Pelėda tapo neoficialiu mūsų namų simboliu. Ne todėl, kad esame Hario Poterio ar Davido Lyncho gerbėjai, o todėl, kad pelėdomis vadinami tie, kurie nemiega.

2020 m. per protestus, kai diktatoriaus Lukašenkos režimas represavo žmones, sodino juos į kalėjimus ir skyrė didžiules baudas, Baltarusijos žmonėms reikėjo pagalbos. Po ilgos darbo dienos Mūsų Namai savanoriai skubėjo grįžti namo ir koordinuoti tos pagalbos, kurią teikė Mūsų Namai: ieškojo advokatų, teikė teisinę pagalbą, rinko siuntinius į kalėjimus ar nukentėjusiųjų šeimoms, likusioms be maitintojų.

Dažnai tas nematomas darbas buvo atliekamas naktį, todėl juokais pradėjome vieni kitus vadinti pelėdomis.

Šiandien Mūsų Namai daro viską, kad baltarusių vaikai nesijaustų vieniši Lietuvoje, galėtų atsigauti netekę namų, bendrauti ir susirasti naujų draugų Mūsų Namai.

Kadangi pelėda yra mūsų organizacijos talismanas, šiandien vaikai mūsų dailės būrelyje nėrė pelėdas.

Aš buvau ten, tame susitikime. Nemečiau, bet nemezgiau, kaip vaikai ir suaugusieji, vadovaujami Nastios Punko, iš vienmačių siūlų kūrė trimates figūras.

Prieš kurį laiką taip įsivaizdavau nėrimo kabliuką:

Tačiau nėrimo metu žmonės naudoja visai kitokį kabliuką, labiau panašų į adatą su nedideliu nagu. Šiandien šio stebuklingo instrumento pagalba ir stebuklingai vadovaujant Nastiai Punko buvo sukurtos pelėdų puselės. Kol kas dugnai.

Po kito susitikimo šių pelėdų dugneliai pavirs tokiais mielais pelėdžiukais.

Bus tęsiama kitą šeštadienį.