Baltarusiai ir toliau patiria diskriminaciją įvairiose srityse. Jie diskriminuojami darbe, mokykloje ir tarnybose. Anksčiau jau pasakojome, kaip dėl A. Lukašenkos baltarusiai net užsienyje laikomi priešais. Tai susiję su režimo represuotais žmonėmis, kurie priversti palikti šalį ir, žinoma, nepalaiko neteisėtos valdžios politikos. Šiandien toliau kalbėsime apie baltarusių diskriminaciją užsienyje.

Darbo netekimas

Daug mūsų žmonių dėl karo Ukrainoje neteko darbo užsienyje. Darbdaviai iš Europos nenori turėti reikalų su šalies, iš kurios teritorijos žudomi ukrainiečiai, piliečiais. Darbdaviai neturi laiko aiškintis, kas palaiko režimą, o kas yra represuojamas. Pastaruosius trejus metus baltarusiai buvo kviečiami sezoniniams darbams Didžiosios Britanijos žemės ūkyje pagal programą „Concordia”. Tai buvo geras būdas užsidirbti pinigų, išmokti kalbų ir pažinti kultūrą. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje baltarusiai nebebuvo įdarbinami. Iš jų atimta galimybė legaliai išvykti iš Baltarusijos su galimybe savarankiškai apsirūpinti. Visos ankstesnės stažuotės ūkiuose panaikintos. Tas pats buvo padaryta ir su rusais.

Ala iš Baltarusijos pasakojo, kad pusę metų dirbo konditerijos fabrike „Wedel”, kur įsidarbino per darbo paieškos agentūrą, o paskui kreipėsi dėl leidimo gyventi Lenkijoje. Tačiau tada ji gavo laišką, kad „Wedel” nebenori bendradarbiauti su Baltarusijos ir Rusijos piliečiais, ir paprašė užjausti dėl tokio sprendimo. „Lenkai gamykloje su manimi elgėsi gerai… Kaip jie gali taip elgtis su mumis? Iš Baltarusijos išvažiavau ne dėl gero gyvenimo,” rašo moteris.

Kita baltarusė Alena pasakojo, kad jai taip pat buvo atsisakyta leisti dirbti Lenkijoje. Prieš tai viskas buvo gerai. Buvo susitarimas su darbdaviu. Tačiau vos tik Elena nusiuntė paskutinį paso puslapį, atsakyme išgirdo, kad įmonė nenori įdarbinti žmonių iš Baltarusijos. „Įmonė yra lenkiška, bendravo lenkiškai su lenku. Po atsisakymo paskambinau dar vienu adresu – manęs neatsisakė. Bet buvo gėda”, – socialiniuose tinkluose dalijosi Jelena.

Baltarusė Jekaterina sakė, kad bandė susirasti darbą Vroclave per įdarbinimo agentūrą. Tačiau agentūros darbuotoja merginai pasakė, kad baltarusiai ir rusai nesikreipia dėl darbo po to, kai „jūs, jūsų valdžia, užpuolėte Ukrainos teritoriją.

Bankininkystės paslaugų atsisakymas

Baltarusijos pabėgėliai su šia problema susiduria labai dažnai. Po vasario 24 d. Lenkijos ir Gruzijos bankai pradėjo masiškai atsisakinėti atidaryti sąskaitas ir teikti kitas finansines paslaugas baltarusiams. „Mūsų namai” sužinojo, kad ING bankas atsisakė suteikti paskolą bent vienam baltarusiui dėl pilietybės. Baltarusijos įmonė turi gerą apyvartą ir banke atidarytą sąskaitą. Po šio atvejo baltarusis nusprendė sąskaitą uždaryti.

Režimo represuota žurnalistė Evgenija Dolgaja turėjo sąskaitą „Bank Polski” ir susidūrė su problemomis. „Tris kartus užblokavo sąskaitą Lenkijos banke”, – rašė Jevgenija savo socialiniame tinkle „Facebook”. –Surinkau visus dokumentus, liudijančius apie represijas, atspausdinau savo straipsnius ir nuėjau į banką. Pasipiktinau baltarusių kalba ir pasakiau: „what the f*ck is this all about”. Visi viską suprato net be vertėjo, sąskaitą atblokavo ir paprašė atleidimo”..

Baltarusijoje Ksenijai buvo atsisakyta atidaryti sąskaitą PKO Lenkijos banke, tai paaiškino tuo, kad jos pasas nebuvo patikrintas, o Baltarusijos piliečiams buvo draudžiama atidaryti sąskaitas. Tačiau problema buvo išspręsta: Ksenija atvyko į kitą banko skyrių, parodė savo darbo sutartį, ir galiausiai sąskaita jai buvo atidaryta. Šis bankas atsisakė atidaryti sąskaitą daugiau nei 50 baltarusių.

„Millenium Bank” taip pat atsisako atidaryti sąskaitą. Bent vienas baltarusis, neturėdamas leidimo gyventi, per vieną dieną gavo atsisakymus trijuose Varšuvos filialuose. Kitam baltarusiui, turinčiam leidimą gyventi, taip pat buvo atsisakyta išduoti sąskaitą dėl pilietybės.

Krokuvoje baltarusei buvo atsisakyta atidaryti sąskaitą iš karto keliuose bankuose. Pekao bankas atsisakė, kai tik ji pateikė savo pasą. PKO bankas užklausė centrinę būstinę, po to baltarusė taip pat išgirdo atsisakymą. Santander banke jai buvo pasakyta, kad ji gali atsidaryti sąskaitą, tačiau reikia leidimo gyventi arba darbo sutarties.

Sopote, PKO banko filiale, baltarusis taip pat buvo atsisakytas priimti. Darbuotojai paaiškino, kad priežastis – banko apsaugos sistema. Tačiau tada darbuotojai patikslino: jei baltarusis padarys PESEL, jis galės ateiti dar kartą, ir tada jie atidarys jam sąskaitą.

Atsisakymas išnuomoti butus

Apie tokius atvejus sužinojo ir „Mūsų namai”. Vroclave buvo žinomas atvejis, kai keli baltarusiai vaikinai išgirdo atsisakymą gyventi bute, nes buvo baltarusiai. Tas pats baltarusiams nutiko Varšuvoje, Krokuvoje ir Liubline.

Pavyzdžiui, Varšuvoje vaikinas iš Baltarusijos negalėjo išsinuomoti buto net su agento pagalba. Lenkų nuomotojai atsisakydavo, kai išgirsdavo, iš kur atvyko potencialus nuomininkas. Ilgą laiką Lenkijoje gyvenantys baltarusiai rekomendavo kalbėti baltarusiškai (jei žmogus nemoka lenkų kalbos) – tokiais atvejais turite daugiau šansų įtikti nuomotojui.

Tai vyksta ir kitose šalyse. Zerkalo.io publikavo baltarusio Iljos, atvykusio į Tbilisį prasidėjus karui Ukrainoje, istoriją. Oro uoste jis buvo pavadintas okupantu, nes kalbėjo rusiškai, o tada iškilo būsto nuomos problema. „Pasitaikė, kad nuomotojas iš principo nenorėjo išnuomoti buto nei baltarusiams, nei rusams. Agentai iš karto klausdavo apie tautybę. Jie žada perskambinti, kai pasitikslins su nuomotoju. Bet jei perskambinate pats, jie jus tiesiog ignoruoja. Kažkas rašė: „Grįžkite į savo šalį, rengkite mitingus ir kovokite su režimu. Čia jūs nepageidaujami”. Kai kurie agentai, pakėlę telefono ragelį, atsiliepė rusiškai, bet išgirdę rusų kalbą, perėjo į anglų kalbą”.

Dar keli baltarusiai skundėsi, kad Gruzijoje negali rasti buto, nors ir naudojasi „Airbnb” programa – nuomotojai nenori matyti žmonių iš Baltarusijos. „Airbnb svetainėje visi atsako kažką panašaus į „jūs čia nepageidaujami” ir atsisako suteikti butą – jau atsisakyta suteikti butą daugiau nei 12 žmonių,” skaičiuoja vienas baltarusis.

Paso ir kito turto sugadinimas

Nedažnai pasieniečiai klastojo po karo iš Ukrainos pabėgusių baltarusių pasus. Baltarusiams, kertantiems sieną iš Ukrainos į Lenkiją, pasieniečiai pasuose gali užrašyti „Slava Ukraini” arba „Putin h**lo”. Toks pasas tampa negaliojantis, o tai ypač apgailėtina represuotiems asmenims, kurie negali grįžti į Baltarusiją ir pasikeisti dokumento.

Dėl karo Ukrainoje baltarusiai taip pat gali susidurti su apgadintais automobiliais, dažnai net ne savo, o darbininkų. Europos sunkvežimių stovėjimo aikštelėse šiuo metu tvyro įtempta atmosfera. Baltarusijos sunkvežimių vairuotojai atsargiai žiūri į savo kolegas ukrainiečius. Žmonės draskomi ir mušami, jie atsisako užpildyti jų automobilius, ir tai daro ne visada ukrainiečių vairuotojai, tai daro net lenkai. Yra atvejų, kai Lenkijoje ir Vokietijoje automobilių stovėjimo aikštelėse žmonės šaudo į sunkvežimius su baltarusiškais ir rusiškais numeriais iš pneumatinių šautuvų. O automobilių stovėjimo aikštelėse jie nesiliauja nuiminėti numerius, juos perdažyti dažais, pjauti palapines ir braižyti automobilius.

„Aš gyvenu Gdanske”, sako baltarusis, vairuojantis automobilį su baltarusiškais numeriais. – Ant valstybinio numerio ženklo yra baltai-raudonai-baltas lipdukas ir Ukrainos vėliava. Vieną dieną kelyje jis susidūrė su dviem problemomis. Vienas vairuotojas mane tiesiog partrenkė, o antrasis kelis kartus stabdė, tada išlipo iš automobilio ir liepė pasikeisti numerius arba važiuoti „pas Lukašenką”. Abu incidentai buvo užfiksuoti vaizdo įrašymo įrenginyje”.

Suprantame karo traumuotų ukrainiečių skausmą ir be galo gerbiame savo kaimynus, kurie jau daugiau nei 40 dienų kovoja su V. Putino kariuomene. Tačiau norėtume, kad pasaulis nepamirštų ir jau kelis mėnesius okupacijos sąlygomis gyvenančių baltarusių. Režimo vykdomi sulaikymai, kankinimai, represijos ir grasinimai nesibaigė dėl karo, bet liko nepastebėti.