Žmogaus teisių organizacijos Mūsų Namai vadovė Olga Karač pritarė Ukrainos stačiatikių bažnyčios veiksmams, kuriais siekiama nustatyti vieną Kalėdų šventimo datą. «Tai svarbus žingsnis šalinant vieną iš daugelio kliūčių, deja, vis dar skiriančių krikščionis visame pasaulyje», – sakė ji.

Baltarusijoje ir Ukrainoje Kalėdos švenčiamos du kartus. Pirmą kartą pagal Grigaliaus kalendorių – gruodžio 25 d., antrą kartą pagal senesnį Julijaus kalendorių – sausio 7 d. Abi šios datos yra valstybinės šventėsю Tačiau pastaraisiais metais (ne tik dėl Rusijos agresijos) ortodoksiniai ukrainiečiai linkę švęsti Kalėdas gruodžio 25 d., o ne sausio 7 d.

Kad sparčiai daugėja tikinčiųjų, norinčių švęsti Kalėdas gruodžio 25 d., kaip ir didžioji dalis krikščioniškojo pasaulio, rodo visos sociologinės apklausos. 2022 m. gruodžio 25 d. dauguma Ukrainos stačiatikių pirmą kartą šventė Kalėdas tą dieną. Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (AKP), kuri vis dar laikosi Julijaus kalendoriaus, praėjusiais metais šiuo klausimu laikėsi labai demokratiško požiūrio. Būtent, gruodžio pradžioje buvo paskelbta, kad klausimas, kurią dieną švęsti, paliekamas konkrečių bendruomenių (bažnytinių parapijų) nuožiūrai. Tai yra, kaip nuspręs dauguma konkrečios bažnyčios parapijiečių, taip ir bus švenčiama. Savo ruožtu aukštieji PSKB dvasininkai tiesiog surengė dvi kalėdines liturgijas – ir gruodžio 25 d., ir sausio 7 d. Tai buvo labai išmintingas sprendimas.

Taip prasidėjo kelionė į vieną Kalėdų šventimo datą. Dabar Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia ir Ukrainos Graikų katalikų Bažnyčia sudarė specialią darbo grupę bažnytiniam kalendoriui reformuoti.

Kad suprastume, kas vyksta, turime prisiminti istoriją. Jėzaus Kristaus gimimo data buvo patvirtinta 439 m. Trečiajame ekumeniniame susirinkime. Tada pasaulis gyveno pagal Julijaus kalendorių. Tačiau XVI a. šalys pradėjo pereiti prie Grigaliaus kalendoriaus, o kartu buvo pašalintos papildomos dienos, per šimtmečius susikaupusios dėl Julijaus kalendoriaus netikslumo. Baltarusija ir Ukraina prie naujojo kalendoriaus perėjo tik po Rusijos imperijos žlugimo 1917 m.

Tačiau stačiatikių Bažnyčia, egzistavusi po Rusijos imperijos mirties, ir toliau laikėsi Julijaus kalendoriaus. Iš čia ir kilo šis datos perkėlimas. Dėl to katalikai ir protestantai Kalėdas švenčia gruodžio 25 d. Taip pat stačiatikiai graikai, kipriečiai, bulgarai, rumunai, arabai, albanai, čekai ir slovakai. Stačiatikiai rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, gruzinai, stačiatikiai lenkai ir serbai Kalėdas švenčia sausio 7 d. Iš tikrųjų 10 iš 15 stačiatikių bažnyčių Kalėdas švenčia gruodžio 25 d. ir tik 5 – sausio 7 d.

Diskusija apie tai, kada švęsti Kalėdas Ukrainoje ir Baltarusijoje, tęsiasi jau daugelį metų. Akivaizdu, kad šiems klausimams išspręsti reikia vidinio Bažnyčios dialogo. Tačiau kiekvienas tikintysis yra neatsiejama Bažnyčios dalis, todėl galiausiai sprendimą turime priimti mes.

Nenuostabu, kad jaunoji ir pažangioji mūsų visuomenės dalis siekia švęsti Kalėdas gruodžio 25 d. Kalbame apie žmones, kurie save tapatina su pasaulio kultūra, vyksta į Europą ar bent jau nori judėti šia kryptimi. Pavyzdžiui, ukrainiečiai iškart po orumo revoliucijos pradėjo aktyviai diskutuoti apie galimybę sujungti šias dvi šventes į vieną.

Tačiau tiek Ukrainoje, tiek Baltarusijoje Maskvos patriarchato (Rusijos Ortodoksų Bažnyčios) atstovai kategoriškai nepritaria vieningai Kalėdų šventimo datai. Jie labai paprastai paaiškina, kodėl Kalėdas švenčia sausio 7 d.: «Taip buvo visada, ir nieko nereikia keisti». Iš tikrųjų taip yra todėl, kad jie nori, jog ir baltarusių, ir ukrainiečių tautos bei jų bažnyčios liktų pavaldžios Maskvai.

Tačiau negali būti dviejų Kalėdų. Jėzus gimė tik vieną kartą. Jei mes priėmėme Grigaliaus kalendorių buitiniu, pasaulietiniu lygmeniu, tai ir Bažnyčia turėtų priimti šį faktą. Netrukus tai taps nauja tradicija, kurią visi suvoks ramiai. Tiesą sakant, tai vyksta jau dabar, nepaisant bažnyčios hierarchų norų.