Liekna kaip Kolinskio šermukšnio šepetys, kurį laiko dailia ranka, Nastia iš Ukrainos be perstojo čirškia, kurdama aplink save atsipalaidavusią ir džiaugsmingą atmosferą. Nastia ruošia kavą. Visi juokauja, juokiasi, renkasi puodelius – reikia užvirinti dažus, kuriais bus kuriamas šedevras.
Maloniausia, kad kūrybinį procesą galima lydėti geriant stiprią aromatingą kavą. Nastia pasakoja apie liaudies meno piešimą, siūlo dalyviams pasirinkti siužetą. Ji prisimena anglų menininkus, kurie iš kavos lašelių piešė gražius atvirukus. Ji pasakoja apie kavos žaislus, audinių gamybos procesą, gydymą actu ir kava…
Graži kavos spalvos skrybėlė ant meistro galvos atrodo kaip simbolinis šiandienos klasės ženkliukas. Gaivinantis kvapas tvyro virš galvų žmonių, sekmadienio vidurdienį atėjusių į Mūsų Namai biurą Kareivių g. 11, į dar vieną kūrybinio meno meistriškumo kursą. Klasę vedanti meistrė Nastia prieš mėnesį grįžo iš Kijevo ir dirba Dailės akademijoje, ruošiasi stoti į magistrantūrą. Ji pasakoja apie savo prisiminimus apie Klaipėdą ir Neringą, apie tai, kaip rudenį ten gaudė saulės spindulius, kaip Kaune lankėsi Yoko Ono, kokius puikius kultūrinius projektus matė.
Per jaukią kavos pertraukėlę jauniausias dalyvis Martinas piešia savo būsimo šedevro eskizą. Juokaudami ir juokdamiesi visi bando atspėti, kas atsiranda iš išsibarsčiusių lašelių ir dėmių: viename lape iš pradžių numatytas Pieno kelias virsta senoviniu Europos žemėlapiu, kitame lape niūniuoja pelėdos, trečiame – pasakų planeta… Nastia demonstruoja elnio galvą su švelniomis gėlėmis ant ragų, atsirandančią iš didžiulės dėmės…
Pokalbis po truputį krypsta į šių dienų realijas. Nastia prisimena, kaip pas ją kelis mėnesius gyveno iš Baltarusijos pabėgę menininkai, kaip jie tikėjosi, kad Cichanouskaja – ne juokdarė, o tikra diktatoriaus režimo opozicionierė, bet deja… Baltarusės prisimena, kad prieš dvejus metus atvykusios į Vilnių buvo įsitikinusios, jog netrukus grįš namo, bet… Prisiminimai liejasi, skaudūs ir saldūs, šilti ir kupini vilties. Skaudus noras sugrąžinti įprastą pasaulį, kuriame egzistavo svajonės, namai, planai ateinantiems metams.
Linksma dailininkės Nastios nuotaika po truputį persiduoda visiems, pasilenkusiems prie kavos piešinių… Dar visai neseniai ji dėstė Kijevo mokyklose, dirbo galerijoje, užsiėmė medžio ir stiklo drožyba. Likus dviem dienoms iki karo pradžios ji sudarė sutartį su Logos mokyklų tinklu. Vis dėlto karas ją nutraukė. Medžio drožybos dirbtuvių tinklas, kuriame vyko meistriškumo pamokos vaikams ir suaugusiesiems, buvo uždarytas. Menininkai pasklido po visą pasaulį. Tačiau jie neprarado vienas kito ir palaiko ryšį: veda pamokas įvairiose šalyse ir svajoja vieną dieną susirinkti Kijeve.
Baigiamieji akcentai, paveikslai baigti, kava išgerta. Tačiau niekas nenori išeiti, ir mes darome dar daugiau kavos…
Su šia tema susiję straipsniai:
Lietuvoje puolamos Baltarusijos diktatoriaus Lukašenkos «pabėgusios vergės»
Koks tas nuostabus kvapas? O, tai paveikslas!
Pagalvės apkabinimui iš Čeburaškos kailio
Baltarusijos KGB ir valstybinė propaganda intensyvina išpuolius prieš baltarusių diasporą Lietuvoje
Skrynja: meno klubas vėl atveria vartus Mūsų Namai
«Netiesos karas» – Atgal į ateitį