Mikita Sviryd, baltarusių dezertyras, kuris, prasidėjus karui Ukrainoje, nelegaliai pabėgo į Lietuvą, nes bijojo, kad Baltarusijos kariuomenė eis į Ukrainą padėti Rusijai.

Šiandien Mikita yra nelegalus pabėgėlis, Lietuva jaunam dezertyrui nesuteikė politinio prieglobsčio.

Baltarusijoje už dezertyravimą gali būti baudžiama mirties bausme.

Šiandien jis yra beviltiškas ir ateityje nesitiki nieko gero.

Koks geopolitikai yra vieno vaikino, kuris, būdamas 19 metų, nusprendė atsisakyti kario profesijos, likimas?

Bet jei norime paveikti jaunų baltarusių nusiteikimą neiti į kariuomenę ir neremti Rusijos karo Ukrainoje, tiesiog turime padėti Mikitai pradėti naują taikų gyvenimą be ginklų, su teise nežudyti ir nebausti už tai Lietuvos ir Baltarusijos.

Mikitos atvejo aprašymas:

MIKITA SVIRYD, gimęs 2002 m. rugsėjo 22 d., yra Baltarusijos pilietis. 2021 m. spalio 28 d. gavo šaukimą į privalomąją karinę tarnybą ir neturėjo galimybės atsisakyti tarnybos Baltarusijos kariuomenėje.

2022 m. vasario 24 d. buvo praėję keturi mėnesiai, per kuriuos Mikita jau buvo davęs priesaiką.

Per keturis mėnesius, praleistus kuopoje, kurioje tarnavo Mikita, porą kartų buvo repetuojamos taktinės užduotys, keletą kartų vyko šaudymo iš ginklų pratybos, dažnai buvo rengiami žygiai, dažnai buvo siunčiami į įvairius karinius dalinius kaip padėjėjai.

Tuo metu jie dalyvavo ideologinių paskaitų cikle, kuriame propagavo mintį, kad Vakaruose gyvena „priešai ir naciai”, teigė, kad raudona-balta-balta-balta vėliava buvo „naudojama okupantų per Antrąjį pasaulinį karą”, ir pasisakė už opoziciją palaikančių asmenų egzekuciją. Mikita, kaip ir dauguma jo bendražygių, nepritarė tokiai nuomonei. Tačiau apie diskusijas su dėstytojais negalėjo būti nė kalbos; dauguma šauktinių per tokius užsiėmimus miegojo.

Per tuos keturis mėnesius Mikita, kaip ir kiti karininkai, patyrė karininkų įžeidinėjimus ir pažeminimus. Vieną kartą šaudykloje apsvaigęs nuo alkoholio karininkas spyrė Mikitai į nugarą, nes manė, kad Mikita žiūri į jo telefoną. Taip pat įvyko incidentas, kai vyresnysis pareigūnas smogė jam į petį. Baltarusijos kariuomenėje plačiai paplitęs chuliganizmas; karininkai apie tai žino, žodžiu smerkia, bet nieko nedaro, kad jį sustabdytų. Kariai dažnai kankina vieni kitus, ypač seržantai, kurie turi minimalius įgaliojimus. Yra karinių patrulių, kuriuose nėra galimybės miegoti ilgiau nei 4 valandas per 24 valandas. Yra buvę atvejų, kai seržantai leido kariams miegoti tik 15 minučių per 24 valandas.

2022 m. vasario viduryje, likus dviem savaitėms iki visiško karo, Mikita buvo išsiųstas į kitą karinį dalinį. Ten jis matė, kaip rusai gabena traukinius su tankais, haubicomis, iš Rusijos atvykstančiais kariniais sunkvežimiais ir šarvuotomis pėstininkų mašinomis, iškrauna tikrą amuniciją. Šauktiniams buvo pasakyta, kad visa tai skirta pratyboms, tačiau Mikitai pasirodė keistas tokio didelio kiekio įrangos judėjimas per dvi savaites trunkančius mokymus.

2022 m. vasario 24 d. Mikita atsidūrė šaudykloje netoli Ukrainos sienos. Apie karo pradžią jis sužinojo iš karininko. Karininkas jam pasakė, kad karas prasidėjo. Šauktinių užduotis buvo saugoti rusus poligone, iš kurio į Ukrainą kilo kariniai lėktuvai. Mikita stebėjo, kaip pilotai manevruoja lėktuvus ir į pietus išvykstančią techniką. Tačiau jis negalėjo nieko fiksuoti fotoaparatu ar vaizdo kamera: telefonai buvo draudžiami, o pagauti kareiviai buvo siunčiami į areštinę su konfiskuotais telefonais.

2022 m. vasario 24 d. Mikita ir jo kolegos kariai žiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose buvo rodomi išpuoliai prieš Ukrainos dalinius ir karinius objektus. Jie manė, kad Baltarusija ruošiasi prisijungti prie karo, o tai sukėlė šauktinių nerimą, ypač kai buvo paskelbtas įsakymas dėl „padidintos parengties” (toks įsakymas duodamas karo atveju). Vadas visiems išdavė ginklus, o kai kurie gavo kovinių šovinių. Padalinio personalo skaičius padidėjo maždaug 500 žmonių, ir Mikita baiminosi, kad bus priverstas kariauti Ukrainoje Putino pusėje, o tam jis griežtai priešinosi. Todėl jis pradėjo svarstyti galimybę dezertyruoti iš kariuomenės, nes už įsakymų nevykdymą grėsė nuo 8 iki 15 metų kalėjimo. Iš esmės kareivis turėjo rinktis: arba žudyti, arba būti įkalintas, o tai paskatino galvoti apie dezertyravimą.

2022 m. gegužę Mikita dalyvavo pratybose prie sienos su Lietuva ir nusprendė pasinaudoti galimybe pabėgti į Europos Sąjungą. Bėgimui jis pradėjo ruoštis prieš savaitę, tyrinėdamas vietovę žemėlapiuose, nustatydamas maršrutą ir planuodamas, kokiu paros metu bėgti. Mikita tikėjosi, kad ES teritorijoje galės prašyti prieglobsčio, laikydamas tai misija, kurią reikia įvykdyti, nes moraliai nebegalėjo pakęsti tokios padėties.

Ankstyvą 2022 m. gegužės 26 d. rytą, kai visi dar miegojo, Mikita pabėgo. Jis nusivilko uniformą, ant kelio paliko ginklą su koviniais šoviniais ir paliko mobilųjį telefoną. Tolimųjų reisų sunkvežimio vairuotojas, kuris nieko neklausinėjo, nuvežė Mikitą iki Lietuvos sienos. Sieną teko kirsti nelegaliai, per kelias tvoras. Pirmoji buvo plieninė tvora su viela ir ašmenimis, kur Mikita buvo užfiksuotas kameros, supratęs, kad laikas bėga. Lipdamas per tvorą jis patyrė nedidelę traumą ir nukrito ant žemės. Kita tvora buvo virš griovio ir Mikitai pavyko po ja palįsti. Kita tvora buvo su supuvusiais stulpeliais ir Mikita ją perlipo. Tada jis suprato, kad jau yra ES teritorijoje, ir nuėjo pasiduoti Lietuvos pasieniečiams.

Pasieniečiai buvo labai nustebę ir skeptiškai vertino Mikitos teiginį, kad jis pabėgo iš Baltarusijos kariuomenės. Buvo iškviestos specialiosios tarnybos ir jis buvo nuodugniai apklaustas. Jis teisingai papasakojo apie sienos kirtimą, patvirtino netiesioginį Baltarusijos dalyvavimą kare ir pateikė informacijos apie Rusijos karinės technikos dislokavimą ir judėjimą. Vėliau atvyko imigracijos tarnybos. Mikita negalėjo patikėti, kad jam pavyko, kad jis yra saugus. Jį užplūdo slegiančios emocijos, kai suprato, kad ilgai negrįš namo ir ilgai nematys savo šeimos. Tuomet Mikita buvo išvežtas į pabėgėlių stovyklą Lietuvoje, kur patyrė visišką laisvę, palyginti su Baltarusijos kariuomene.

Po Mikitos pabėgimo jo namus Baltarusijoje aplankė kariškiai, policija ir KGB. Jie pasakė Mikitos tėvams, kad grįžęs jis nebus baudžiamas ir galės ramiai baigti tarnybą. Jų spaudžiami giminaičiai skambino Mikitai ir ragino jį grįžti į Baltarusiją. Tačiau jis suprato, kad jei grįš, bus suimtas. Mikitai Baltarusijoje gresia iki 20 metų kalėjimo ir galbūt net mirties bausmė. Be dezertyravimo, jis gali būti apkaltintas terorizmu, ekstremizmu ir išdavyste. Mikita pabėgo iš misijos su ginklais (kuriuos paliko Baltarusijoje), informavo Lietuvos valdžios institucijas apie Rusijos karinės technikos judėjimą ir pateikė išsamią informaciją apie įvykius pasienyje su Ukraina Rusijos invazijos dienomis.

2023 m. lapkričio 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsisakė suteikti Mikitai prieglobstį Lietuvos teritorijoje.

Oficiali atsisakymo suteikti politinį prieglobstį Lietuvoje priežastis – Mikitai Baltarusijoje negresia joks pavojus, o Baltarusija yra saugi šalis, į kurią jis gali grįžti.

Mikita apskundė Migracijos departamento sprendimą Lietuvos teismui. Teismo posėdis įvyko 2024 m. kovo 6 d. Teismas nusprendė atmesti Mikitos skundą ir paliko galioti 2023 m. lapkričio 20 d. Migracijos departamento sprendimą.

Tada Mikita apskundė Lietuvos teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2024 metų birželio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė apeliaciją ir patvirtino Mikitos prieglobsčio prašymo atmetimą. Mikita ir jo advokatas nebuvo pakviesti į posėdį, o byla buvo išnagrinėta raštu. Mikita neturėjo galimybės ką nors paaiškinti teismui.

Oficiali prieglobsčio nesuteikimo priežastis ta pati: Migracijos departamentas mano, kad Mikitai saugu grįžti į Baltarusiją ir kad ten jam negresia joks pavojus.

Tai netiesa. Mikitai Baltarusijoje gresia įkalinimas ir net mirties bausmė.

Šiuo metu Mikita Europos Sąjungos teritorijoje yra nelegaliai ir turi slėptis nuo priverstinio išsiuntimo į Baltarusiją. Mikita išgyvena gilią depresiją ir yra linkęs nusižudyti, nes bijo kankinimų ir mirties Baltarusijos kalėjime, taip pat bijo dalyvauti kare prieš Ukrainą.

2024 m. birželio 11 d. Nikita gavo pranešimą apie pasikeitusią teisinę padėtį ir apie tai, kad nuo 2024 m. birželio 5 d. jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. Tokiuose laiškuose Migracijos departamentas siunčia anketą su dviem atsakymo variantais:

– išvykti savanoriškai namo arba

– būti priverstinai deportuotam į kilmės šalį.

Migracijos departamentas, grasindamas priverstine deportacija, priverčia pasirašyti sutikimą grįžti savanoriškai, o vėliau visuose savo sprendimuose remiasi šiuo sutikimu, akcentuodamas, kad užsienietis esą patvirtino, jog grįžimas namo jam yra saugus. Į tai remiasi ir teismai.

2024 m. birželio 12 d. Nikita pasirašė informacinį pranešimą, kuriame nurodė, kad sutinka išvykti savanoriškai, išsigandęs priverstinės deportacijos. Tačiau šios formuluotės nesuteikia galimybės fiksuoti, kad Nikita būtų sutikęs palikti Lietuvą per trečiąją šalį ir kad jam yra pavojinga Baltarusijoje.

2024 m. birželio 17 d. sprendimu Migracijos departamentas įpareigojo Nikitą išvykti į Baltarusiją per 14 dienų.

Nikita buvo supažindintas su šiuo sprendimu 2024 m. birželio 19 d., kai buvo pakviestas į susitikimą Migracijos departamente. Jam buvo paaiškinta, kad dėl jo prieglobsčio prašymo priimtas galutinis sprendimas, ir jis turi savanoriškai palikti Lietuvą, kitaip jis bus priverstinai deportuotas į Baltarusiją.

Kadangi grįžimas į Baltarusiją jam nėra saugus, jis buvo priverstas pasirašyti informacinį pranešimą apie savanorišką grįžimą, nes bijojo, kad atsisakius procedūra jo priverstinės deportacijos bus pradėta nedelsiant, ir jis negalės apskųsti sprendimo dėl deportacijos iš Lietuvos.

Nikita neišvyko iš Lietuvos ir kreipėsi į Regioninį administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento sprendimą, priimtą 2024 m. birželio 17 d.

2024 m. liepos 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išsiųsti Nikitą iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis savanoriškai nepasišalino iš šalies, ir pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai atlikti deportaciją. Nikitai taip pat uždrausta įvažiuoti į Lietuvos Respubliką vieneriems metams nuo deportacijos momento, ir buvo pateiktas įspėjimas Šengeno informacinėje sistemoje dėl draudimo įvažiuoti ir gyventi vieneriems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nikita taip pat apskundė šį sprendimą.

2024 m. spalio 11 d. Teismas atmetė Nikitos skundą dėl Migracijos departamento sprendimo, priimto 2024 m. birželio 17 d., kuriuo Nikita buvo įpareigotas išvykti į Baltarusiją per 14 dienų. Šis sprendimas taip pat buvo apskųstas.

 

 

 

Pagalba Mikitai tęsiama