2022 m. vasario 24 d. „Mūsų Namai” žmogaus teisių gynėjai, kaip ir daugelis kitų baltarusių, pabudo apie 5 val. ryto nuo nuolatinių skambučių ir žinučių „prasidėjo karas, Rusija užpuolė Ukrainą!”.

Vėliau jaunas baltarusių dezertyras, pabėgęs iš Baltarusijos kariuomenės į Lietuvą, kad išvengtų siuntimo į karą prieš Ukrainą, papasakos, ką matė kariuomenėje vasario 24 d.: „Visi, pradedant kareiviu ir baigiant vadu, buvome įsitikinę, kad Lukašenka duos įsakymą pulti, bet niekas nenorėjo to daryti, niekas nenorėjo eiti į karą.”

Susirinkome savo biure ir galvojome, ką galėtume padaryti tokioje situacijoje ir kokią įtaką galėtume padaryti. Taip, žinoma, planavome padėti Ukrainos pabėgėliams, bet tai buvo susiję su karo padariniais, o mes norėjome daryti strateginę įtaką jo eigai ir saugumo padėčiai regione.

Taigi „Mūsų Namai” moterys užsibrėžė labai ambicingą tikslą: jos nusprendė atimti iš Lukašenkos kariuomenę ir neleisti bei blokuoti Baltarusijos kariuomenės dalyvavimą kare prieš Ukrainą.

Supratome, kad susidursime ne tik su Baltarusijos gynybos ministerijos pasipriešinimu (buvo aišku, kad mūsų kampanija jiems nepatiks), bet ir su Baltarusijos visuomenės lyčių stereotipais, tuo toksišku vyriškumu, kuris, kaip manoma, yra „tikro vyro” pavyzdys. Dezertyravimas ir atsisakymas eiti į karą mūsų visuomenėje išskirtinai interpretuojamas kaip vyro silpnumas, o ne stiprybė, ir mes tikėjomės, kad baltarusių sąžinės atsisakytojai bus kaltinami ir smerkiami. Nors kariuomenė išsaugojo baisiausias patriarchalinio berniukų auklėjimo ir iniciacijos tradicijas, kurios apima smurtą, šantažą, nestatutinę prievartą, neteismines egzekucijas, savižudybių kurstymą, kankinimus ir kalėjimo atmosferą, Baltarusijos visuomenė vis dar suvokia kariuomenę kaip vietą, kur „kiekvienas berniukas turi eiti, kad taptų vyru”.

Nusprendėme savo kampaniją pavadinti „NE reiškia NE”, nes ją pradėjo mūsų atstovaujamos Baltarusijos feministės, aktyviai kovojančios su patriarchatu ir toksišku vyriškumu, taip pat todėl, kad ši problema susijusi su sisteminiu smurtu dėl lyties. Manome, kad vyrai taip pat turi teisę pasakyti „Ne!” smurtui, patriarchatui ir įsakymui imtis ginklo. Mes visi turime teisę pasakyti „Ne!” karui ir reikalavimui imtis ginklų bei žudyti žmones.

Olga Karač kreipėsi į baltarusių vyrus, ragindama neiti į kariuomenę ir neimti ginklų. Jos kreipimąsi stebėjo daugiau kaip 100 tūkst. žiūrovų. Iš viso informacinę kampanijos medžiagą peržiūrėjo apie 4 mln. socialinės žiniasklaidos vartotojų. Buvo įkurti spontaniški „Telegram” kanalai, skirti padėti Baltarusijos sąžinės atsisakiusiems asmenims.

2022 m. vasario mėn. Baltarusijos gynybos ministerija išplatino daugiau nei 43 000 šaukimo į kariuomenę pranešimų, tačiau dėl prasidėjusio karo ir mūsų aktyvios informacinės iniciatyvos pavyko surinkti tik 6000 šauktinių. Tai buvo akivaizdi Baltarusijos gynybos ministerijos nesėkmė, todėl 2022 m. liepos 12 d. generolas majoras Aleksandras Škirenka buvo atleistas iš pagrindinio organizacinio ir mobilizacinio skyriaus viršininko ir ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pavaduotojo pareigų, atiduotas į gynybos ministro dispoziciją.

Baltarusijos gynybos ministerija pasimokė iš klaidų, padarytų per 2022 m. pavasario šaukimą, ir pakeitė strategiją. A. Lukašenka 2022 m. rudens šaukimą pradėjo daug anksčiau, liepos 4 d. Be to, Baltarusijoje prasidėjo faktinis šaukiamųjų gyventojų surašymas; jį vykdė rajonų vykdomieji komitetai, priimdami poįstatyminius sprendimus. Į karo prievolės ir šaukimo į kariuomenę įstaigas turėjo atvykti ne tik šauktiniai, gavę vadinamuosius „asmeninius” šaukimo pranešimus, bet buvo sugalvota įvairių pretekstų (pavyzdžiui, „dokumentų patikrinimas”), kad ten būtų pakviesti visi, visi vyriškos lyties gyventojai nuo 18 iki 65 metų. 2023 m. vasario 4 d. buvo paskelbtas (ir iš karto įsigaliojo) bendras Gynybos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimas, kuriuo buvo sumažinti karinę prievolę atliekančių piliečių sveikatos būklės reikalavimai. Nuo to laiko tinkamais karo tarnybai laikomi asmenys, turintys bet kurios akies trumparegystę viename iš meridianų nuo 6,0 iki 8,0 dioptrijų, turintys hemorojų be mazgų iškritimo, sergantys lengva bronchų astmos forma (arba be priepuolių daugiau kaip 5 metus), turintys kai kurių formų plokščiapėdystę ar pėdų deformaciją, sergantys endokrininės sistemos ligomis, valgymo sutrikimais, nervų sistemos ir širdies ligomis, odos ligomis, stuburo ligomis ir pan.

Kampanija „NE reiškia NE” nuo pat pirmos dienos sukėlė didelį Baltarusijos režimo nepasitenkinimą. Prasidėjo įvairiausi išpuoliai prieš organizaciją. Dabar, žvelgdami atgal, suprantame, kad vieni neturėjome jokių galimybių išgyventi ir su tuo susidoroti. Mūsų laimei, buvo sudaryta tarptautinė koalicija, skirta padėti baltarusių sąžinės atsisakiusiems asmenims ir baltarusių dezertyrams, kuri prasidėjo nuo dviejų taikdariškų organizacijų: Connection e.v. ir BSV, prie kurių vėliau prisijungė WRI, EBCO ir kitos nesmurtinės organizacijos. Be taikos stiprinimo judėjimo pagalbos ir paramos tie Baltarusijos specialiųjų tarnybų išpuoliai būtų mus sutriuškinę ir sunaikinę, tačiau tarptautinio solidarumo dėka jiems nepavyko.

2023 m. vasario 20 d. įvairiuose Europos Sąjungos miestuose – nuo Amsterdamo iki Berlyno – vyko solidarumo akcijos, skirtos paremti Baltarusijos karo prievolininkus. Šios akcijos įkvėpė naujos gyvybės baltarusių protestui, kuris tuo metu jau buvo gerokai pavargęs ir emociškai perdegęs. Vasario 20 d. akcijose nebuvo daug baltarusių: iki to laiko dauguma protestuose 2020 dalyvavusių žmonių nusivylė ir ėmė galvoti, kad mes niekam neįdomūs, niekas apie mus negalvoja, kad likome visiškai vieniši ir kad nėra prasmės toliau kovoti, nes visa mūsų kova lieka nepastebėta ir be rezultatų. Ši tarptautinė akcija buvo nepaprastai reikšminga: ji parodė mums, kad svarbi ne tik Ukraina. Baltarusius tikrai sujaudino europiečiai, kurie prisijungė prie solidarumo akcijų už baltarusių teisę neiti į kariuomenę, neimti į rankas ginklų ir neiti į karą. Po 2023 m. vasario 20 d. akcijos net labiausiai įsitikinę militaristai Baltarusijos protesto judėjimo viduje nustojo vartoti terminą „pacifizmas” kaip įžeidimą.

Nepaisant to, Baltarusijos režimas bandė „įkandin” mūsų tarptautiniams partneriams per savo įtakos kanalus užsienyje. Dvi Baltarusijos hibridinės žiniasklaidos priemonės, garsėjančios netikromis naujienomis ir militaristinių naratyvų skleidimu, visas šias tarptautines pacifistines organizacijas pavadino „Putino draugais” ir įtraukė jas į tą pačią asociatyvią liniją su „Alternatyva Vokietijai”, Viktoru Orbanu iš Vengrijos ir Italijos kraštutiniais dešiniaisiais.

Tuo pat metu prasidėjo rimti išpuoliai prieš „Mūsų Namai”, įskaitant masinę kampaniją, kuria buvo bandoma diskredituoti organizaciją. Čia išvardysime tik kai kuriuos iš jų.

2022 m. gegužės 2 d. Baltarusijos vidaus reikalų ministerija Tarptautinį pilietinių iniciatyvų centrą „Mūsų Namai” ir jo paskyras socialinėje žiniasklaidoje dar kartą pripažino „ekstremistine formacija”.

2022 m. birželio 10 d., prokuratūros duomenimis, „YouTube” kanalas „Olga Karač” ir „Telegram” kanalai „Olga Karač” vėl buvo pripažinti ekstremistine medžiaga.

Tačiau netikėčiausias dalykas buvo KGB šnipinėjimas Lietuvos teritorijoje. Nuo 2022 m. kovo mėn. prie „Mūsų Namai” pradėjo dirbti lietuvis teisininkas Mantas Danielius, kuris padėjo mums spręsti bylas, susijusias su baltarusių sąžinės prieštaraujančiaisiais, bėgančiais nuo šaukimo į kariuomenę Baltarusijoje ir atvykstančiais prašyti politinio prieglobsčio į Lietuvą. 2022 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos teisininkas Mantas Danielius, kuris buvo įsiliejęs į „Mūsų Namai”, prisidengdamas pretekstu padėti baltarusiams, buvo sulaikytas Lietuvos valstybės saugumo departamento ir kriminalinės policijos, kai bandė pabėgti į Baltarusiją. Jis kaltinamas šnipinėjimu ir darbu Baltarusijos KGB, šiuo metu jo atžvilgiu vyksta baudžiamasis tyrimas. Šiuo metu Mantas Danielius yra Lietuvos kalėjime ir laukia teismo. Vadinasi, mūsų veikla, kuria siekėme padėti Baltarusijos sąžinės atsisakiusiems asmenims, taip išgąsdino Baltarusijos KGB ir Baltarusijos teisėsaugininkus, kad jiems teko užverbuoti Lietuvos pilietį šnipinėti mus Europos Sąjungos teritorijoje.

Tačiau Baltarusijos režimas tuo neapsiribojo. Baltarusijos teisėsaugininkai pradėjo viešai grasinti mums mirtimi. 2022 m. spalio 2 d. televizijos laidoje „Savaitė” Baltarusijos režimo vidaus reikalų viceministras Mikalojus Karpiankou pareiškė, kad „opozicija užsienyje išprotėjo kaip šunys ir nusipelnė mirties, nes juos apsėdo velnias”. Pasak M. Karpiankos, A. Lukašenkos režimo oponentai „apsupti šėtoniškais simboliais”, o „velnias juos taip apsėdo, kad jie virto tikrais pasiutusiais šunimis, kurie nusipelnė mirties”. Šiuos žodžius, ištartus per STV laidą, „Mūsų Namai” vertina kaip tiesioginę grėsmę mums, nes juose galima atsekti konkrečią nuorodą į Olgą Karač. Anksčiau laidos vedėjas, Lukašenkos propagandistas Hryhory Azaronak savo socialiniame tinkle paskelbė nuotrauką ir ant Olgos Karač veido užrašė „velnias”; tuo pat metu ant savo paties veido užrašė „angelas”.

Išpuoliai vis dar tęsiasi.

2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Seimo nariai gavo suklastotą laišką su grasinimais, kuriame neva Olga Karač reikalavo tam tikru būdu balsuoti už įstatymo projektą dėl Baltarusijos piliečių Lietuvoje. Tai buvo bandymas nuteikti Lietuvos Seimo narius prieš „Mūsų Namai”, lydimas hibridinės informacinės atakos. Pradėjome tyrimą ir supratome, kad išpuolis buvo surengtas padedant Baltarusijos ir Rusijos specialiosioms tarnyboms, o tokio netikro informacinio biuletenio negalima laikyti įprastu chuliganizmu. Šiuo metu vyksta tyrimas.

Baltarusijoje tęsiasi įnirtinga jaunų vyrų kova už teisę neimti į rankas ginklo. Vien 2022 m. buvo iškelta apie 400 baudžiamųjų bylų dėl bandymų išvengti šaukimo į kariuomenę.

Aliaksandras Lukašenka, matydamas visuomenės požiūrį, kuris yra visiškai mūsų pusėje, nervinasi ir bando sugriežtinti kariškius, grasindamas jiems net mirtimi.

2023 m. vasario 21 d. Lukašenkos visiškai kontroliuojamas parlamentas priėmė naujas Baudžiamojo kodekso pataisas ir įvedė mirties bausmę už „valstybės išdavystę” kariškiams; „valstybės išdavystė” jam yra dezertyravimas iš kariuomenės ir, matyt, bėgimas pas mus. Taip pat įvesta baudžiamoji atsakomybė už bet kokią dezertyrui suteiktą pagalbą, kuri įstatyme pavadinta suktai – „tyčinis neteisėtas valstybės paslapčių turėtojo, turinčio Baltarusijos Respublikos ar užsienio valstybių paslaptis, atskleistas Baltarusijos Respublikai, perdavimas už Baltarusijos Respublikos ribų”. Jei asmuo suteiks bet kokią pagalbą dezertyrams Baltarusijoje, jam gresia 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2023 m. kovo 21 d. Aleksandras Lukašenka surengė susitikimą su visomis Baltarusijos uniformuotomis tarnybomis: susitiko su Baltarusijos gynybos ministerija, KGB, Vidaus reikalų ministerija, Valstybiniu pasienio komitetu, Nepaprastųjų situacijų ministerija, Valstybės kontrolės komiteto Finansinių tyrimų departamentu, Valstybiniu muitinės komitetu, Valstybiniu teismo ekspertizės komitetu, bendrosios kompetencijos teismais ir kt. ir paskelbė, kad visų Baltarusijos uniformuotų tarnybų susirinkimas skirtas „nacionalinio saugumo klausimams ir padėčiai Baltarusijos uniformuotose tarnybose”. „Nacionalinis saugumas” Lukašenkai visada reiškė jo asmeninės valdžios saugumą.

Buvo labai akivaizdu, kad Lukašenka bijo prarasti uniformuotų tarnybų kontrolę ir baiminasi, kad mes, baltarusės, rasime įtikinamesnių argumentų Baltarusijos teisėsaugininkams nei jis. Jis labai baiminasi, kad mes galime susitarti su Baltarusijos kariuomene. Lukašenka taip ir pasakė: „aukščiausias esamas išorinių grėsmių Baltarusijai lygis verčia mus didžiausią dėmesį skirti vidinėms grėsmėms. Juolab kad jos yra tos pačios grandinės grandys”. Mums, paprastoms moterų žmogaus teisių gynėjoms tremtyje, glosto „aukščiausio lygio išorinės grėsmės” Lukašenkos režimui, juo labiau kad per susitikimą Lukašenka silpnai bandė žaisti ir feministiniais naratyvais ir ragino visus teisėsaugininkus kovoti… prieš smurtą šeimoje ir už vaikų teises. Tai skamba taip juokingai, nes vos prieš kelerius metus Aliaksandras Lukašenka kovą su smurtu šeimoje ir už vaikų teises viešai pavadino „nesąmone, pirmiausia perimta iš Vakarų”.

Aliaksandras Lukašenka tiki mumis ir bando perimti kampanijos „NE reiškia NE” ideologinius naratyvus.

Kartais atrodo, kad jis tiki mumis ir mūsų galia daug labiau nei mes.

Olga Karač

Su šia tema susiję straipsniai:

Kaip Kastuś Kalinoŭski ir kampanija «NE reiškia NE» susiję ir kaip su tuo susijusi tarnyba kariuomenėje? Ne reiškia Ne – karui Ukrainoje Kur yra Lukašenkos „raudona linija”? Ukrainiečių ir baltarusių vyrų balsai dėkoja už Mūsų Namai darbą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 52-ojoje sesijoje Ženevoje aptarta Baltarusijos karo prievolininkų ir dezertyrų padėtis Branduoliniai ginklai Baltarusijoje: ką tai reiškia?