Kalba, tradicijos, pagarba kultūros paveldui – tai suvienijo III Baltarusijos folkloro festivalio «Senovės Baltarusija»-2022 dalyvius. Dėl nuolatinių Lukašenkos režimo represijų prieš visa, kas nacionalinio, tokia šventė įgauna naują skambesį.

Jauki kultūros centro «Naujasis Vilnius» salė svetingai atvėrė duris baltarusių liaudies tradicijų puoselėtojams ir pasitiko juos su tautiniais kostiumais, liaudies dainomis ir senaisiais šokiais. Festivalio dalyvių kūrybiškumas tikrai sušildė atėjusiųjų į festivalį sielas.  Be to, festivalis tapo geriausia pažintimi su baltarusių kultūra.

Baltarusiškos dainos šventės atmosferą, gimtąjį žodį, tradicinės choreografijos grožį kūrė folkloro kolektyvai iš Lietuvos «Yazniale», «Turgelianka», ansamblis «Lyanok» Vilniaus baltarusių gimnazijos vardo Pranciškojo Skarynos, klubas tradicinis šokis «Oira», Šeimos folkloro grupė «Svitanak», kuri dirba su «Mūsų namų» parama, taip pat festivalio svečiai iš Lenkijos – kolektyvai «Žemerva» ir «Asochniki».Kiekvienas lankytojas galėjo mėgautis baltarusiška daina, gimtąja kalba ir tradicinės choreografijos grožiu.

Džiugu, kad liaudies tradicijas mėgsta ne tik vyresnioji, bet ir jaunoji karta.

Nepaisant sunkmečio, baltarusių folkloro festivalis «Senovės Baltarusija» tęsia 2019 m lapkričio mėn pradėtą tradiciją. Būtent tuo metu «Žaros» (Naujosios Vilnios) gimnazijoje, leidus jos direktoriui Dmitrijui Popovui, buvo surengtas pirmasis spektaklis. Vienas iš festivalio tikslų – ne tik supažindinti žmones su baltarusių tradicine kultūra ir folkloru, bet ir suaktyvinti baltarusių bendruomenę Vilniuje: padėti iš naujo atrasti šaknis, priminti tradicijas ir jas populiarinti.

«Šių metų festivalis, ko gero, yra svarbesnis nei bet kada anksčiau», – sakė Lietuvos baltarusių kultūros draugijos pirmininkas Alesis Adamkovičius.

«Taigi, atsižvelgiant į paaštrėjusią politinę situaciją dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, baltarusiai buvo išmesti iš Europos civilizacijos; šalyje vyksta visiška rusifikacija. Todėl dabar labai svarbu padėti baltarusiams pirmiausia atkurti istorinę atmintį, didžiuotis savo kilme ir šaknimis, parodyti kitoms tautoms, kad baltarusiai nėra rusai.»

 

Festivalis subūrė ne tik skirtingas kartas, bet ir baltarusių tradicijų puoselėtojus iš įvairių šalių.

«Šiandien baltarusiai išsibarstę po visą pasaulį; iš esmės Baltarusija dabar primena mūsų garsios rašytojos Jankos Kupalos pjesę «Išbarstytas lizdas», – su liūdesiu pastebi Olga Karač, Baltarusijos politikė, visuomenės veikėja, žmogaus teisių aktyvistė, Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro «Mūsų namai» direktorė. «Kad galėtume grįžti namo ir kartu atstatyti šį lizdą, turime išsaugoti savo kultūrą, tapatybę ir kalbą. Artimiausioje ateityje tai turėtų būti prioritetinė užduotis. Taip, karas vyksta, bet yra tam tikrų dalykų, kurių negalima pamiršti, ir tai mes dėliojame ateičiai, kad Baltarusija būtų ne tik demokratinė, bet ir nepriklausoma šalis. Tokie folkloro kolektyvai šiandien saugo nacionalinį paveldą, nepaisant Lukašenkos režimo pastangų jį dar labiau niokoti. Ateityje šie žmonės grįš namo ir taps baltarusių kultūros atkūrimo pagrindu mūsų naujojoje Baltarusijoje.»