Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų Namai” (Nash Dom), Baltarusija & Lietuva

Padedant:

International Fellowship of Reconciliation – Austria

European Bureau for Conscientious Objection

Federation for Social Defence, Germany

Connection e.V.

War Resisters’ International

The International Peace Bureau (IPB)

Vilniuje, 2023 m. rugpjūtį

Turinys                                                                                                               

• Santrauka
• Aktyvistų persekiojimas ir sąžinės prieštaraujančiųjų karinei tarnybai diskriminacija
• „Nacionalinio saugumo panika” dėl baltarusių migrantų buvimo Lietuvoje
• Baltarusijos ir Rusijos piliečius Lietuvoje diskriminuojantys teisės aktai, prisidengus „nacionalinio saugumo apsauga”
• Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos neapykantos kalba ir neigiami pareiškimai baltarusiams Lietuvoje
• Rekomendacijos
• Daugiau informacijos
• Pagrindinė informacija

Santrauka

Nuo 2021 m. vykstantis masinis ne Europos migrantų stūmimas prie Baltarusijos sienos rodo platesnį prieglobsčio teisių, grąžinimo draudimo ir teisinės valstybės principų eroziją Lietuvoje po 2022 m. Po 2020 m. užkardymo baltarusiai atvyko į Lietuvą su humanitarinėmis vizomis dėl saugumo. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos elgesys su baltarusių tremtiniais pasikeitė. Jie iš tariamų režimo priešininkų tapo grėsmėmis saugumui.

2023 m. pradžioje dėl 2020 m. protestų ir karo Lietuvoje prieglobsčio ieškojo apie 48 804 baltarusiai (1, 2), o iki 2023 m. liepos mėn. Lietuvoje gyveno apie 55 000 baltarusių (3, 4). Per šešis mėnesius daugiau kaip 1 165 baltarusiams buvo suteikta „grėsmės nacionaliniam saugumui” etiketė, dažnai remiantis ankstesne tarnyba kariuomenėje arba lankymusi kadetų akademijoje, nesant konkrečių kaltinimų (5, 6).

Padidėjo neigiamų sprendimų dėl baltarusių, ypač palyginti su kitais piliečiais, pvz., rusais, prašymų išduoti leidimą gyventi šalyje skaičius – apie 300 prašymų buvo atmesti (7, 8). Kadaise remiami baltarusiai dabar yra griežtai vertinami. Ukrainiečių filmo „Mariupol-2” režisierė Anna Bilobrova (jos sužadėtinis Mantas Kvedaravičius žuvo Ukrainoje) atkreipia dėmesį į savavališkus išsiuntimus ir saugumo ženklinimą baltarusių atžvilgiu Lietuvoje. „Prieš trejus metus Lietuva rėmė tuos, kurie kovojo prieš Baltarusijos režimą, o dabar šiuos žmones laiko teroristais”, – teigia Bilobrova (8). „Nacionalinio saugumo” pretekstas taip pat nukreiptas prieš baltarusių sąžinės prieštaraujančius atlikti karinę tarnybą, stabdant prieglobsčio prašymus. Vyrauja sulaikymas, ribota teisinė pagalba ir teisių pažeidimai. Nuo žmogaus teisių pažeidimų nukenčia Baltarusijos prieštaravimų pareiškėjai ir žmogaus teisių gynėjai, kuriuos puola tiek Baltarusijos/Rusijos, tiek Lietuvos valdžios institucijos.

Kadangi jaučiasi nesaugūs, baltarusiai ieško prieglobsčio, tačiau Lietuvoje jo nebesuranda.

1. Aktyvistų persekiojimas ir sąžinės prieštaraujančiųjų karinei tarnybai diskriminacija

Aktyvistų persekiojimas ir sąžinės prieštaraujančių asmenų bei asmenų, turinčių karinės tarnybos įrašus, diskriminacija

Imigracijos teisės aktų pažeidimai gali būti masinis ir (arba) savavališkas paskelbimas persona non grata, išsiuntimas, deportavimas, sulaikymas, savavališkumas – negalėjimas pasinaudoti teisinės valstybės principais, habeas corpus pažeidimas ar apskundimas. Yra keletas bendrų bruožų, kurie būdingi visiems baltarusių sąžinės prieštaraujančių asmenų teisių pažeidimų Lietuvoje atvejams:

1. Baltarusijos sąžinės prieštaraujančiųjų, turinčių karinės tarnybos patirties ar išsilavinimą kadetų mokykloje (pažymėtina, kad sprendimą lankyti kadetų mokyklą priėmė tėvai, o ne nepilnamečiai vaikai) priskyrimas prie asmenų, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, turi rimtų pasekmių (9, 10, 11, 12). Šiems sąžinės prieštaraujantiems asmenims automatiškai taikomas 5 metų draudimas atvykti į visas Europos Sąjungos šalis. Dėl šios ribojančios politikos jiems nelieka jokios galimybės ieškoti prieglobsčio kitose ES šalyse, kad išvengtų rizikos būti mobilizuotiems ir išsiųstiems į karą Ukrainoje (jei Baltarusijos kariuomenė bus išsiųsta į Ukrainą). Būtina pripažinti, kad šie Baltarusijos sąžinės prieštaraujantys asmenys, turintys karinės tarnybos patirties, jau dabar yra pažeidžiamoje padėtyje. Tačiau Lietuvos valstybės politika dar labiau didina jų pažeidžiamumą, todėl jie faktiškai tampa Baltarusijos režimo įkaitais ir rizikuoja būti išnaudojami propagandos tikslais.
2. „Grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui” yra vienintelė kategorija Lietuvos teisės aktuose, kai deportacija vykdoma nedelsiant, be teisės apskųsti sprendimą ir ginti savo gerą vardą ir reputaciją. Manome, kad toks straipsnis taikomas sąmoningai, siekiant atimti iš baltarusių sąžinės prieštaraujančiųjų teisę į apsaugą Lietuvoje. Praktika rodo, kad jei baltarusis yra deportuojamas ir negali nurodyti priežasčių, dėl kurių liko Lietuvoje, jo galimybės apsiginti ir laimėti bylą prieš Valstybės saugumo departamentą yra artimos nuliui. Todėl teisės į gynybą deportacijos atveju atėmimas iš baltarusių, atsisakiusių atlikti karinę tarnybą, tampa valstybės politika, kuria siekiama užkirsti kelią baltarusiams, atsisakiusiems atlikti karinę tarnybą, įrodyti jiems pateiktų kaltinimų absurdiškumą.
3. Iš „Mūsų Namai” vykdytų teisminių procesų tapo akivaizdu, kad Baltarusijos karo prievolininkų, turinčių karinės tarnybos patirties, priskyrimas „grėsmei Lietuvos nacionaliniam saugumui” yra prevencinio pobūdžio. Kitaip tariant, Valstybės saugumo departamentas pripažįsta, kad šie asmenys šiuo metu nekelia grėsmės Lietuvai, tačiau „ateityje gali tapti grėsme”. Ši teisinė prielaida yra beprasmė, kai asmenims, nepadariusiems jokių neteisėtų veiksmų, taikomos labai griežtos sankcijos – iš jų atimamas leidimas įsidarbinti, gyventi šalyje, jie deportuojami iš šalies, jiems taikomas draudimas įvažiuoti į bet kurią ES šalį – ir visa tai grindžiama prielaida, kad ateityje jie gali tapti grėsme. Tai taip pat rodo tam tikrų Lietuvos institucijų teisinę nekompetenciją ir rodo Lietuvos teisinės sistemos eroziją, į kurią reikia nedelsiant reaguoti.
4. Jei baltarusių sąžinės atsisakęs asmuo bando savarankiškai ginti savo teises, tikimybė jas apginti savarankiškai taip pat artima nuliui. Taip yra visų pirma dėl to, kad trūksta finansinių išteklių advokatams samdyti, nepakankamai gerai mokama lietuvių kalba, būtina veiksmingai savigynai, ir trūksta teisinių žinių, kad būtų galima orientuotis sudėtingoje sistemoje. Be to, Lietuvoje didėjant ksenofobijai baltarusių atžvilgiu, kurią skatina aukštų Lietuvos politikų neapykantos kalbos Lietuvos žiniasklaidoje, padėtis tampa dar sudėtingesnė.
5. Didelį susirūpinimą kelia elgesys su Baltarusijos sąžinės prieštaraujančiaisiais, turinčiais karinės tarnybos patirties, dėl kurių vykdomi tyrimai arba kurie yra suimti. Vienas iš nerimą keliančių dalykų yra tai, kad šių asmenų galimybės lankyti giminaičius, draugus ir teisinius atstovus (advokatus) yra labai ribotos, net jei tokie apsilankymai oficialiai leidžiami. Ivan Strashkevich atvejis yra ryškus pavyzdys. Be to, pasitaikė atvejų, kai iš bylų paslaptingai „dingdavo” itin svarbūs dokumentai, o tai kelia rimtą susirūpinimą dėl tokios praktikos. Ne mažiau nerimą kelia ir neaiškumas dėl galimybės gauti tinkamą medicininę priežiūrą šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Baltarusijos sąžinės prieštaraujantiems asmenims.
6. Kadangi grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui sąrašuose yra ir buvusių Baltarusijos policijos pareigūnų, būtina paaiškinti, kad jie nepatenka į Baltarusijos sąžinės prievolininkų kategoriją. Be to, deportacija jiems nėra toks opus klausimas, nes pagal Baltarusijos teisės aktus jiems netaikomas šaukimas į kariuomenę. Sekėme kelių buvusių policijos darbuotojų, kurie buvo deportuoti iš Lietuvos, likimą, ir visi jie išvyko į Rusiją.
7. Iki šiol nė vienam Baltarusijos sąžinės prieštaraujantis asmuo, net dezertyrui (už dezertyravimą Baltarusijoje baudžiama mirties bausme) (13), nepaisant to, kad taip pat pasitvirtino jų dalyvavimo 2020 m. protestuose įrodyma. Žmonių Lietuvoje statusas neaiškus, jiems gresia deportacija į Baltarusiją, kur jie gali būti kankinami ir ilgai kalinami. Tokia padėtis daro didelę įtaką protestuotojų psichinei savijautai, dėl to jie patiria depresiją ir stresą. Bent du iš jų pranešė „Mūsų Namai”, kad dėl šios padėties jie turi minčių apie savižudybę.
8. Visi baltarusių sąžinės prievolininkai Lietuvoje patyrė sunkumų dėl savo atsidavimo tiesai ir nenoro, kaip kadaise sakė Vaclavas Havelas, gyventi melo sąlygomis. Nors jie turėjo galimybę apgauti Lietuvos migracijos tarnybas ir nuslėpti savo karinę kilmę, jie pasirinko sąžiningumo kelią Lietuvos atžvilgiu, ir būtent dėl šios principingos pozicijos jie patyrė.
9. Vyrai, turintys karinės tarnybos patirties Baltarusijoje ir dalyvavę 2020 m. Baltarusijos protestuose, Aleksandro Lukašenkos ir visų jėgos struktūrų laikomi asmeniniais priešais ir išdavikais. Baltarusijos jėgos struktūros juos vadina „žiurkėmis”, todėl, patekę į režimo rankas, šie „buvę” kariškiai, siekiantys pradėti ar tęsti taikų gyvenimą, kankinami, išnaudojami ir žeminami kur kas žiauriau ir rafinuočiau nei net politinių kalinių kankinimai, dėl kurių, kaip prisimename, žuvo keli politiniai kaliniai. Buvusiems kariškiams gresia didesnis pavojus atsidurti vadinamojoje „prakaito dėžėje” – kalėjimo kameroje, kurioje specialūs kaliniai kolektyviai prievartauja ir kankina ten patekusius kalėjimo administracijos nuteistuosius. Šie „prakaito dėžėje” gyvenantys kaliniai, jei bus perkelti į įprastas kameras, iš karto bus nužudyti, nes tarp kalinių turi labai blogą reputaciją. „Prakaito dėžėje” paprasti kaliniai yra nuolat prievartaujami ir mušami, paprastai tai trunka kelias dienas. Kai kalėjimo administracija ką nors iš ten išveža, žmonės būna psichologiškai palūžę, ypač po seksualinės prievartos, ir vargu ar atsigaus. Baltarusijos sąžinės prieštaraujančiųjų, praeityje atlikusių karinę tarnybą, rizika atsidurti tokioje „prakaito dėžėje” yra nežmoniška ir prieštarauja žmogaus teisėms.
10. Manome, kad Lietuvoje plačiai taikomas „grėsmės nacionaliniam saugumui” straipsnis prieš asmenis, kurie nekelia grėsmės, kelia papildomą krūvį visai Europos saugumo sistemai, be kita ko, didina nelegalių migrantų skaičių Europos Sąjungoje. Tai taip pat susiję su politinėmis manipuliacijomis, kurios turi būti nedelsiant nutrauktos.

2. „Nacionalinio saugumo panika” dėl baltarusių migrantų buvimo Lietuvoje

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės paskelbta „pasirengimo karui kampanija” ir baimės kurstymas Lietuvos visuomenėje: 2023 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė paskelbė krepšinio temos kampaniją, skirtą pasirengti karui, branduolinėms katastrofoms ir kitiems incidentams, pavadinimu: „Mes esame komanda. Turime planą”(14), kuri virto baimės kurstymu ir ksenofobinėmis nuotaikomis Lietuvos visuomenėje, prisidengus pasiruošimu karui Lietuvoje. Iš tikrųjų tai buvo Vidaus reikalų ministerijos kampanijos, kuria siekiama išstumti baltarusius iš Lietuvos, skelbimas. Tikimasi, kad informacinė kampanija pasieks milijoną žmonių 2,801 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurie šiuo metu sudaro didžiąją dalį suaugusių gyventojų.

Pasak vidaus reikalų ministro, informacinė kampanija apie pasirengimą karui turėtų paskatinti žmones susikrauti išlikimo krepšį ir susidaryti planą, ką jie turi daryti, kad apsaugotų save ir savo šeimą. „Dabar žmonės domisi ir teiraujasi, ar netoli manęs yra slėptuvė. Jie domisi, kaip susipakuoti išgyvenimo krepšį ir kokio plano reikia imtis, kad apsaugotų save ir savo šeimą”, – sakė Bilotatiė. Vidaus reikalų ministras piktinosi, kad „tik penktadalis turi pasiruošę išgyvenimo krepšius ir tik dešimtadalis turi šeimos planą ir žino, ką daryti”.

Nuo 2023 m. sausio mėnesio Lietuvos žiniasklaidoje padidėjo įtampa, Lietuvos politikai pradėjo vartoti neapykantą kurstančius žodžius baltarusių Lietuvoje atžvilgiu. Ši situacija ypač stipriai paveikė baltarusių sąžinės prievolininkų.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė aktyviai manipuliuoja „grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui” sąvoka ne tik Baltarusijos piliečių atžvilgiu.

2023 m. liepos 28 d. vidaus reikalų ministras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu priimti sprendimą atimti Lietuvos pilietybę iš Rusijos ledo šokėjos Margaritos Drobiazko, kuri nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo atstovauja Lietuvai. Ministras mano, kad Drobiazko nepakankamai aktyviai pasmerkė Rusijos veiksmus, nes draugauja su Dmitry Peskov žmona Tatiana Navka ir koncertavo Tatiana Navka organizuotame šou. Vidaus reikalų ministro nuomone, šie ponios Drobiazko veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip „keliantys grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkių saugumo interesams ir taip kenkiantys šalies reputacijai (15).

2023 m. birželio 21 d. keli Lietuvos deputatai kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu atimti iš Drobiazko Lietuvos pilietybę (16).

a. Baltarusijos ir Rusijos piliečius Lietuvoje diskriminuojantys teisės aktai, prisidengus „nacionalinio saugumo apsauga”:

2023 m. kovo pabaigoje Seime pasirodė įstatymo projektas, kuriuo buvo siekiama sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl Lietuvos pilietybės suteikimo priėmimą, jau pateiktų prašymų vertinimą, taip pat uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvažiuoti į šalį, uždrausti pirkti nekilnojamąjį turtą, uždrausti naudoti elektroninį parašą ir nustatyti daug kitų apribojimų. Minėtą įstatymo projektą Nr. XIV-1868, žmonių pramintą „Kasčiūnas įstatymu”, iš tikrųjų stūmė trys struktūros: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vadovaujamas konservatoriaus Lauryno Kasčiūnas, Vidaus reikalų ministerija, vadovaujama konservatorės Agnės Bilotaitės, ir Užsienio reikalų ministerija, vadovaujama konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio.

Viešai aktyviausias įstatymo projekto iniciatorius buvo konservatyvios Tėvynės sąjungos narys Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, „esminis atskaitos taškas yra tai, kad į pirmą vietą turėtume iškelti Lietuvos nacionalinį saugumą” (17).

Iškart po to baltarusiams pradėtos taikyti daug griežtesnės priemonės. Kaip rodo Migracijos departamento duomenys, šiemet atsisakytų išduoti leidimų gyventi skaičius išaugo daugiau nei dešimt kartų. Lietuvos spaudos duomenimis, dauguma asmenų, kuriems atsisakyta išduoti leidimus gyventi, yra Baltarusijos piliečiai.

Iš pradžių Kasčiūnas į įstatymą įtraukė panašias diskriminacines nuostatas tiek Baltarusijos, tiek Rusijos piliečių, kurių dauguma Lietuvoje slapstosi nuo represijų Rusijoje ir Baltarusijoje, atžvilgiu. Vėliau, kilus didžiulei pasipiktinimo bangai, įstatymo projektas buvo sušvelnintas baltarusių atžvilgiu, tačiau nemažai diskriminacinių nuostatų vis tiek liko (18, 19).

Lietuvos prezidentė vetavo įstatymą, teigdama, kad tokios pat priemonės turėtų būti taikomos ir baltarusiams, nes oficiali Lietuvos pozicija yra ta, kad Rusija ir Baltarusija yra vienodai atsakingos už invaziją į Ukrainą. Parlamentas beveik vienbalsiai atmetė jo veto.

Dėl to įstatymo projektas buvo sušvelnintas, išbrauktos ginčytinos nuostatos, sudarančios kliūtis gauti pilietybę tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiams. Dabar Rusijos piliečiams vis dar bus draudžiama turėti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą arba pratęsti leidimą gyventi šalyje, jei tai daroma be URM tarpininkavimo – ši nuostata netaikoma baltarusiams. Nepaisant to, vizos ir toliau bus neprieinamos tiek Baltarusijos, tiek Rusijos piliečiams, jei dėl jų bus kreipiamasi nedalyvaujant Lietuvos diplomatams, o tai faktiškai reiškia, kad vizos praktiškai neprieinamos Baltarusijos piliečiams, įskaitant represuotų baltarusių, turinčių politinį prieglobstį Lietuvoje, artimuosius giminaičius, kurie norėtų susijungti su savo šeima.

„Persikėliau į Lietuvą, nes jie [Lietuvos vyriausybė] sakė, kad tai saugi vieta baltarusiams. Jei jie to nebūtų paskelbę, būčiau pasirinkusi kitą šalį”, – sakė 21 metų baltarusių žurnalistė iš Vilniaus Sviatlana Kubrak. „Vertybės, kurias jie skelbė anksčiau, pasirodė esančios super melagingos. Jie pakeitė mano nuomonę nuo 2020 m.”, – pridūrė ji (17). Jos nuomonei pritaria daugybė Baltarusijos gyventojų Lietuvoje, kurie dėl dabartinės padėties jaučiasi nusivylę.

2023 m. balandžio 21 d. Seimas atmetė prezidento G. Nausėdos veto, tačiau tai nesustabdė neapykantos kalbų Lietuvos žiniasklaidoje. Taip pat buvo priimtas diskriminacinis įstatymas (nors ir sušvelninta forma). Lietuvos žiniasklaida į šią situaciją reagavo antraštėmis „Seimas atmetė prezidento veto – sankcijos rusams ir baltarusiams Lietuvoje skirsis”. Primename, kad kalbama apie sankcijas tiems baltarusiams ir rusams, kurie į Lietuvą pabėgo nuo nusikalstamų režimų (20).

Pagal galutinai patvirtintą Lietuvos įstatymo projektą dėl ribojančių priemonių, susijusių su karine agresija prieš Ukrainą, nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bus apribotos galimybės gauti Lietuvos vizas ir elektroninio gyventojo statusą. Be to, taip pat bus uždraustas Ukrainos grivinų importas.

Rusijos piliečiai susidurs su papildomais sunkumais atvykstant į Lietuvą, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, o jų prašymai išduoti leidimą gyventi Lietuvoje bus laikinai nepriimami. Priimtu įstatymo projektu sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos užsienio reikalų ministerija tarpininkauja išduodant vizas, todėl Baltarusijos piliečiams vizos gauti neįmanoma (20).

b. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos neapykantos kalba ir neigiami pareiškimai baltarusiams Lietuvoje:

2023 m. kovo 28 d. G. Nausėdos patarėjas išsakė Lietuvos prezidento poziciją: „Mes negalime sau leisti politiškai diferencijuoti Rusijos ir Baltarusijos, sakydami, kad viena valstybė yra agresyvesnė už kitą, ar siųsti kokį nors kitą blogą signalą pasauliui”.

2023 m. balandžio 14 d. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymą, kurį Seimas priėmė likus savaitei iki nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas pasiūlė parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti teisinius apribojimus tiek rusų, tiek baltarusių atžvilgiu.

2023 m. balandžio 21 d. Nausėda pažymėjo, kad: „Lietuvos užsienio politika grindžiama principu, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija yra agresorės ir yra vienodai atsakingos už siaubą Ukrainoje”. „Todėl man atrodo nenuoseklu, kad kalbėdami apie galimas sankcijas piliečiams ir žmonėms, mes nurodome šias dvi valstybes ir sakome, kad vieną šalį reikia bausti 100 procentų, o kitą – ribotai”, – sakė Lietuvos prezidentas.

Iš tikrųjų Nausėda kalba apie sankcijas baltarusiams, kurie bėga į Lietuvą nuo Baltarusijos režimo, tačiau Baltarusijos demokratinio judėjimo dalyvius uoliai prilygina Lukašenkos režimui (21).

Nuo 2023 m. kovo Nausėda nuolat siūlo suvienodinti sankcijas ir diskriminaciją Lietuvos baltarusių ir rusų atžvilgiu bei sugriežtinti diskriminacinį įstatymą.

2023 m. birželio 25 d., pirmininkaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, įvyko Valstybės gynimo tarybos posėdis, kuriame buvo aptarti neramumai Rusijoje ir jų pasekmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. G. Nausėda paragino stiprinti baltarusių patikrą, taip pat grįžti prie jau išsakyto siūlymo taikyti individualizuoto papildomo tikrinimo tvarką ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečiams (22, 23).

2023 m. liepos 4 d. Lietuvos prezidentas Gintanas Nausėda padarė pareiškimą apie būtinybę suvienodinti baltarusių ir rusų diskriminacines įstatymų nuostatas Lietuvoje. Lietuvos prezidentas teigė, kad Seimui atmetus veto dėl teisinių apribojimų baltarusių atžvilgiu Lietuvoje, į valstybę atvyks „Wagner” grupės atstovai.

Labai nelogiškas G. Nausėdos pareiškimas apie baltarusius Lietuvoje (kurie apskritai išvengė Lukašenkos režimo represijų): „kadangi veto [dėl baltarusių Lietuvoje, kurie išvengė represijų – mūsų pastaba] buvo atmestas, kyla pavojus, kad Lietuvos pasienyje gali atsirasti „Wagner” samdinių su Baltarusijos pilietybe” (24). Į Lietuvą bėgančių baltarusių ir galimo PMC „Wagner” samdinių Baltarusijos pilietybės sąsajos nėra akivaizdžios niekam, išskyrus prezidentą G. Nausėdą. Jis pabandė paaiškinti savo mintį Lietuvos žiniasklaidoje: „Prisiminkime, prezidentas vetavo įstatymą, nustatydamas ir sakydamas, kad turėtume taikyti panašų teisinį režimą atvykstantiems ir iš Rusijos, ir iš Baltarusijos [bėgantiems nuo Rusijos ir Baltarusijos režimų represijų – mūsų pastaba]. Sakyčiau, kad valdančioji dauguma šlovingai atmetė tą veto; na, o dabar jie lieka ant dugno”.

Rekomendacijos

1. Reikia sukurti humanitarinį koridorių į Europą Baltarusijos sąžinės prieštaraujantiems asmenims, sustabdyti ir užkirsti kelią jų deportacijoms ir įtraukimui į „persona non grata” sąrašus Lietuvoje. Mums reikia išspręsti jų statuso Europos Sąjungoje / Lietuvoje klausimą.
2. Neskatinkite ir neremkite nelegalios Baltarusijos piliečių, sąžinės prieštaraujantys asmenys, migracijos, kuri sukeltų papildomą pavojų jiems patiems ir Europos saugumui. Nuo šiandien Europos Sąjunga, atstovaujama Lietuvos, siunčia baltarusių sąžinės prieštaraujančius asmenis atgal į Baltarusiją su draudimu 5 metams atvykti į Europos Sąjungą, o tai labai pablogina jų padėtį. Mes vis dar nežinome, kiek Baltarusijos sąžinės prieštaraujančiųjų, kurie jau buvo deportuoti, šiuo metu yra įkalinti Baltarusijoje. Tačiau žinome, kad gavę draudimą atvykti į Europos Sąjungą ir susidūrę su deportacijos rizika, dalis Baltarusijos sąžinės prieštaraujančiųjų savo noru pasirenka nelegaliai pasilikti Europos Sąjungos teritorijoje. Esant tokiai padėčiai, jie gali tapti lengvu KGB šantažo taikiniu dėl savo pažeidžiamumo ir baimės būti suimtiems ir deportuotiems atgal į Baltarusiją.
3. Reikia, kad parama būtų suteikta žmogaus teisių gynėjų ir taikdarių saugumo sistemai, pavyzdžiui, „Mūsų Namai”, kuri organizuotų paramą ir kontrolę Baltarusijos sąžinės atsisakiusiems asmenims. Todėl siūlome, kad Mūsų Namai imtųsi globoti arba globoti ir prižiūrėti baltarusių sąžinės prieštarautojus, dirbtų su jais, sužinotų jų padėtį, kad bet kokio bandymo infiltruoti agentus atveju Mūsų Namai galėtų nedelsdami informuoti kompetentingas institucijas.

Daugiau informacijos

1. Tarptautinio taikos biuro Nobelio taikos premijos nominantai: https://www.ipb.org/the-international-peace-bureauipb-has-announced-its-intention-to-nominate-three-remarkable-organizations-with-a-focus-on-the-right-to-conscientious-objection-for-the-2024-nobel-peace-prize/

Pagrindinė informacija

1. „Lietuvoje jau gyvena beveik 100 000 ukrainiečių ir 50 000 baltarusių”, Delfi (https://www.delfi.lt), 2023 m. sausio 16 d., https://www.delfi.lt/ru/news/live/v-litve-prozhivayut-uzhe-pochti-100-000-ukraincev-i-50-000-belorusov-92284243

2. Anastasia Luzgina, Vladislav Koreyvo, „Migracijos srautų iš Baltarusijos į Lenkiją, Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis 2021-2022 m. analizė” (5-8 psl.), Beroc ekonominių tyrimų centras (https://beroc.org/en/), 2023, https://beroc.org/upload/medialibrary/39e/39e10070c02bd21e582e4858465018a4.pdf

3. „Įspėja pavaduotojas: Per Lietuvą keliauja daug baltarusių, tuo gali būti pasinaudota” Delfi (https://www.delfi.lt), 2023 m. rugpjūčio 9 d., https://www.delfi.lt/ru/news/politics/deputat-preduprezhdaet-cherez-litvu-peremeshchaetsya-bolshoe-kolichestvo-belorusov-etim-mozhno-vospolzovatsya-94160917

4. „Kiek leidimų gyventi Lietuvoje jau išduota baltarusiams 2023 m.?”, Charter-97 (https://charter97.org), 2023 m. rugpjūčio 11 d., https://charter97.org/ru/news/2023/8/11/559282/

5. „Lietuva paskelbė, kad daugiau nei 1000 baltarusių ir rusų kelia grėsmę nacionaliniam saugumui”, RadioFreeEurope Radio Liberty (https://www.rferl.org), 2023 m. rugpjūčio 4 d., https://www.rferl.org/a/lithuania-belarusians-russians-national-security-risk/32534400.html

6. Benas Gerdžiūnas, „‘Aš nebesijaučiu Saugus.’ Baltarusiai Lietuvoje – vakarykščiai draugai, šiandien priešai?”, New Eastern Europe (http://europe.eu), 2023 m. birželio 27 d., https://neweasterneurope.eu/2023/06/27/i-dont-feel-safe-anymore-belarusians-in-lithuania-yesterdays-friends-todays-foes/

7. Thomas Valkauskas, „Vairuotojai iš Baltarusijos ir Rusijos rečiau atnaujina leidimus gyventi Lietuvoje: kaip tikrinami užsieniečiai ir kokią įtaką tai turi Lietuvos krovinių vežimo verslui”, LRT radijo tarnyba rusų kalba, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė(https://www.lrt.lt/), 2023 m. balandžio 14 d., https://www.lrt.lt/ru/novosti/17/1962447/voditeliam-iz-belarusi-i-rossii-v-litve-rezhe-prodlevaiut-vnzh-kak-proveriaiut-inostrantsev-i-kak-eto-vliiaet-na-litovskii-biznes-gruzoperevozok

8. Jurga Bakayte, „Daugiau nei trys šimtai Baltarusijos piliečių negavo leidimų gyventi Lietuvoje: ar pagrindinis veiksnys – „teisingas” naujos formos užpildymas?”, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė (https://www.lrt.lt/), 2023 m. gegužės 19 d., https://www.lrt.lt/ru/novosti/17/1992969/bolee-triokhsot-grazhdan-belarusi-ne-poluchili-vnzh-v-litve-iavliaetsia-li-pravil-noe-zapolnenie-novoi-ankety-osnovnym-faktorom

9. „Staigus leidimų gyventi Lietuvoje panaikinimas keliems „Wargaming” darbuotojams. Atskleista išsami informacija”, leidinys „Zerkalo” (https://news.zerkalo.io/), 2023 m. liepos 20 d., https://news.zerkalo.io/life/44230.html

10. „Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti panaikintas ne tik dėl paslaugų teikimo pagal sutartį: Nauja informacija”, Dev.by (https://devby.io), 2023 m. liepos 22 d., https://devby.io/news/vnzh-v-litve-mogut-lishit

11. „Jis buvo apsaugininkas”: Istorijos apie baltarusius, laikomus pavojingais Lietuvai”, leidinys Nasha Niva (https://nashaniva.com), 2023 m. rugpjūčio 11 d., https://nashaniva.com/ru/323736

12. „Pabėgėlių stovykloje nebuvo noro nei miegoti, nei valgyti”: Buvęs Baltarusijos pasienietis, Lietuvoje pripažintas pavojingu, perduotas Lenkijai”, leidinys „Zerkalo” (https://news.zerkalo.io/), 2023 m. rugpjūčio 2 d., https://news.zerkalo.io/life/45248.html

13. Įstatymas „Dėl baudžiamosios atsakomybės kodeksų pakeitimų”, Baltarusijos Respublikos nacionalinis teisinis interneto portalas, 2023 m. kovo 14 d., https://pravo.by/document/?guid=3961&p0=H12300256

2023 m. kovo 14 d. Baltarusijos nacionaliniame teisiniame interneto portale paskelbtas įstatymas „Dėl baudžiamosios atsakomybės kodeksų pakeitimų”. Baudžiamosios atsakomybės kodeksų pataisos, kuriose numatyta mirties bausmė už valstybės išdavystę nuteistiems pareigūnams ir kariškiams, taip pat baudžiamoji atsakomybė už terorizmo propagandą ir kariuomenės diskreditavimą, įsigalios nuo 2023 m. kovo 25 d. Pagrindinis dokumento tikslas – „stiprinti kovą su ekstremistiniais (teroristiniais) ir antivalstybiniais nusikaltimais”. Be to, už „valstybės išdavystę”, kurią įvykdė valstybės tarnautojas ar kariškis, numatoma galimybė skirti išimtinę bausmę – mirties bausmę. įstatyme numatoma baudžiamoji atsakomybė už „terorizmo propagandą, ginkluotųjų pajėgų, kitų karinių pajėgų ir karinių formuočių, sukarintų organizacijų diskreditavimą, valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimą”. Asmenų, įtariamų valstybės išdavyste, sąmokslu ar kitais veiksmais, kuriais siekiama užgrobti valstybės valdžią, šnipinėjimu ir slapta veikla, sulaikymo terminas pailgėja nuo trijų iki dešimties parų.

14. „Lietuva pradeda kampaniją, skirtą paruošti visuomenę karui ir krizėms”, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė (https://www.lrt.lt/), 10 January 2023, https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1863164/lithuania-launches-campaign-to-prep-society-for-war-crises

15. „Ministras kreipėsi į prezidentą, kad šis atimtų iš šokėjo ant ledo Drobiazko Lietuvos pilietybę”, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė (https://www.lrt.lt/), 2023 m. liepos 28 d., https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/2045571/minister-appeals-to-president-to-strip-ice-dancer-drobiazko-of-lithuanian-citizenship

16. „Lietuvos parlamentas siekia atimti pilietybę iš šokėjo ant ledo Drobiazko dėl pasirodymo Rusijoje”, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė (https://www.lrt.lt/), 2023 m. birželio 21 d., https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/2017908/lithuanian-parliament-moves-to-strip-ice-dancer-drobiazko-of-citizenship-over-performing-in-russia

17. Benas Gerdžiūnas, „Aš nebesijaučiu saugus”: Baltarusiai Lietuvoje – vakarykščiai draugai, šiandien priešai?”, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė (https://www.lrt.lt/), 2023 m. gegužės 2 d., https://www.lrt.lt/ru/novosti/17/1975226/ia-bol-she-ne-chuvstvuiu-sebia-v-bezopasnosti-belorusy-v-litve-vcherashnie-druz-ia-segodniashnie-vragi

18. „Lietuvos prezidentė vetavo sankcijų įstatymą rusams ir baltarusiams: Siūlo suvienodinti apribojimus ir palengvinti vizų panaikinimą”, leidimas „Current Time” (https://www.currenttime.tv), 2023 m. balandžio 14 d., https://www.currenttime.tv/a/nauseda-veto/32364008.html

19. „Seimas nuspręs netaikyti apribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įgyti Lietuvos pilietybę”, MIGRACIJOS TEISĖS CENTRAS (http://www.migration.lt/), 2023 m. balandžio 4 d., https://www.migration.lt/the-seimas-of-lithuania-to-decide-not-to-apply-restrictions-on-lithuanian-citizenship-to-russian-and-belarusian-nationals

20. „Seimas atmetė Prezidentės veto – sankcijos rusams ir baltarusiams Lietuvoje skirsis”, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė (https://www.lrt.lt/), 2023 m. balandžio 21 d., https://www.lrt.lt/ru/novosti/17/1967144/seim-preodolel-veto-prezidenta-sanktsii-dlia-rossiian-i-belorusov-v-litve-budut-otlichat-sia

21. „Nausėda svarsto galimybę siūlyti vieningas sankcijas rusams ir baltarusiams”, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žiniasklaidos grupė (https://www.lrt.lt/), 2023 m. balandžio 6 d., https://www.lrt.lt/ru/novosti/17/1957694/nauseda-rassmatrivaet-vozmozhnost-predlozhit-unifitsirovat-sanktsii-dlia-rossiian-i-belorusov

22. „Valstybės gynybos tarybos dėmesio centre: Neramumai Rusijoje ir padėtis Baltarusijoje”, Lietuvos Respublikos Prezidentė (https://www.lrp.lt/lt), 2023 m. birželio 25 d., https://www.lrp.lt/ru/press-centr/novosti/v-centre-vnimanija-gosudarstvennogo-soveta-oborony-besporjadki-v-rossii-i-situacija-v-belarusi/40688

23. „Nausėda ragina persvarstyti pasiūlymą dėl individualizuotų išankstinių patikrinimų rusams ir baltarusiams”, leidinys „Zerkalo” (https://news.zerkalo.io/), 2023 m. birželio 26 d., https://news.zerkalo.io/economics/42305.html?c

24. „Lietuvos prezidentė primena apie siekį suvienodinti apribojimus rusams ir baltarusiams”, Delfi (https://www.delfi.lt), 2023 m. liepos 4 d., https://www.delfi.lt/ru/news/politics/prezident-litvy-napomnil-o-stremlenii-uravnyat-ogranicheniya-v-otnoshenii-rossiyan-i-belorusov-93838619