsaugos ministras, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė ir kiti), nemažai valstybės institucijų, tarp jų ir Lietuvos nacionalinio saugumo departamentas. Čia pateikiamos tipiškos Lietuvos žiniasklaidos antraštės, kuriomis siekiama suformuoti Lietuvos skaitytojų priešišką ir neigiamą požiūrį į baltarusius kaip etninę grupę: „Lietuvos valstybės saugumo departamentas įspėja apie grėsmę, kylančią iš baltarusių”, „Lietuvos prezidento patarėjas baltarusius laiko penktąja kolona”, „Lietuvos vidaus reikalų ministerijos vadovas tikisi, kad politikai priims sprendimą suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams” (Bilotaitė: „Atsižvelgiant į tai, kas susiję su saugumo situacija, manome, kad verta dar kartą apsvarstyti grįžimą prie panašaus sankcijų Baltarusijos piliečiams reglamentavimo”), „Lietuva siūlo griežtinti apribojimus Baltarusijos piliečiams” ir kt.

Lietuvos politikai viešai ragina teisiškai uždrausti baltarusiams kreiptis į Lietuvos teismus dėl Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento sprendimų nesuteikti politinio prieglobsčio ar panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje.

Lietuvos Migracijos departamentas baltarusių bandymus apskųsti atsisakymą suteikti politinį prieglobstį viešai vadina „piktnaudžiavimu”, taip viešai paneigdamas pačią baltarusių teisę į teisingą teismą Lietuvoje.

Lietuvos žiniasklaidoje atvirai raginama imtis smurtinių veiksmų prieš baltarusius. Pavyzdžiui, tinklaraštininkas Algis Ramanauskas atvirai ragina išniekinti automobilius su baltarusiškais numeriais, baltarusius atvirai vadina „itin žemos socialinės kokybės asmenimis”, „ligoniais”, „biomase”. Lietuvoje atsirado „litvinų medžiotojai” („litvinai” – taip save vadina proeuropietiškai nusiteikę baltarusiai, bandantys atsiriboti nuo sovietinės Baltarusijos praeities), t. y. „baltarusių medžiotojai”, kurie užsiima baltarusių diasporos Lietuvoje organizuojamų kultūrinių renginių žlugdymu, taip pat kitais išpuoliais prieš baltarusius. Asmeninėse baltarusių SMS ir žinučių žinutėse dažnai pasitaiko grasinimų lietuvių kalba, grasinimų nužudyti suaugusiuosius ir vaikus, kartais pasirašoma Bloody Nazi ir rašoma, kad Lietuva – lietuviams.

Nuolat priimami prieš Baltarusiją nukreipti diskriminaciniai įstatymai.

2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Pagal pernai priimtą įstatymą rusams ir baltarusiams apribotos galimybės gauti Lietuvos vizas ir elektroninį gyvenamosios vietos statusą, dar labiau apsunkintos Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybės atvykti į Lietuvą ir įsigyti nekilnojamojo turto, laikinai nepriimami jų prašymai išduoti leidimus gyventi Lietuvoje. Šis įstatymas labai smarkiai smogė baltarusiams, kurie yra opozicijoje Aleksandrui Lukašenkai ir Baltarusijos režimui. Tuo pat metu KGB darbuotojams, Baltarusijos propagandos darbuotojams ir tiems, kurie atvirai remia Aleksandro Lukašenkos režimą, įvestos sankcijos įtakos neturėjo.

Lietuvoje sudarytos visos sąlygos, kad sprendimo panaikinti leidimą gyventi šalyje ar atsisakyti suteikti politinį prieglobstį neįmanoma apskųsti, t. y. iš esmės iš baltarusio atimama galimybė gauti teisinę apsaugą. Nuo 2024 m. liepos 1 d. sprendimas panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje įsigalioja iš karto, o ne sustabdomas, kaip buvo anksčiau. Anksčiau užsieniečiui, pateikusiam skundą teismui, buvo paliekamas leidimas gyventi ir leidimo gyventi kortelė teismo proceso laikotarpiui. Dabar, nepriklausomai nuo to, ar baltarusis apskundė departamento sprendimą, ar ne, jis privalo išvykti iš Lietuvos teritorijos per 14 dienų nuo leidimo gyventi panaikinimo. Priešingu atveju jam bus išduotas sprendimas grįžti namo. Jei „nepageidaujamas svečias” ignoruos šį sprendimą, jis bus paprasčiausiai deportuotas ir nuo šiol jam bus uždrausta atvykti į Lietuvą, o tai faktiškai reiškia draudimą vykti į visas Šengeno šalis. Tai kelia rimtą grėsmę aktyviems demokratijos gynėjams, žmogaus teisių gynėjams ir žurnalistams būti deportuotiems į Baltarusiją ir atsidurti Baltarusijos kalėjime, atima iš jų teisę į gynybą ir teismą, taip pat kelia grėsmę jų sveikatai ir tiesiogiai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai. 39/46 Konvencijos prieš kankinimą 3 str. Konvencijos prieš kankinimą 39/46, priimtos 1984 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, 3 str.

Tokia antibaltarusiška Lietuvos politika lėmė, kad į Lietuvą atvykstančių baltarusių skaičius smarkiai sumažėjo. Pažvelgus į pastarųjų metų baltarusių diasporos Lietuvoje skaičiaus pokyčių dinamiką, matyti ryškus augimo sulėtėjimas, prasidėjęs 2023 m. III ketvirtį. Ir jei per pirmąjį 2023 m. pusmetį baltarusių skaičius Lietuvoje išaugo 9 543 asmenimis, tai per tą patį šių metų laikotarpį – tik 368 asmenimis. Tai reiškia, kad šiuo metu baltarusių diasporos Lietuvoje padaugėjo 25 kartus mažiau nei prieš metus.

Rekomendacijos:

1. Peržiūrėti visus politinio prieglobsčio baltarusiams Lietuvoje nesuteikimo atvejus ir priimti objektyvius dokumentais pagrįstus teismų sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo remiantis Direktyva 2011/95/ES ir Pabėgėlių teisių konvencija.
2. Priimti skaidrią ir aiškią humanitarinių leidimų gyventi Baltarusijoje išdavimo tvarką, kai neįmanoma grįžti į Baltarusiją.
3. Visiškai atmesti baltarusių deportavimą į Baltarusiją kaip 1984 12 10 JT Generalinės Asamblėjos konvencijos 39/46 3 straipsnio pažeidimą. Užtikrinti, kad nuteistieji bausmę atliktų nusikaltimo padarymo vietoje už Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir kitų šalių ribų, kur kalėjimuose taikomi kankinimai ir kyla grėsmė gyvybei ir sveikatai.
4. Nutraukti praktiką, kai Baltarusijos piliečiai neįrodytais nepagrįstais būdais kaltinami kaip keliantys grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui formuluote „gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui”. Panaikinti visus sprendimus dėl nepagrįsto baltarusių kaltinimo keliant grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kai taikoma formuluotė „gali būti” ir nepateikiama jokių viešų ir įtikinamų įrodymų, ir viešai atsiprašyti visų baltarusių, tapusių tokių sprendimų aukomis.
5. Nutraukti Baltarusijos verslo diskriminaciją dėl pilietybės Lietuvoje.
6. Nutraukti neapykantos kalbos naudojimą Lietuvos žiniasklaidoje prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius, įskaitant raginimus smurtauti prieš baltarusius, kaip etninę ir socialinę grupę, kaip „tautinės neapykantos kurstymo” nusikaltimą. bausti piliečius, kurie atvirai ir viešai ragina smurtauti prieš baltarusius ir jų turtą.
7. Nepriimti Lietuvoje gyvenančius baltarusius diskriminuojančių įstatymų tik dėl jų pilietybės. Sukurti antidiskriminacinę komisiją, kuri vertintų įstatymus ir kitus teisės aktus, sukuriančius ypatingas sąlygas dėl tautybės, dalyvaujant Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai” atstovams, taip pat kitiems Baltarusijos diasporos, spaudos ir tarptautinių nepriklausomų žmogaus teisių organizacijų atstovams.
8. Panaikinti visus jau priimtus diskriminacinius įstatymus, nukreiptus prieš baltarusius kaip etninę ir socialinę grupę dėl jų tautybės.