2023 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo projektą Nr. XIV-1868 dėl ribojančių priemonių, susijusių su karine agresija prieš Ukrainą, kuriuo siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus.

2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas turėjo balsuoti ir nuspręsti, ar pritaria Prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis reikalavo sugriežtinti baltarusių apsigyvenimo Lietuvoje taisykles, ar priima įstatymą Nr. XIV-1868, liaudyje pramintą „Kasčiūno įstatymu” (Laurynas Kasčiūnas – Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas), variantą, už kurį deputatai balsavo 2023 m. balandžio 4 d.

2023 m. balandžio 20 d. įvykių chronologija:

09.19 val. – Telegram kanale „Parlamentinis kanalas” pasirodė Svetlanos Cichanouskajos patarėjo Anatolijaus Liabedzkos publikacija su pranešimu, kad Seimo nariai iš Mūsų Namai ir Dapamoga gavo masinius laiškus su grasinimais ir kad tai yra „ryškus blogai atlikto darbo pavyzdys”, nes nederėtų kelti „ultimatumo”.

10.20 val. – Dapamoga pranešė Anatolijui Liabedzkai, kad nei Dapamoga, nei Mūsų Namai jokių laiškų Seimo nariams nesiuntė; publikacija po kurio laiko buvo ištrinta, tačiau atsiprašymo už melagingos informacijos paskleidimą taip ir nesulaukė.

11.00 val. – Seimo posėdžių salių sistemos gedimas neleido laiku pradėti numatyto posėdžio ir balsavimo dėl įstatymo projekto.

12.16 val. – Mūsų Namai visuose savo socialiniuose tinkluose išplatino oficialų pareiškimo paneigimą, kuriame teigiama, kad Mūsų Namai niekada nesiuntė jokių masinių laiškų su grasinimais Seimo nariams, ir pareikalavo, kad „Parlamentinis kanalas” liautųsi skleidęs melagingą informaciją.

12.30 val. – gautas pranešimas, kad atkurta Seimo konferencijų salių sistema.

13.30 val. – įvyko frakcijų vadovų susirinkimas, patvirtinta patikslinta popietinės sesijos darbotvarkė, balsavimas dėl įstatymo projekto atidėtas iki 16.30 val.

16.00 val. – (praėjus keturioms valandoms po oficialaus paneigimo paskelbimo) su Sviatlana Tsikhanouskaya susijusi žiniasklaida vienu metu ir masiškai ėmė skleisti melagingą informaciją „Karač grasina Seimo nariams”.

Nasha Niva išleido straipsnį „Karachas išsiuntinėjo laiškus Lietuvos deputatams. Kai kurie tai įvertino kaip grasinimą”.

Straipsnis „Nasha Niva” buvo pradėtas masiškai perspausdinti visuose „InfoPoint”, kurį kontroliuoja Franakas Viačorka, kitas Sviatlana Tsikhanouskaya patarėjas, pokalbiuose, įskaitant „Belarus Golovnogo Mozga”, pokalbį „Vilniaus baltarusiai” ir daugelį kitų.

Tinklaraštininkas Antonas Matolka parašė įrašą tema „Kodėl Karač yra tokia kvaila ir elgiasi taip, kaip nori Baltarusijos KGB?”

Euroradijo redaktorius Yauhen Kazartsau socialiniame tinkle „Twitter” Olgą Karach vadina „įžūlus” ir piktinasi klausdamas: „Ar Olga Karach turi teisę šantažuoti Lietuvos vadovybę?”

Pastebėta, kad kiti su Sviatlana Tsikhanouskaya susiję tinklaraštininkai skelbia panašius įrašus.

16.30 val. – Seimo nariai pradėjo svarstyti įstatymo projektą ir už jį balsuoti.

17.21 val. – Seimas priėmė įstatymą su pataisomis ir atmetė prezidento G. Nausėdos veto.

Po to, kai nepavyko pabandyti pabloginti baltarusių padėties Lietuvoje per provokaciją:

17.30 val.– su Sviatlana Tsikhanouskaya susijusios žiniasklaidos priemonės karštligiškai pradeda valyti pranešimus ir straipsnius: tarp jų „Nasha Niva” greitai ištrynė straipsnį „Karač išsiuntė laiškus Lietuvos deputatams. Kai kurie tai įvertino kaip grasinimą”.

19.35 val. – portale Nasha Niva pasirodo naujas straipsnis pavadinimu „Masinis siuntinėjimas Mūsų Namai vardu Lietuvos deputatams buvo kažkieno speciali operacija”.

Iki šiol nė vienas su Sviatlanos Tsikhanouskajos struktūra susijęs žiniasklaidos ar „Telegram” kanalas neatsiprašė už sąmoningą melagingų naujienų skleidimą.

Akivaizdu, kad suklastotas masinis laiškas su grasinimais Lietuvos Seimo nariams turėjo vienintelį tikslą – pabloginti baltarusių padėtį Lietuvoje, kiršinti Lietuvos politikus ir baltarusių diasporą bei diskredituoti baltarusių organizacijas, dirbančias su baltarusių pabėgėliais. Kažkas labai norėjo padaryti išorinę įtaką balsavimo rezultatams ir pakenkti baltarusiams Lietuvoje.

Šioje istorijoje liko tik vienas neatsakytas klausimas.

Jei Sviatlanos Tsikhanouskajos struktūros niekaip nesusijusios su šia provokacija, tai kaip paaiškinti masinį ir sąmoningą netikrų naujienų skleidimą prieš balsavimą, praėjus keturioms valandoms po oficialaus paneigimo paskelbimo ir likus valandai iki deputatų balsavimo dėl aptariamo įstatymo projekto pradžios?