Mūsų protėviams, senovės slavams dar iki krikščionybės, baisiausia buvo mirti kaip vergui. Tai kilo iš tikėjimo, kad tas, kuris miršta vergijoje, liks vergu ir pomirtiniame gyvenime, tai yra amžinai. To suvokimas išliko ne visų tautų genetiniame kode. Tačiau ukrainiečiams ji išliko.

Šiandien, stebėdamas ryžtingą ukrainiečių poziciją, kai jie įnirtingai gina savo laisvę ir nepriklausomybę nuo nepaprastai pranašesnio priešininko, prisimenu amžiną ukrainiečių išmintį: „Vergams į rojų neleidžiama”. Šis posakis vaizdžiai atspindi esmę, kodėl Ukrainos žmonėms asmeninė laisvė ir šalies suverenitetas yra itin svarbūs.

1991 m. Ukraina pasiekė nepriklausomybę ir išsivadavo iš sovietų vergovės. Ir 2004, ir 2014 m. ukrainiečiai tvirtai pasipriešino autokratinėms jėgoms, parodydami nepalaužiamą ryžtą išlikti laisvi net ir savo šalyje. Šiandien sukanka pusantrų metų nuo to laiko, kai buvo pradėtas plataus masto karas už nepriklausomybę, už patį Ukrainos valstybės egzistavimą, už visų be išimties ukrainiečių gyvybę ir laisvę. Be galo džiaugiuosi matydamas, kad, priešingai visoms prognozėms, ukrainiečių tauta laimi šią istorinę kovą.

Šiandien, Ukrainos nepriklausomybės dienos proga, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Ukrainą ir jos žmones. Pirmiausia linkiu pergalės. Po to linkiu laimės, taikos, meilės ir visų brangiausių troškimų išsipildymo. Gyvybė visada nugali mirtį, laisvė – diktatūrą, tiesa – melą, o tikėjimas – nusivylimą. Ir šiandien Ukraina mums visa tai ryškiai demonstruoja.

Su Nepriklausomybės diena, Ukraina!

Olga Karač

Mūsų Namai