Pasirodo, Baltarusijoje yra slaptos žmonių grupės, kurios yra apsaugotos nuo šaukimo į privalomąją karinę tarnybą ir Lukašenkos įsakymu nuo jos atleistos. Vieną iš tokių grupių atsitiktinai aptiko žurnalistai, ją sudaro kunigai. Dabar turime suprasti, kas priklauso kitoms grupėms.

Štai tipiškas Aleksandro Lukašenkos įsakas dėl jaunuolių šaukimo į kariuomenę, tai, kas skelbiama viešai. Ir jame nėra nė žodžio, kad kariniai komitetai privalo atleisti nuo šaukimo į kariuomenę kitus asmenis, išskyrus tuos, kurie aiškiai nurodyti 1992 m. lapkričio 5 d. Baltarusijos Respublikos įstatyme „Dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos” 1914-XІІІ.

Tačiau atidžiau pažvelgus galima pastebėti, kad tai, kas viešai prieinama, iš tikrųjų nėra dekretas, o tik jo „ištrauka”. Akivaizdu, kad visas tekstas skirtas tik tarnybiniam naudojimui. Pasirodo, jame yra sąrašas tam tikrų gyventojų grupių, kurių atstovai asmeniniu Lukašenkos sprendimu atleidžiami nuo karinės tarnybos.

Kiekviena netiesa anksčiau ar vėliau išaiškėja. Nesenas atvejis su jaunu kunigu iš Navagrudako, beveik pašauktu į kariuomenę, netikėtai atskleidė įdomų faktą: pasirodo, į kariuomenę nešaukiami stačiatikių ir katalikų kunigai bei seminaristai. Net į nekovinius dalinius, kur nereikia imti į rankas ginklo.

Leiskite man prisiminti tą istoriją. 2023 m. gegužės 22 d. katalikiškas informacijos šaltinis Katolik.life pranešė, kad katalikų kunigas iš Navagrudako Dzmitrijus Malets, likus mažiau nei mėnesiui iki šaukimo į kariuomenę amžiaus pabaigos, buvo pašauktas į kariuomenę. Tačiau jau kitą dieną dėl žiniasklaidoje kilusio triukšmo aplink šią situaciją karinės institucijos pakeitė savo sprendimą. Kaip rašė Katolik.life, parapijos, kurioje tarnauja Dzmitrijus, abatas Jurijus Zheharynas pranešė bendruomenei, kad Dzmitrijus Malets nebus šaukiamas į kariuomenę. Pasak abato, 2023 m. gegužės 23 d. rytą vikaras atvyko į Lydos karo prievolės ir šaukimo į kariuomenę skyrių, o iš ten buvo išsiųstas į Gardiną, kur paaiškėjo, kad priimtas sprendimas kunigo nešaukti į kariuomenę.

Pats jaunas kunigas, kaip ir kiti dvasininkai, komentaruose žiniasklaidai teigė, kad Baltarusijoje kiekvienais metais išleidžiamame prezidento dekrete dėl šaukimo į privalomąją karinę tarnybą yra punktas apie tam tikras gyventojų grupes, kurios neturėtų būti šaukiamos. Tarp jų yra katalikų ir stačiatikių kunigai bei seminarijų studentai. Nors šaukimo į privalomąją karo tarnybą dekretas yra riboto naudojimo (skirtas tik tarnybiniam naudojimui), dar 2018 m. Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos spaudos tarnyba oficialiai patvirtino, kad tokia praktika egzistuoja.

Žinoma, nėra nieko blogo, kad kunigai nėra kviečiami į karinę tarnybą. Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose iš principo nėra karo kapelionų, o kitų priežasčių, kurios verstų tikrai tikinčius žmones imti ginklą, tiesiog nėra.

Vis dėlto ši situacija iškelia kitą klausimą: kokioms kitoms Baltarusijos gyventojų grupėms Lukašenka suteikė tylią „apsaugą nuo šaukimo į kariuomenę”? Ir koks yra tylusis susitarimas su valdžios institucijomis, kad šios grupės turėtų tai padaryti mainais? Akivaizdu, kad Aliaksandras Lukašenka nėra žmogus, galintis ką nors daryti nesavanaudiškai, ir vargu ar „malonė” gali būti grąžinta paprastu asmeniniu lojalumu „Baltarusijos vadui”.

Su šia tema susiję straipsniai:

Baltarusijoje bandyta į kariuomenę pašaukti katalikų kunigą Baltarusiai šaukimui į kariuomenę ruošiami keistai Karinės tarnybos kortelė: diskriminacijos priemonė Baltarusijoje Ar jie ketina į Baltarusijos kariuomenę imti net sergančius žmones? Dar vienas žingsnis arčiau karo Ukrainoje ir karinės diktatūros Baltarusijoje Padėtis Baltarusijoje: prekyba ginklais ir branduoliniai ginklai