Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų Namai” (Nash Dom), Baltarusija ir Lietuva

Padedant

International Fellowship of Reconciliation – Austria

European Bureau for Conscientious Objection

Federation for Social Defence, Germany

Connection e.V.

War Resisters’ International

The International Peace Bureau (IPB)

Vilniuje, 2023 m. rugpjūtį

Turinys

1. Vengimas tarnauti Baltarusijos kariuomenėje 2022/2023 m. ir Baltarusijos karinės tarnybos atsisakiusiųjų pagal sąžinę statusas Baltarusijoje

Baltarusijoje stokojama išsamios žmogaus teisių ir taikos stiprinimo ekspertizės apie karo prievolininkus ir dezertyrus. Dabartinė informacija yra fragmentiška ir joje nenagrinėjamas galimo Baltarusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą pavojus (žr. Europos sąžinės dezertyrų biuro, metines ataskaitas ir CONCODOC). Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m. buvo sutelkta Rusijos kariuomenė prie Ukrainos sienos ir kilo Rusijos ir Ukrainos santykių krizė. Baltarusija oficialiai neprisijungė prie karo prieš Ukrainą, tačiau „Mūsų Namai” vykdomas kampanijos „Ne reiškia Ne” stebėjimas atskleidžia vykstantį intensyvų Baltarusijos kariuomenės pasirengimą galimai invazijai į Ukrainą (visa ataskaita: https://news.house/lt/57074).

Sąžinės prieštaravimas karinei tarnybai yra pagrindinė žmogaus teisė, įtvirtinta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnyje. Tačiau Baltarusijos sąžinės prieštaraujantys asmenys susiduria su sunkiomis aplinkybėmis, įskaitant mirties bausmės už dezertyravimą įvedimą (1) ir teisės aktų dėl karinės tarnybos atidėjimo sugriežtinimą (2, 3, 4). Tik nedidelė dalis religingų vyrų turi teisę į alternatyvią civilinę tarnybą, o daugeliui jų gresia baudžiamasis persekiojimas už atsisakymą stoti į kariuomenę.

Ieškoti prieglobsčio kitose šalyse yra sudėtinga, nes tiek Rusija, tiek Lietuva, remdamosi nacionalinio saugumo sumetimais, išduoda ir deportuoja baltarusių sąžinės prieštaraujančius asmenis. (5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17) 2023 m. iš Lietuvos buvo deportuota apie 300 baltarusių, kurie praeityje buvo susiję su Baltarusijos kariuomene. Ši situacija išryškina žmogaus teisių pažeidimus ir politines manipuliacijas, nukreiptas prieš sąžinės prieštaraujančius asmenis. Labai svarbu prisiminti, kad atsisakymas atlikti karinę tarnybą pagal sąžinę yra pagrindinė žmogaus teisė, saugoma Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnyje. Žmogaus teisių komiteto Bendrojoje pastaboje Nr. 22 (1993 m.) pripažįstama, kad ginklų naudojimas gali prieštarauti šiai teisei į sąžinės laisvę ir teisei reikšti savo įsitikinimus.

Be to, nerimą kelia tai, kad Baltarusijos režimas intensyviai rengia vos 6 metų vaikus galimiems kariniams veiksmams, daugiausia dėmesio skirdamas našlaičiams, specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir marginalizuotoms šeimoms (18, 19, 20). Dėl Europos Sąjungos neveiklumo po 3-5 metų gali atsirasti gerai parengta ekstremistų armija. Mūsų Namai ragina imtis neatidėliotinų veiksmų šiai strategijai atremti ir ragina ES bei žmogaus teisių organizacijas suteikti paramą. 2022 m. kariniuose mokymuose dalyvavo daugiau kaip 18 000 vaikų (21), ir tai kelia ilgalaikę grėsmę Ukrainai ir potencialiai Europos Sąjungai.

Apibendrinant galima teigti, kad Baltarusijos sąžinės prieštaraujantys asmenys, siekdami įteisinti savo statusą, susiduria su didelėmis kliūtimis tiek Baltarusijoje, tiek kitose šalyse. Todėl pasinaudoti teise į atsisakymą dėl sąžinės Baltarusijos piliečiui esamomis sąlygomis yra beveik neįmanoma. Prie sunkios jų padėties prisideda ir nepakankamas informuotumas šiuo klausimu, todėl būtina skubiai atkreipti dėmesį į jų teisių apsaugą.

2. Baltarusijos sąžinės prieštaraujančiųjų atvejai pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui

Lietuvos teisės aktai nenustato nei grėsmės nacionaliniam saugumui sąvokos, nei baigtinio grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašo – vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, teismų praktiką ir pan. Tai reiškia, kad tai visada yra subjektyvus vertinimas, nepagrįstas jokiais Lietuvos teisės aktų reikalavimais ar kriterijais. (Daugiau informacijos rasite čia ir čia) (22, 23)

Dažniausiai Baltarusijos piliečiai, sąžinės prieštaraujantys asmenys, bėga į Rusiją, kur slepiasi nuo Baltarusijos režimo. Ne todėl, kad jie remia Rusiją, bet todėl, kad ten lengviau pasislėpti ir tai yra paprasčiausia pabėgimo kryptis. Norint pabėgti į Rusiją, baltarusiams nereikia vizų, o sienos yra formalios.

Atvejų pavyzdžiai:

  1. Baltarusijos piliečių, su kuriais dirba „Mūsų Namai” ir kurie buvo paskelbti keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kuriems buvo uždrausta atvykti į šalį 5 metams, atvejai.
  2. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai, dirbantys Lietuvoje, kad padėtų represuotiems baltarusiams, susiduria su grėsmėmis jų asmeniniam saugumui ir rizika, kurią ignoruoja Lietuvos valstybės saugumo departamentas. Neužtikrinamas moterų žmogaus teisių gynėjų asmeninis saugumas ir saugumas, nesiimama jokių jų apsaugos priemonių.

2.1 „Mūsų Namaitvarkomos baltarusių sąžinės prieštarautojų ir dezertyrų bylos Lietuvoje

Kadangi „Mūsų Namai” dirba su baltarusių sąžinės prievolininkais, jie sulaukė daugybės sukrėstų baltarusių sąžinės prievolininkų kreipimųsi:

1. Vitaly Dvarashyn

Vitaly, gimė 1969 m. rugpjūčio 12 d., 1990 m. baigė Vasilkovskio aviacijos ir karo technikos mokyklą ir pradėjo tarnybą kariuomenėje. Tačiau vėliau ja nusivylė, nusprendė atsisakyti imti į rankas ginklus, savo noru pasitraukė iš tarnybos ir 1998 m. liepos 15 d. paliko kariuomenę. Nuo to laiko jis gyvena taikų gyvenimą, nesiartindamas prie kariuomenės ir jokių kitų teisėsaugos struktūrų.

2020 m. Baltarusijoje Vitaly aktyviai dalyvavo protestuose prieš nusikalstamo režimo suklastotus rinkimus. Be įvairios kitos veiklos, jis dalyvavo diskusijose su režimo šalininkais socialiniuose tinkluose. Kartu su grupe bendraminčių Vitaly ne kartą užtvėrė Vitebsko gatves, kad neleistų pravažiuoti kalėjimo sunkvežimiams su neginkluotais demonstrantais, kuriuos sulaikė egzekutoriai.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Vitaly išsigando, kad gali būti prievarta mobilizuotas į Baltarusijos kariuomenę ir išsiųstas kovoti prieš Ukrainą, nes kadaise buvo kariškis. Kaip įmanydamas greičiau, 2022 m. kovo 8 d. Vitaly išvyko į Lietuvą ir nuo to laiko negrįžo į Baltarusiją dėl pavojaus būti prievarta paimtam į kariuomenę. Deja, jo nuogąstavimai nėra nepagrįsti, nes šiuo metu Baltarusijoje vyksta gyventojų, privalančių atlikti karinę tarnybą (24), patikrinimas, kurio tikslas neaiškus. Be to, po kelių dienų jo registracijos adresu Vitebske atvyko policijos operatyvininkai su kratos ir arešto orderiais. Kaip policija paaiškino jo motinai, Baranavičių mieste Vitaly iškelta baudžiamoji byla, nes jis socialiniame tinkle „Facebook” Baltarusijos egzekutorius pavadino „žudikais ir katorgininkais”.

Nuo to laiko, bijodamas dėl savo gyvybės ir laisvės, Vitaly negrįžo į Baltarusiją ir nematė savo šeimos. Kita svarbi grėsmė, neleidusi jam grįžti į tėvynę, buvo didelė tikimybė būti prievarta mobilizuotam į kariuomenę. Dar visai neseniai Vitaly turėjo leidimą gyventi Lietuvoje ir dirbo vairuotoju Mažeikių mieste. Leidimas gyventi Lietuvoje Vitaly buvo panaikintas 2023 m. balandžio 26 d. tik dėl jo buvusios tarnybos Baltarusijos kariuomenėje prieš daugiau nei 20 metų. Taip pat dėl buvusios karinės tarnybos Vitaly buvo pripažintas nepageidaujamu asmeniu Lietuvos teritorijoje ir jam buvo uždrausta atvykti į Europos Sąjungą 5 metams. Vitaly pateikė apeliacinį skundą Lietuvos teismui.

Kai Mūsų Namai pradėjo kampaniją „NE reiškia NE”, skirtą Baltarusijos vyrų teisei neimti ginklo į rankas paremti, Vitaly pradėjo aktyviai joje dalyvauti, įskaitant protesto akcijas prie Baltarusijos ambasados, skirtas teisei atsisakyti ginklo pagal sąžinę ginti. Vaizdo įrašai ir nuotraukos su jo dalyvavimu akcijose, skirtose Tarptautinei sąžinės prieštaraujančiųjų dienai – 2023 m. gegužės 15 d., o prieš tai – 2023 m. sausio 22 d. solidarumo akcijoje, buvo paskelbti 2023 m. gegužės 16 d. „Telegram” kanaluose „Olga Karač” ir „Mūsų Namai”. Dėl to dabar Vitaly gresia iki 7 metų kalėjimo Baltarusijos kalėjime, nes jo veidas buvo parodytas mūsų Telegram kanaluose. Šis aplinkybės gali būti panaudotas prieš jį kaip įrodymas, kad jis dalyvavo veikloje, skatinančioje atsisakymą dėl sąžinės, kuri Baltarusijoje laikoma neteisėta.

2023 m. birželio 11 d. Lietuvos migracijos ir pasienio tarnybos pareigūnai bandė prievarta išsiųsti Vitaly į Baltarusiją, o tai jam būtų reiškę automatinį areštą ir įkalinimą už dalyvavimą kampanijoje „NE reiškia NE”.

2023 m. birželio 15 d. kartu su Vitaly parengėme visus dokumentus ir pateikėme prašymą suteikti politinį prieglobstį Lietuvoje.

Nuo 2023 m. birželio 19 d. migracijos institucijos suteikė Vitaly nemokamą advokatą, kad jis galėtų apskųsti sprendimą. Deja, paskirtas advokatas daug dienų neatsiliepė į jo skambučius ir tik birželio 28 d. jis buvo surastas, kai visi apskundimo terminai jau buvo pasibaigę.

2023 m. birželio 20 d. Vitaly savanoriškai atvyko į pabėgėlių stovyklą, tačiau buvo izoliuotas kambaryje, kurį geriausiai būtų galima apibūdinti kaip kalėjimo kamerą. Ant langų buvo grotos. Nors Vitaly buvo tiekiamas maistas, jis negavo nei šaukšto, nei šakutės, kad galėtų valgyti, todėl turėjo naudoti stiklinės dangtelį kaip improvizuotą valgymo įrankį. Nerimą kėlė tai, kad kamera, kurioje buvo laikomas Vitaly, buvo užrakinta iš išorės, o iškvietimo mygtukas buvo išjungtas. Tai kėlė rimtų abejonių dėl saugumo, nes iškilus medicininei būtinybei, pavyzdžiui, širdies sutrikimams, jis negalėtų išsikviesti pagalbos, o tai galėtų kelti pavojų jo gyvybei. Vitaly bandė paspausti mygtuką, kad jį išbandytų, tačiau niekas neatsiliepė ir neatėjo jo patikrinti.

2023 m. birželio 27 d. teismas priėmė Vitaly palankų sprendimą, įpareigodamas migracijos institucijas grąžinti jam leidimą laikinai gyventi šalyje. Teismas panaikino šį migracijos sprendimą ir nusprendė atkurti Vitaly leidimą laikinai gyventi! Teismas padarė išvadą, kad Vitaly nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, panaikino 5 metų draudimą atvykti ir nusprendė, kad migracija turi atkurti jo leidimą laikinai gyventi. Tačiau Lietuvos migracija ir Nacionalinio saugumo departamentas kreipėsi į teismą ir nori apskųsti šį teismo sprendimą.

Liepos 28 d. Lietuvos antrosios instancijos teismas skyrė baudą Lietuvos migracijos tarnybai Vitaly Dvarashin byloje. Bauda buvo skirta dėl to, kad migracijos tarnyba nesilaikė teismo nustatytų atsakymo pateikimo terminų, o tai teismas įvertino kaip nepagarbą teismui.

2. Ivan Strashkevich (25, 26)

1993 m. rugsėjo 1 d. gimęs baltarusis Ivanas Strashkevich yra etninis lietuvis, anksčiau dirbęs Baltarusijos pasieniečiu. Tačiau, nusivylęs kariuomene, jis priėmė sprendimą atsisakyti tolesnės tarnybos ir siekti taikaus gyvenimo. Ivanas nenorėjo būti siejamas su ginkluotosiomis pajėgomis, nes jos simbolizuoja smurtą, neapykantą ir blogį. Jis suprato, kad nenori būti smurto ir priespaudos mašinos dalimi. Ivanas turėjo kovoti, kad išeitų iš kariuomenės.

2019 m. pradžioje jis išvyko į Lenkiją, o vėliau pagal darbo vizą persikėlė į Lietuvą. Šiam sprendimui įtakos turėjo Ivano mama, kuri yra lietuvė, gimusi ir užaugusi Lietuvoje. Be to, Ivanas turi kitų giminaičių Lietuvoje. Ivanas pasirinko persikelti į Lietuvą, nes tai jo motinos tėvynė.

2021 m. Ivanas Strashkevich buvo sukrėstas žiaurumo, su kuriuo Lukašenka apgaudinėjo ir organizavo migrantų iš Rytų srautą, kai kurie iš jų mirė pasienyje. Ivanas net pasirodė dokumentiniame filme, protestuodamas prieš tokį netinkamą elgesį su žmonėmis.

Prasidėjus karui, du jo artimi draugai išvyko į Ukrainą ir dalyvavo kare Kastuso Kalinovskio vardu pavadintame baltarusių pulke. Abu jie žuvo. Ivanas nevažiavo, nes nebenorėjo sieti savo gyvenimo su kariuomene ir karu, tačiau jį sukrėtė draugų, kuriuos pažinojo daugelį metų, netektis. Tai jam buvo didžiulė asmeninė netektis, dar labiau sutvirtinusi įsitikinimą, kad daugiau į kariuomenę jam nevalia eiti.

2023 m. birželio 5 d. Lietuvos migracijos tarnybos atsisakė pratęsti jo darbo vizą dėl jo ankstesnės karinės tarnybos, nepaisant jo aktyvios antikarinės ir antirežiminės veiklos. Jos taip pat nustatė 60 mėnesių draudimą jam atvykti į Europos Sąjungą ir Lietuvą.

2023 m. birželio 6 d. Ivanas paprašė politinio prieglobsčio ir 2023 m. birželio 14 d. buvo suplanuotas pokalbis. Tačiau praėjus penkioms valandoms po pokalbio 2023 m. birželio 14 d. imigracijos tarnybos jį sulaikė ir prievarta nugabeno į pabėgėlių stovyklą, kur birželio 16 d. teismas nusprendė jį sulaikyti vienam mėnesiui, iki 2023 m. liepos 14 d.

Ivanas atsidūrė Pabradės pabėgėlių stovykloje. Jo nešiojamasis kompiuteris ir telefonas buvo konfiskuoti, o telefonu jis gali naudotis tik 30 minučių per dieną, ir net tai nėra garantuota. Jis sėdi uždaroje patalpoje su grotuotais langais ir neturi galimybės pateikti apeliacinio skundo, nes neturi nešiojamojo kompiuterio, telefono ar kitų ryšio su išoriniu pasauliu priemonių. Problema ta, kad dėl situacijos su Lietuvos migracija jis praleido skundo pateikimo terminus. Dabar jo advokatas pateikė prašymą atnaujinti terminus.

Jis yra sulaikytas Lietuvos pabėgėlių stovykloje, nors turi galiojantį ir nepanaikintą leidimą gyventi Lenkijoje. Draudimas atvykti į Europos Sąjungą atima iš jo galimybę prašyti politinio prieglobsčio Lenkijoje pagal Dublino susitarimą, ką jis būtų galėjęs padaryti, jei nebūtų prašęs humanitarinės vizos Lietuvoje. Ivanui Strashkevich pavyko išsiųsti laišką „Mūsų Namai” su pagalbos prašymu, pridedant visą turimą medžiagą, prašant atstovauti jo interesams ir kovoti už jį.

2023 m. birželio 5 d. Lietuvos migracijos tarnybos atsisakė pratęsti jo darbo vizą dėl jo ankstesnės karinės tarnybos, nepaisant jo aktyvios antikarinės ir antirežiminės veiklos. Jos taip pat nustatė 60 mėnesių draudimą jam atvykti į Europos Sąjungą ir Lietuvą. 2023 m. birželio 6 d. Ivanas paprašė politinio prieglobsčio ir 2023 m. birželio 14 d. buvo suplanuotas pokalbis. Tačiau 2023 m. birželio 14 d. pokalbio metu migracijos institucijos jį sulaikė ir prievarta perkėlė į pabėgėlių stovyklą, kur birželio 16 d. teismas nusprendė jį sulaikyti vienam mėnesiui.

Pabradės pabėgėlių stovykloje Lietuvoje iš Ivano buvo konfiskuotas nešiojamasis kompiuteris ir telefonas, kuriuo jis gali naudotis tik 30 minučių per dieną. Jis gyvena kambaryje su grotuotais langais, kuris yra užrakintas, ir net neturi galimybės pateikti apeliacinio skundo, nes neturi nešiojamojo kompiuterio, telefono ir praktiškai jokių ryšio su išoriniu pasauliu priemonių.

2023 m. rugpjūčio 2 d. Ivan Strashkevich turėjo būti deportuotas į Lenkiją (Lenkija sutiko jį priimti). Nuo rugpjūčio 2 d. jo likimas buvo nežinomas, nebuvo jokių atnaujinimų ar informacijos apie dabartinę jo buvimo vietą. Neaiškus liko ir Ivano asmeninių daiktų bei jo asmeninio automobilio, kurio jam nebuvo leista pasiimti su savimi deportacijos metu, likimas. Nebuvo aišku, kas turėtų nugabenti Ivano automobilį į Lenkiją ir kas padengs šio pervežimo išlaidas.

Galiausiai Ivanas buvo deportuotas į Lenkiją, yra laisvėje ir paprašė politinio prieglobsčio šioje šalyje. Ivan Strashkevich parašė apie 70 skundų dėl gyvenimo sąlygų, kuriuos pateikė Pabradės pabėgėlių stovyklos vadovui. Mūsų žiniomis, nė vienas iš jo skundų nebuvo užregistruotas ir nė į vieną iš jų nebuvo gautas raštiškas atsakymas. Ivanas pranešė, kad stovyklos vadovas į visus jo skundus atsakė tik žodžiu ir tik neigiamai bei paniekinamai, vartodamas išsireiškimus, leidžiančius suprasti, kad jis tapo įžūlus.

3. Nikita Svirid: Tai pavyzdys, kai sąmoningai ir ilgai vilkinamas Baltarusijos dezertyro politinio prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, pažeidžiant Lietuvos teisės aktus.

Nors Lietuvos teisės aktai numato maksimalų 6 mėnesių terminą politinio prieglobsčio prašymams nagrinėti, Lietuvos migracija sąmoningai vilkina ne tik Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų, bet ir Baltarusijos dezertyrų, kuriems, be kitų pavojų, Baltarusijoje gresia mirties bausmė, bylas.

2022 m. gegužės 25 d. Nikita dezertyravo iš Baltarusijos kariuomenės, nelegaliai kirto Lietuvos sieną ir nedelsdamas paprašė politinio prieglobsčio. Iki šiol jis negavo jokio atsakymo į savo prašymą, nors praėjo daugiau nei metai.

2021 m. rudenį Nikita gavo šaukimą į privalomąją karinę tarnybą kariuomenėje. Iki 2022 m. vasario 24 d. jam buvo likę tik keturi mėnesiai, tačiau jis jau buvo davęs priesaiką. Tačiau jis nemokėjo tinkamai elgtis su ginklu ir buvo šaudęs tik porą kartų. Tarnaudamas kariuomenėje Nikitai daugiausia teko iškęsti daugybę ideologinių paskaitų apie tai, kad Vakarų šalys yra priešai ir naciai, kad karo metu okupantai naudojo baltai raudoną-baltą vėliavą ir kad visus, kurie palaiko opoziciją, reikia šaudyti. Dauguma kareivių per tokias paskaitas užmigdavo. Be to, Nikita dažnai buvo išnaudojamas kaip nemokama darbo jėga.

Tarnaudamas kariuomenėje Nikita taip pat patyrė žeminantį elgesį, pažeidžiantį žmogaus orumą. Bet kuris karininkas gali įžeisti ir pažeminti eilinį. Kartą, karininkams girtaujant poligone, girtas karininkas spyrė Nikitai į nugarą, nes manė, kad Nikita naudojasi telefonu. Buvo ir kitas atvejis, kai vyresnysis karininkas trenkė jam į petį. Girtuokliavimas kariuomenėje paplitęs, ir karininkai apie tai žino, tačiau nieko nedaro, kad išspręstų šią problemą. Kareiviai dažnai tyčiojasi vieni iš kitų, ypač seržantai, kurie turi minimalią valdžią Jie verčia kareivius nusiskusti galvas plikai ir draudžia kišti rankas į kišenes, laikydami tai pernelyg didelės savivertės demonstravimo ženklu. Pasitaiko atvejų, kai kaip bausmė taikomas miego atėmimas. Yra tarnybinių užduočių, kai kareivis per visą parą miega 4 val.t ir tik seržantui leidus. Buvo atvejų, kai karys atsisakydavo paklusti, ir seržantas leisdavo jam miegoti tik 15 minučių per visą parą.

Nikita pradėjo ruoštis pabėgimui likus savaitei, nes suprato, kad nenori kariauti Ukrainoje, ir bijojo būti išsiųstas į karą. Jis išstudijavo vietovės žemėlapį, sugalvojo maršrutą, kuriuo reikės bėgti, ir suplanavo geriausią laiką bėgti. Nikita pasirinko ankstyvą rytą, kai visi dar miegos, manydamas, kad turės poros valandų pranašumą. Ruošdamasis bėgimui jis žinojo, kad gali prašyti prieglobsčio ES, ir manė, kad tai misija, kurią reikia atlikti, nes moraliai nebegalėjo pakęsti karinės tarnybos. Jis persirengė uniformą, pakeliui paliko ginklus su koviniais šoviniais ir paliko telefoną. Tolimųjų reisų sunkvežimio vairuotojas nuvežė jį iki sienos, neužduodamas jokių klausimų, ir tai buvo neįtikėtina laimė. Pervažiuoti valstybės sienos, savaime suprantama, nebuvo galima per oficialų patikros punktą, todėl Nikitai teko įveikti kelias tvoras. Pirmoji tvora buvo plieninė su spygliuota viela ir ašmenimis viršuje. Ten jį užfiksavo vaizdo kamera, todėl jis suprato, kad laikas bėga. Lipdamas per tvorą jis patyrė nedidelę traumą ir nukrito ant žemės. Paskui buvo tvora virš griovio, ir jam pavyko po ja palįsti. Kita tvora buvo su supuvusiais stulpeliais, ir jis ją nulaužė. Po to jis suprato, kad jau perėjo sieną, ir nusprendė pasiduoti. Atsidūręs Lietuvos teritorijoje, jis suprato, kad ilgai nematys savo šeimos ir artimųjų. Po Nikitos pabėgimo jo giminaičiai patyrė KGB spaudimą, kad priverstų jį grįžti atgal.

Nuo 2023 m. vasario 21 d. Baltarusijoje už dezertyravimą baudžiama mirties bausme. Tačiau nepaisant to, Nikita iki šiol negavo jokio sprendimo dėl politinio prieglobsčio, taip pažeidžiant Lietuvos teisės aktus.

4. Baltarusijos sąžinės prieštarautojas AA

Baltarusių sąžinės prieštarautojas AA (vardas pakeistas) 2004 m. baigė Baltarusijos karo akademiją ir buvo priverstas penkerius metus tarnauti Baltarusijos Respublikos ginkluotosiose pajėgose pagal privalomojo paskirstymo sistemą po valstybinio švietimo Baltarusijoje. Baltarusijoje už atsisakymą vykdyti tokį privalomą paskirstymą baigus mokyklą gresia rimtos sankcijos, pirmiausia finansinės. Pakeistas tekstas: Kelios Baltarusijos ir tarptautinės organizacijos pripažino, kad priverstinio studentų paskirstymo sistema yra priverstinis darbas. Vos tik atsirado galimybė, jis įvykdė paskirstymo prievolę ir nedelsdamas atsistatydino, nes nenorėjo tarnauti nusikalstamam Lukašenkos režimui ir būti jo ginkluotųjų pajėgų dalimi. Nuo to laiko jis gyvena taikų gyvenimą ir niekaip nėra susijęs su Baltarusijos kariuomene.

2020 m., kadangi niekada nepalaikė nusikalstamo Lukašenkos režimo, jis nusprendė išvykti iš Baltarusijos, nes negalėjo pakęsti smurto prieš taikius šalies piliečius lygio. 2020 m. spalio 10 d. jis pasirašė darbo sutartį su viena iš Lietuvos įmonių ir nuo to laiko joje dirba. 2023 m. vasario 17 d. jis kreipėsi į Lietuvos migracijos departamentą dėl mėlynosios kortelės išdavimo. 2023 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu jis gavo atsakymą, kad jo prašymas išduoti mėlynąją kortelę atmestas, nes jis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. 2023 m. birželio 9 d. jis taip pat gavo migracijos tarnybos laišką, kuriame informuojama, kad jam uždrausta atvykti į Lietuvą 5 metus. Taip pat buvo panaikintas jo galiojantis leidimas gyventi Lietuvoje.

5. Baltarusijos sąžinės prieštaraujantis asmuo BB

Šis atvejis yra ribinis, tačiau mes taip pat priskiriame jį sąžinės atsisakymo atvejui dėl to, kad moteris dirbo militarizuotoje struktūroje.

Baltarusijos sąžinės prieštarautoja BB (vardas pakeistas), 33 metų moteris, 2015 m. įsidarbino buhaltere Baltarusijos geležinkelių sukarintame skyriuje, o 2016 m. išėjo motinystės atostogų (Baltarusijoje vienas vaikas gali būti motinystės atostogose 3 metus), motinystės atostogose ji buvo 6 metus. Jos vyras dalyvavo protestuose, buvo suimtas, išgyveno kankinimus, jo namuose buvo atlikta krata, šiuo metu jam suteiktas prieglobsčio statusas. Šeima turi dvi 3 ir 7 metų amžiaus dukras. Balandžio mėn. ji paprašė leidimo laikinai gyventi šalyje, kad galėtų būti kartu su vyru. Jai buvo atsisakyta išduoti leidimą, nes ji dirbo buhaltere geležinkelyje. Jai net kelias dienas teko praleisti vienutėje pabėgėlių stovykloje.

Šiuo metu moteriai, baltarusių sąžinės prieštarautojai BB (vardas pakeistas), gresia deportacija į Baltarusiją ir draudimas 5 metus atvykti į ES, o jos vyrui pavojinga grįžti į Baltarusiją dėl baudžiamojo persekiojimo už dalyvavimą protestuose. Taip pat keliamas klausimas, kad šeima yra priverstinai atskirta 5 metams, ji negali atvykti pas jį dėl draudimo atvykti į Europos Sąjungą, jis negali atvykti pas ją dėl represijų.

2.2 Baltarusijos sąžinės prieštaraujančiųjų atvejai: paskelbti grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, uždraudžiant įvažiuoti į Lietuvos ir Baltarusijos teritoriją 5 metams žiniasklaidoje

Du buvę kariškiai, dirbantys Baltarusijos kompanijos Wargaming, pripažintos grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, atstovybėje Lietuvoje

2023 m. liepos 21 d. Baltarusijos bendrovės Wargaming, kuri buvo priversta persikelti į Lietuvą dėl to, kad daug jos darbuotojų dalyvavo protestuose 2020, Lietuvos padalinio darbuotojai gavo bendrovės vadovybės laišką, akivaizdžiai pagrįstą informacija, gauta iš Lietuvos kompetentingų institucijų. (22, 27, 28, 29)

Laiške buvo teigiama, kad Lietuva panaikina leidimus gyventi, išduotus baltarusiams, kurie anksčiau pagal sutartį tarnavo Baltarusijos Respublikos ginkluotosiose pajėgose. Tai liečia praporščikus ir karininkus. Be to, leidimai gyventi panaikinami be jokio įspėjimo, žmonės tiesiog pastatomi prieš faktą. Įmonės administracija įspėjo visus Baltarusijos karo prievolininkus, dirbančius Baltarusijos Wargaming, kad jie būtų pasirengę tokiai situacijai. Be to, iš laiško tapo žinoma, kad mažiausiai dviem Wargaming darbuotojams jau buvo atimti leidimai gyventi šalyje. Wargaming Lietuvos biure dirba 986 žmonės. 2022 m. grynasis lietuviškojo „brunch” pelnas sudarė daugiau nei 2,2 mln. eurų. Įmonė yra tarp trijų didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų IT srityje. Daugiau informacijos rasite čia.

Devby.io rašo apie buvusį kariškį, kuris kariuomenėje dirbo vairuotoju. 2018 m. jis pradėjo tarnybą 62-ajame centriniame ryšių mazge: vaikinui buvo taikomas visuotinis šaukimas (t. y. privalomoji karo tarnyba), o vietoj karo prievolės jis pasirinko tarnybą pagal sutartį, nes tai buvo materialiai naudingiau, ir tą laikotarpį jis turėjo tarnauti bet kokiu atveju – pagal šaukimą ar pagal sutartį, nesvarbu.

2020 m., vos tik pasibaigus privalomosios karinės tarnybos terminui, jis atsistatydino iš vyresniojo vairuotojo pareigų, turėdamas kapralo laipsnį, nes nenorėjo tęsti karinės karjeros. Po to dvejus metus dirbo sunkvežimio vairuotoju privačioje įmonėje, o po kurio laiko persikėlė į Lietuvą. 2022 m. spalio mėn. jaunuolis gavo leidimą laikinai gyventi šalyje. Tačiau įmonė, kurioje jis planavo dirbti, užsidarė. 2023 m. vasario pabaigoje jis vėl pateikė dokumentus, užpildė tą pačią formą kaip ir pirmą kartą. Dar kartą nurodė, kad dirbo pagal sutartį kariuomenėje, kaip ir pirmą kartą prašydamas leidimo gyventi. Tačiau 2023 m. birželio pradžioje jis gavo atsakymą, kad jo prašymas atmestas. Jo leidimas gyventi buvo panaikintas, jis buvo išsiųstas ir jam uždrausta atvykti į Lietuvą 5 metams. Dabar jaunuolis yra Baltarusijoje ir ieško darbo.

Baltarusijos žiniasklaidos dev.by skaitytojas nurodo buvusį EPAM darbuotoją (antroji Baltarusijos IT įmonė Lietuvoje), kuriam buvo atimtas leidimas gyventi ir uždrausta 5 metams atvykti į šalį dėl karinio išsilavinimo; dėl to jis persikėlė į Rusiją. EPAM darbuotojas pats parašė apie savo karinį išsilavinimą prašymo formoje, kurią pateikė prieš pusantrų metų.

Devby.io taip pat rašo apie kitus du atvejus, susijusius su paprastais darbais, kuriuos Lietuvoje dirbo paprasti baltarusiai: vienas jų buvo taksi vairuotojas, o kitas – statybininkas ir elektrikas. Be to, taksi vairuotojas Lietuvoje gyveno apie 3 metus. Abiem buvo panaikinti leidimai gyventi dėl karinės tarnybos pagal sutartį. Vienam iš jų pavyko laimėti teismą, ir sprendimas panaikinti leidimą gyventi buvo panaikintas. Žiniasklaida nutyli, kaip baigėsi antroji istorija (30)

Lietuvos žiniasklaida „Delfi” ir Baltarusijos žiniasklaida „Zerkalo” rašė apie du jiems žinomus atvejus, kai dviem baltarusiams buvo panaikinti leidimai gyventi šalyje dėl „grėsmės nacionaliniam saugumui”, tačiau dėl to, kad jie praeityje atliko karinę tarnybą pagal sutartį.

Daugiau informacijos:

  1.  https://devby.io/news/lithuanian-residence-3; https://euroradio.fm/ru/smi-uznali-za-chto-belorusu-mogut-annulirovat-vnzh-v-litve
  2. https://www.delfi.lt/ru/news/live/zhivushchego-v-litve-neskolko-let-belorusa-otsylayut-domoy-ya-byl-v-shoke-93085167
  3. https://devby.io/news/vnzh-v-litve-mogut-lishit
  4. https://news.zerkalo.io/life/44854.html

2.3 Baltarusijos žmogaus teisių gynimo organizacijų tremtyje, dirbančių su baltarusių politiniais pabėgėliais ir baltarusių sąžinės prieštaraujančiaisiais, atvejai, kuriems gresia pavojus Lietuvoje

a.     Dapamoga atvejis

Neteisėta krata be kratos orderio buvo atlikta organizacijos biure, kuris kartu yra ir prieglauda nuo politinių represijų Baltarusijoje nukentėjusiems ir į Lietuvą pabėgusiems žmonėms (tai patvirtinantys dokumentai yra „Mūsų Namai” žinioje).

2023 m. birželio 3 d. Baltarusijos organizacijos „Dapamoga”, teikiančios pagalbą baltarusių pabėgėliams, patalpose buvo atlikta krata, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl baltarusės, kuri tame pastate negyveno ir nebuvo registruota. Policijos operatyvininkų veiksmai buvo neteisingi ir kėlė daug klausimų.

Pirmiausia buvo padarytas akivaizdus teisių pažeidimas, nes kratą atlikę pareigūnai nepateikė nei teismo leidimo atlikti tokią kratą, nei jokio kito dokumento, kuris suteiktų jiems teisę tai daryti. Organizacijos Dapamoga vadovei pareikalavus pateikti orderį, vienas pareigūnas jai pasakė, kad tokį dokumentą tuoj pat įvykdys. Tai reiškia, kad atvykę jie neturėjo jokio dokumento, suteikiančio teisę atlikti kratą.

Natalija Kolegova tvirtina, kad dokumentą pareigūnas surašė jos ir kitų baltarusių akivaizdoje, kurie gali patvirtinti pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Kratos orderis buvo įvykdytas post factum. Taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į būsto neliečiamybę, taip pat pažeistos baudžiamojo proceso normos.

Antra, kratos metu policijos pareigūnas jėga laikė Nataliją kambaryje, neleido jai išeiti iš kambario, nueiti į tualetą, uždraudė skambinti advokatui. Natalija pasakė, kad turi teisę paskambinti advokatui, tačiau policijos pareigūnai neleido jai to padaryti. Dėl to tai pavyko padaryti trečiajam asmeniui, kitam baltarusiui, kuris buvo pastate.

2023 m. liepos 12 d. Dapamoga kreipėsi į prokuratūrą su prašymu atlikti tyrimą dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.

b.      Mūsų Namai atvejis

Sąmoningas politinio prieglobsčio Lietuvoje suteikimo procedūros termino pratęsimas ir Lietuvos teisės aktų pažeidimas „Mūsų Namai” vadovės Olgos Karač atžvilgiu, taip pat nereikšmingos informacijos įtraukimas į jos bylą gandų ir spėlionių pavidalu.

2022 m. rugsėjo 1 d., po to, kai buvo atskleistas Lietuvos advokatas Mantas Danielius, rinkęs informaciją apie organizaciją Mūsų Namai, kad ją perduotų KGB (31, 32, 33, 34, 35), Olga Karač pateikė prašymą suteikti politinį prieglobstį Lietuvoje. Olga Karač yra neįgali žmogaus teisių gynėja, dviejų nepilnamečių vaikų motina, Baltarusijos KGB už savo veiklą žmogaus teisių srityje ją pripažino teroriste (jos pavardė paskelbta teroristų sąraše KGB interneto svetainėje numeriu 773; Baltarusijoje terorizmu kaltinamam asmeniui gresia mirties bausmė). Be to, ji vadovauja organizacijai Mūsų Namai, kuri kartu su visais informaciniais ištekliais Baltarusijoje pripažinta ekstremistine.

Nors Lietuvos teisės aktai numato, kad prašymas suteikti politinį prieglobstį gali būti nagrinėjamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius(36), 2023 m. rugpjūčio 7 d., t. y. po 11 mėnesių, Olga Karač vis dar neturėjo jokio atsakymo į savo prašymą. Į visus jos prašymus pateikti bet kokią informaciją buvo atsakyta formaliais automatiniais pranešimais ir pažadais „kuo greičiau išnagrinėti bylą” (vėliausias žadėtas terminas – 2023 m. balandžio 1 d.), tačiau atsakymo į savo prašymą ji negavo iki šiol.

2023 m. liepos 31 d. Olga Karač buvo iškviesta į Migracijos departamentą, kur jai buvo užduoti keistoki klausimai. Sprendžiant iš klausimų pobūdžio, ji padarė išvadą, kad migracijos tarnyba apie ją surinko nereikšmingą informaciją, paremtą gandais, spėjimais ir spėlionėmis iš interneto, ir net nepasivargino jų dar kartą patikrinti paprasta „Google” paieška. Visa tai liudija, kad Migracijos departamentas sąmoningai vilkina ir pratęsia politinio prieglobsčio suteikimo procedūrą, nepaisant visų pavojų, kurie Olgai Karač gresia net ir Lietuvos teritorijoje.

Nepaisymas grėsmių saugumui, su kuriomis susiduria Baltarusijos žmogaus teisių gynėjos, dirbančios Lietuvoje ir patiriančios KGB išpuolius:

2022 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos nacionalinio saugumo departamentas ir kriminalinė policija sulaikė Lietuvos teisininką Mantą Danielių, įtariamą šnipinėjimu KGB naudai. Visus jo šnipinėjimo ir informacijos nutekinimo KGB įrodymus surinko ir kompetentingoms Lietuvos institucijoms pateikė Baltarusijos žmogaus teisių gynėjos. Lietuvos advokatas Mantas Daniėlis kreipėsi į dvi Baltarusijos žmogaus teisių organizacijas Mūsų Namai ir Dapamoga su tariamu ketinimu teikti pagalbą Baltarusijos politiniams pabėgėliams Lietuvoje, taip pat sąžinės prieštarautojams ir dezertyrams iš Baltarusijos, kurie ieškojo prieglobsčio Lietuvoje, nes bijojo būti pašaukti į kariuomenę ir išsiųsti kariauti į Ukrainą.

Nepaisant to, kad Mantas Danielis buvo plačiai nušviestas Lietuvos žiniasklaidoje, nė vienas vyriausybės atstovas nesikreipė į Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas dėl grėsmių jų saugumui Lietuvoje. Nebuvo pasiūlyta jokia pagalba ir nesuteikta parama rengiant saugumo protokolus. Priešingai, Baltarusijos moterų žmogaus teisių gynėjos susidūrė su neapykanta ir aukų kaltinimais iš Amerikos žmogaus teisių organizacijos „Freedom House” direktoriaus Lietuvoje Vyčio Jurkonio.

2022 m. spalio 2 d. Lietuvos žmogaus teisių gynėjas ir politologas Vytis Jurkonis straipsnyje „Jurkonis kelia klausimą, kaip Danielius infiltravosi į baltarusių bendruomenę: organizacijos turėtų prisipažinti pasielgusios neatsargiai” Lietuvos Delfi viešai pareikalavo, kad Olga Karač ir kitos Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistės atgailautų, „pripažintų savo klaidas ir aplaidumą” bendraujant su Lietuvos advokatu Mantas Danielius ir už tai atsiprašytų.(37)

Vytis Jurkonis yra atsakingas asmuo, kuris, remdamasis atliktu asmenų patikrinimu, teikia rekomendacijas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai dėl humanitarinių vizų išdavimo ir vykimo humanitariniu koridoriumi. Vėliau paaiškėja, kad šie asmenys yra KGB agentai, atvirai užsiimantys šnipinėjimu ir kibernetiniais nusikaltimais Lietuvos teritorijoje, be kita ko, nukreiptais prieš Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistes (Ilya Begun atvejis (38)). Be to, Vytis Jurkonis ne tik nesiima jokių priemonių, kad sumažintų savo neatsakingo elgesio riziką dėl prasto asmenų patikrinimo, bet ir perkelia atsakomybę už KGB šnipų gaudymą Lietuvos teritorijoje tremtiniams – baltarusių moterų žmogaus teisių aktyvistams. Kitaip tariant, šią naštą jis perkelia tiems, kurie yra pažeidžiamoje padėtyje, turi negalią, mažamečių vaikų, neturi jokios apsaugos ir neturi priemonių asmenims patikrinti. asmenys, kurie įleidžiami į Lietuvą remiantis Jurkonio patikrinimu, vėliau kelia riziką ir grėsmę tremtyje esančioms baltarusių moterų žmogaus teisių aktyvistėms, įskaitant grasinimus nužudyti ir fizinį smurtą.

Todėl Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistės Lietuvoje tampa dvigubomis aukomis: pirma, jos tampa KGB šnipinėjimo taikiniais, antra, jos patiria Lietuvos žmogaus teisių gynėjų vyrų išpuolius. Dėl šios dvigubos viktimizacijos jos atsiduria kankinančioje ir dar labiau pažeidžiamoje padėtyje, todėl išryškėja neatidėliotinas geresnės apsaugos ir paramos poreikis.

Rekomendacijos:

  1. Užtikrinti žmogaus teisių gynėjų ir taikdarių apsaugos sistemą, suteikiant reikiamus išteklius, kad jie galėtų saugiai tęsti darbą.
  2. Užtikrinti teisinę pagalbą Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams, atsisakantiems savo sąžinės, įskaitant tuos, kurie neturi finansinių galimybių.
  3. Užtikrinti nuostatas, skirtas apsaugoti baltarusius, kurie naudojasi savo žmogaus teise atsisakyti atlikti pareigas pagal sąžinę. Neišsiųsti jų į Baltarusiją.
  4. Prisidėti prie humanitarinio koridoriaus į Europą Baltarusijos asmenims, atsisakiusiems išpažinti savo sąžinę, ir užtikrinti jiems prieglobsčio procedūrą ES.

Daugiau informacijos:

  1. Tarptautinio taikos biuro Nobelio taikos premijos nominantai: https://www.ipb.org/the-international-peace-bureauipb-has-announced-its-intention-to-nominate-three-remarkable-organizations-with-a-focus-on-the-right-to-conscientious-objection-for-the-2024-nobel-peace-prize/

Pagrindinė informacija:

1. Įstatymas „Dėl baudžiamosios atsakomybės kodeksų pakeitimų”, Baltarusijos Respublikos nacionalinis teisinis interneto portalas, 2023 m. kovo 14 d. https://pravo.by/document/?guid=3961&p0=H12300256

2023 m. kovo 14 d. Baltarusijos nacionaliniame teisiniame interneto portale paskelbtas įstatymas „Dėl baudžiamosios atsakomybės kodeksų pakeitimų”. Baudžiamosios atsakomybės kodeksų pataisos, kuriose numatyta mirties bausmė už valstybės išdavystę nuteistiems pareigūnams ir kariškiams, taip pat baudžiamoji atsakomybė už terorizmo propagandą ir kariuomenės diskreditavimą, įsigalios nuo 2023 m. kovo 25 d. Pagrindinis dokumento tikslas – „stiprinti kovą su ekstremistiniais (teroristiniais) ir antivalstybiniais nusikaltimais”. Be to, už „valstybės išdavystę”, kurią įvykdė valstybės tarnautojas ar kariškis, numatoma galimybė skirti išimtinę bausmę – mirties bausmę. įstatyme numatoma baudžiamoji atsakomybė už „terorizmo propagandą, ginkluotųjų pajėgų, kitų karinių pajėgų ir karinių formuočių, sukarintų organizacijų diskreditavimą, valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimą”. Asmenų, įtariamų valstybės išdavyste, sąmokslu ar kitais veiksmais, kuriais siekiama užgrobti valstybės valdžią, šnipinėjimu ir slapta veikla, sulaikymo terminas pailgėja nuo trijų iki dešimties parų.

2. 2023 m. sausio 18 d. Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos ir Baltarusijos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas „Dėl Baltarusijos Respublikos gynybos ministerijos ir Baltarusijos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1/1 pakeitimo”, Baltarusijos Respublikos nacionalinis teisinis interneto portalas, 2023 m. vasario 4 d., https://pravo.by/document/?guid=12551&p0=W22339478&p1=1&p5=0

2023 m. vasario 4 d. buvo paskelbtas ir įsigaliojo bendras Gynybos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimas, kuriuo buvo padaryti pakeitimai Instrukcijoje dėl reikalavimų piliečių, privalančių atlikti karinę tarnybą, sveikatos būklei nustatymo.Dabar baltarusiai, kurių kūno masė viršija 100 kg, pripažįstami netinkamais karinei tarnybai ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgose. Anksčiau ši riba buvo 90 kg. Be to, jaunuoliai, turintys antrojo laipsnio nutukimą ir kūno masės indeksą 37 kg/m², pripažįstami tinkamais privalomajai karo tarnybai. Anksčiau jie gaudavo NGM statusą (netinkami karinei tarnybai taikos metu, iš dalies tinkami karinei tarnybai karo metu). taip pat pagal naująją instrukciją asmenims, kurių bet kurios akies trumparegystė viename iš meridianų yra nuo 6,0 iki 8. 0 dioptrijų, turintys hemorojų be mazgų iškritimo, sergantys lengva bronchų astmos forma (arba be priepuolių daugiau kaip 5 metus), turintys kai kurių formų plokščiapėdystę ar pėdų deformaciją taip pat pripažįstami tinkamais karo tarnybai (daugiau informacijos rasite instrukcijos 13.5 papunkčio paaiškinimų „г” grafoje). Instrukcijos pakeitimai taip pat palietė karo prievolininkus, sergančius endokrininės sistemos ligomis, valgymo sutrikimais, nervų sistemos ir širdies ligomis, odos ligomis, stuburo ligomis.

3. Įstatymas „Dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos pakeitimų”, Baltarusijos Respublikos nacionalinis teisinis interneto portalas, 2023 m. kovo 16 d.

https://pravo.by/document/?guid=12551&p0=H12300268

2023 m. gegužės 16 d. Baltarusijoje paskelbti įstatymo „Dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos” pakeitimai. Jis buvo iš dalies pakeistas ir įgijo įstatymo statusą. Svarbiausias padarytas pakeitimas yra tas, kad studijos užsienyje nebelaikomos pagrindu atidėti karinę prievolę. Panaikintas užsienyje studijuojančių baltarusių atleidimas nuo karinės tarnybos. Toks atleidimas suteikiamas tik tiems studentams, kurie studijuoja užsienyje pagal respublikos valdžios institucijų pavedimą įgyvendinant valstybines programas. Tačiau yra išimčių: atidėjimą galima gauti, jei šio įstatymo įsigaliojimo dieną studentas mokėsi užsienio mokymo įstaigoje neakivaizdine studijų forma ir į šias mokymo įstaigas įstojo iki 18 metų. Įstatymas taip pat numato, kad tuo atveju, kai keli vienos šeimos piliečiai yra šaukiami į privalomąją karo tarnybą, tarnybą rezerve ir turi teisę į atidėjimą, jis gali būti „suteiktas vienam iš jų pagal šeimos narių (giminaičių) prašymą”.

4. „Saugumo Taryba kelia klausimą dėl karinės tarnybos atidėjimo studentams panaikinimo”, Tochka.by (https://tochka.by/), 2023 m. birželio 21 d. https://tochka.by/articles/policy/sovbez_snova_vyskazalsya_ob_otmene_otsrochki_ot_sluzhby_v_armii_dlya_studentov/

5. Lucy Ash, „Iš Baltarusijos išvykęs sąžinės turintis policininkas”, BBC News, Varšuva, 2020 m. gruodžio 1 d., https://www.bbc.com/news/stories-55135636

6. Ksenia Churmanova, Anna Pushkarskaya, „Ar pagavote šį vyruką?” Kaip Lukašenkos bendrininkai Rusijoje medžioja baltarusius”, BBC News Russian Service, 2021 m. gruodžio 3 d., https://www.bbc.com/russian/features-59513839

7. „28-erių metų šauktinis iš Lydos buvo pasiųstas į kalėjimą, nors buvo vyresni šaukiamojo amžiaus. Koks atvejis?”, „Zerkalo” leidimas (https://news.zerkalo.io/), 2023 m. liepos 6 d., https://news.zerkalo.io/life/43154.html

8. Natalia Stukalova, „Čašnikų rajono gyventojas turi teistumą už tai, kad vengė šaukimo į kariuomenę”, „Chyrvony Pramen” (https://www.chashnikinews.by/) 2023 m. liepos 7 d., https://www.chashnikinews.by/2023/07/zhitel-chashnikskogo-rajona-zarabotal-ugolovku-za-uklonenie-ot-prizyva/

9. Sofia Golub, „Baltarusijoje 23 metų vaikinui, pabėgusiam iš karinės tarnybos į Rusiją, surengtas parodomasis teismo procesas”, laikraštis „Komsomolskaja pravda” (https://www.belarus.kp.ru/), 2023 m. balandžio 5 d., https://www.belarus.kp.ru/online/news/5212363/

10 „Sąžinės prieštaraujantys asmenys Baltarusijoje nuteisti už šaukimo į kariuomenę vengimą”, Tochka.by (https://tochka.by/), 2022 m. gruodžio 2 d., https://tochka.by/articles/incidents/kak_v_belarusi_nakazyvayut_uklonistov_ot_prizyva_v_armiyu/

11.”Seimo Pirmininko pavaduotojas: Parlamentas turėtų apsvarstyti galimybę suvienodinti apribojimus rusams ir baltarusiams”, Delfi (https://www.delfi.lt), 2023 m. rugpjūčio 8 d., https://www.delfi.lt/ru/news/politics/vice-spiker-seyma-parlament-dolzhen-rassmotret-unifikaciyu-ogranicheniy-dlya-rossiyan-i-belorusov-94144945

12.” Lietuva siekia iš naujo įvertinti savo požiūrį į šalyje gyvenančius baltarusius „, EurAzia Daily (https://eadaily.com/ru/), 2023 m. rugpjūčio 7 d., https://eadaily.com/ru/news/2023/08/07/v-litve-hotyat-peresmotret-otnoshenie-k-belorusam-nahodyashchimsya-v-strane

13. Laurina Virelyunayte, „Lietuva išsiunčia vis daugiau rusų ir baltarusių: Anksčiau tai buvo retas reiškinys”, Delfi (https://www.delfi.lt), 2023 m. gegužės 22 d., https://www.delfi.lt/ru/news/live/iz-litvy-vysylayut-vse-bolshe-rossiyan-i-belorusov-ranshe-takaya-prichina-byla-redkoy-93421691

14.”Lietuvos migracijos tarnyba atskleidė, kiek baltarusių nustatyta kaip grėsmė nacionaliniam saugumui”, leidimas „Zerkalo” (https://news.zerkalo.io/), 2023 m. rugpjūčio 4 d., https://news.zerkalo.io/economics/45395.html

15.”Lietuva pripažino, kad daugiau nei 900 baltarusių kelia grėsmę nacionaliniam saugumui”, Tochka.by (https://tochka.by/), 2023 m. rugpjūčio 4 d., https://tochka.by/articles/policy/litva_priznala_bolee_900_belorusov_ugrozoy_natsbezopasnosti/

16. „Lietuvoje 1164 Rusijos ir Baltarusijos piliečiai pripažinti keliančiais grėsmę saugumui”, Radio Liberty (https://www.svoboda.org), 2023 m. rugpjūčio 4 d., https://www.svoboda.org/a/v-litve-1164-grazhdan-rf-i-belarusi-priznali-ugrozoy-bezopasnosti/32534694.html

17. „Lietuva pripažįsta baltarusių ir rusų grupę grėsme nacionaliniam saugumui: Beprecedentiniai skaičiai”, Delfi (https://www.delfi.lt), 2023 m. rugpjūčio 7 d., https://www.delfi.lt/ru/news/live/litva-priznala-gruppu-belorusov-i-rossiyan-ugrozoy-nacionalnoy-bezopasnosti-takih-cifr-prezhde-ne-bylo-94130875

18.Olga Valeryeva, Alexander Nesterov, „Kaip vyksta karinis mokymas Baltarusijos ir Rusijos mokyklose”, UNION Baltarusija/Rusija, 2022 m. lapkričio 23 d., https://rg.ru/2022/11/23/kak-v-shkolah-belarusi-i-rossii-vedetsia-voennaia-podgotovka.html

19. Svetlana Isaenok, „Mano vardas Danikas, man 9 metai. Ir aš noriu būti specialiųjų pajėgų nariu.”: Pirmasis „Lynx” klubo susitikimas įvyko kariniame dalinyje 3214″; laikraštis „Sovetskaya Belarus” (https://www.sb.by/), 2021 m. rugsėjo 19 d., https://www.sb.by/articles/menya-zovut-danik-mne-9-let-i-ya-khochu-byt-spetsnazom-v-voyskovoy-chasti-3214-proshlo-pervoe-zaseda.html

20. Gleb Nerzhin , „Karpenkov projektas: Kaip saugumo pajėgos įsitraukė į ideologinį Baltarusijos vaikų auklėjimą”, Belsat (https://belsat.eu/), 2022 m. rugpjūčio 2 d., https://belsat.eu/ru/news/02-08-2022-proekt-karpenkova-kak-siloviki-zanyalis-ideologicheskim-vospitaniem-belarusskih-detej

21. „480 karinių-patriotinių stovyklų, organizuotų Baltarusijoje vasaros laikotarpiu”, Belta (https://www.belta.by/), 2022 m. rugpjūčio 29 d., https://www.belta.by/society/view/v-belarusi-v-letnij-period-organizovali-480-voenno-patrioticheskih-lagerej-520967-2022/

22. „Keliems Wargaming darbuotojams Lietuvoje netikėtai panaikinti leidimai gyventi”, Delfi (https://www.delfi.lt), 2023 m. liepos 21 d., https://www.delfi.lt/ru/news/live/neskolkim-sotrudnikam-wargaming-v-litve-neozhidanno-annulirovali-vnzh-93990521

23. „Jis buvo sargybinis”: Pavojingais Lietuvai laikomų baltarusių istorijos”, leidimas Nasha Niva (https://nashaniva.com), 2023 m. rugpjūčio 11 d., https://nashaniva.com/ru/323736

24. „Baltarusijoje baigtas karo prievolės duomenų derinimas”, Homel regiono vykdomasis komitetas ( https://www.gomel-region.by/ru), 2023 m. sausio 11 d.https://www.gomel-region.by/ru/society-ru/view/v-belarusi-zavershilis-meroprijatija-po-sverke-uchetnyx-dannyx-voennoobjazannyx-45065-2023/

25. „Dalyvavau protestuose: Buvęs Baltarusijos pasienietis sulaikytas Lietuvoje ir gali būti deportuotas – gali būti nuteistas už politinę veiklą tėvynėje”, leidinys „Zerkalo” (https://news.zerkalo.io/), 2023 m. liepos 6 d., https://news.zerkalo.io/life/43085.html

26. „Pabėgėlių stovykloje nebuvo noro nei miegoti, nei valgyti”: Buvęs Baltarusijos pasienietis, Lietuvoje pripažintas pavojingu, perduotas Lenkijai”, leidinys „Zerkalo” (https://news.zerkalo.io/), 2023 m. rugpjūčio 2 d., https://news.zerkalo.io/life/45248.html

27. „Staigus leidimų gyventi Lietuvoje panaikinimas keliems Wargaming darbuotojams. Atskleista išsami informacija”, leidinys „Zerkalo” (https://news.zerkalo.io/), 2023 m. liepos 20 d., https://news.zerkalo.io/life/44230.html

28. „Penkerių metų draudimas atvykti į ES: Leidimai gyventi Lietuvoje gali būti panaikinami ne tik už sutartinę tarnybą kariuomenėje – nauja informacija”, leidinys „Zerkalo” (https://news.zerkalo.io/), 2023 m. liepos 22 d., https://news.zerkalo.io/life/44372.html

29. „Kai kuriems Wargaming darbuotojams (ir kitiems) gali būti panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje”, Dev.by (https://devby.io), 2023 m. liepos 21 d., https://devby.io/news/wargaming-lithuanian-residence

30. „Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti panaikintas ne tik už sutartinę tarnybą kariuomenėje: Nauja informacija”, Dev.by (https://devby.io), 2023 m. liepos 22 d., https://devby.io/news/vnzh-v-litve-mogut-lishit

31. „Už šnipinėjimą sulaikytas Lietuvos pilietis”, Delfi (https://www.delfi.lt), 2022 m. spalio 4 d., https://www.delfi.lt/en/politics/lithuanian-citizen-detained-for-spying-91402291

32. Saulius Jakucionis, „Suimtas Lietuvos advokatas, įtariamas šnipinėjimu Baltarusijai”, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė (https://www.lrt.lt/), https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1792973/lithuanian-lawyer-arrested-on-suspicions-of-spying-for-belarus

33. „Teismas dar dviem mėnesiams pratęsė suėmimą šnipinėjimu įtariamam Danieliui”, Delfi (https://www.delfi.lt), 2022 m. lapkričio 28 d., https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/teismas-dar-dviem-menesiams-pratese-suemima-snipinejimu-itariamam-danieliui.d?id=91871475

34. Ingrida Steniulienė, „Šnipinėjimu įtariamas Danielius vėl suimtas”, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė (https://www.lrt.lt/), 2023 m. vasario 27 d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1924314/snipinejimu-itarimas-danielius-vel-suimtas

35. „Šnipinėjimo byloje vėl sulaikytas Lietuvos pilietis”, Delfi (https://www.delfi.lt), 2023 m. vasario 27 d., https://www.delfi.lt/en/politics/lithuanian-citizen-once-again-arrested-in-espionage-case-92658501

36. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl pabėgėlių statuso Lietuvos Respublikoje, Minesotos universiteto Žmogaus teisių biblioteka, http://hrlibrary.umn.edu/russian/asylum/Rlithuania4.2.03.html

37. Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, „Jurkonis kelia klausimą, kaip Danielius infiltravosi į baltarusių bendruomenę: organizacijos turėtų prisipažinti pasielgusios neatsargiai”, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jurkonis-kelia-klausima-kaip-danielius-infiltravosi-i-baltarusiu-bendruomene-organizacijos-turetu-prisipazinti-pasielgusios-neatsargiai.d?id=91439169

38. Lukas Andrukaitis, „Informatorius ir dezinformatorius: Iljos Begūno infiltracijos į Lietuvos opoziciją tremtyje istorija”, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė (https://www.lrt.lt/), 2022 m. sausio 31 d., https://www.lrt.lt/ru/novosti/17/1602508/informator-i-dezinformator-istoriia-infil-tratsii-il-i-beguna-v-oppozitsiiu-v-izgnanii-v-litve