«Mūsų Konstitucija skirta ne moteriai. Ir mūsų visuomenė dar nėra subrendusi balsuoti už moterį. Nes pagal mūsų Konstituciją prezidentui suteikta stipri valdžia».

Aleksandras Lukašenka, 2020

2020 m. Baltarusijoje prasidėjo didžiausi istorijoje protestai prieš suklastotus prezidento rinkimus ir patriarchalinį diktatorių Aleksandrą Lukašenką. Šiuo metu šie įvykiai labai dažnai vadinami «moterų revoliucija», pirmiausia dėl didžiulio juose dalyvavusių moterų skaičiaus, taip pat dėl trijų moterų, vadovavusių bendram opozicijos štabui.

Kodėl moterys sukilo Baltarusijoje?

Baltarusijoje praktikuojama «valstybinės vergovės» sistema. Labai ryškus pavyzdys yra susijęs su jaunų baltarusių aukštojo mokslo įgijimu. Kai jauna moteris ar vyras (dažniausiai iš Baltarusijos regionų ir iš mažas pajamas gaunančios šeimos) įgyja aukštąjį išsilavinimą, pagal Baltarusijos įstatymus, gavęs valstybinį diplomą absolventas turės dvejus metus privalomai dirbti pagal darbo sutartį arba bus priverstas sumokėti 10-25 tūkst. eurų baudą kaip kompensaciją už tariamai valstybės išleistus pinigus. Paprastai kalbame apie priverstinį, mažai apmokamą, žemos kategorijos darbą labai prastomis sąlygomis. Tačiau atsisakymas paklusti gali turėti rimtų pasekmių, pavyzdžiui, skolų vergiją Lukašenkos režimui ir aukštojo mokslo diplomo panaikinimą. Savanoriškai palikti tokį primestą darbą ir išeiti iš jo tiek be skolų vergovės, tiek be rimtų ekonominių pasekmių (pavyzdžiui, vertingo turto aprašymo ir jo arešto ir pan.), tiek be politinių sankcijų (pavyzdžiui, draudimo išvykti iš šalies) pagal Baltarusijos įstatymus neįmanoma.

Todėl faktiškai visos Baltarusijos moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, jei jos jį gavo «nemokamai» (t. y. asmeniškai nemokėjo už mokslą), yra šiuolaikinės valstybinės vergovės aukos, turinčios visus vergams būdingus kriterijus, įskaitant ir visišką teisių nebuvimą, ir žeminantį mažai apmokamą priverstinį darbą.

Baltarusijoje taip pat yra sąrašas profesijų, kurias moterims draudžiama dirbti, pradedant draudimu dirbti gaisrininkėmis ir baigiant draudimu dirbti narėmis. Nenuostabu, kad visos Baltarusijoje moterims draudžiamos profesijos paprastai yra labai gerai apmokamos, o visos sunkios ir prastai apmokamos profesijos yra tradiciškai moteriškos.

Visus socialinius klausimus – nuo pagyvenusių giminaičių priežiūros iki vaikų auginimo, taip pat kitus nematomus ir nemokamus darbus – Lukašenkos režimas perkėlė ant baltarusių moterų pečių, taip taupydamas biudžeto lėšas.

Aleksandras Lukašenka visas Baltarusijos moteris laiko savo asmeninėmis vergėmis ir nuosavybe, kurias reikia priversti paklusti ir nuolankiai tylėti. Štai kodėl protestuose dalyvavusios moterys susidūrė su beprecedenčiu teroru ir smurtu visomis formomis – nuo mušimo iki KGB pareigūnų pagrobtų vaikų, nuo psichiatrinių ligoninių iki didžiulių nepakeliamų tūkstantinių baudų. Administracinėn atsakomybėn patekusios moterys 6270 administracinių bylų buvo įkalintos 17 253 dienoms. Administracinėse bylose moterys sumokėjo 641 112,45 euro (iš žmogaus teisių gynėjams žinomų) baudų. Dauguma moterų administracinėn atsakomybėn buvo traukiamos kelis kartus.

Baudžiamosiose bylose dalyvavo 536 moterys, iš jų priverstinai įkalintos kaip etninės mažumos atstovės – 3 moterys. Baudžiamosiose bylose jau nuteistos 347 moterys, joms skirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės. 1 moteris mirė dėl to, kad kalėjime užsikrėtė kovidu-19.

2020 m. spalio 13 d. Baltarusijos generalinė prokuratūra oficialiai įspėjo daugiau kaip 300 šeimų (moterų) dėl vaikų dalyvavimo protestuose. Šiai dienai tokių šeimų skaičius nėra žinomas, tačiau šis skaičius gali būti bent dvigubai didesnis. Prokurorai prisipažino, kad jie surengė vadinamuosius «aiškinamuosius pokalbius» su daugiau kaip 400 moterų ir vaikų. Šiandien absoliučiai visos šeimos su vaikais kalba apie grasinimus atimti vaikus už dalyvavimą protestuose.

Tačiau žmogaus teisių gynėjos feministės kelia ypatingą Baltarusijos režimo neapykantą. Tai moterys, kurios nepasidavė ir nenusileido, net jei joms teko bėgti iš šalies. Pirmiausia tai feminisčių žmogaus teisių gynėjas vienijanti organizacija Mūsų Namai, kuri organizavo karštąją liniją nuo represijų nukentėjusioms moterims. Liaudyje šios moterys vadinamos «pelėdomis» dėl jų naktinio darbo padedant represuotiesiems, juk KGB atvyksta areštuoti asmenų naktį, kaip ir SSRS laikais. Kai kurie žmogaus teisių gynėjai taip pat buvo suimti, tačiau daugeliui kitų pavyko ir pabėgti iš Baltarusijos, ir tęsti savo darbą padedant represuotiems žmonėms jau iš Lietuvos. Nuo to laiko režimas pradėjo tikrą žmogaus teisių gynėjų moterų medžioklę net užsienyje.

Baltarusijos režimo propagandistai viešai paskelbė, kad baltarusių žmogaus teisių gynėjos, aktyvistės ir žurnalistės, esančios tremtyje, yra «pabėgusios», o tai reiškia «pabėgusios vergės». Propagandistas Igoris Turas per valstybinį televizijos kanalą pristatė visą propagandinį ciklą «Pabėgėlių (vergių- moterų) melas», vėliau savo knygą tuo pačiu pavadinimu «Pabėgėlių (vergių- moterų) melas» jis skyrė ir Mūsų Namаi, ir kitoms žmogaus teisių gynėjoms moterims, įskaitant žurnalistes.

Mūsų Namai ir Olga Karač buvo 9 kartus pripažinti ekstremistais visais įmanomais būdais – nuo žmogaus teisių stebėsenos apie žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje paskelbimo «ekstremistine medžiaga» iki paties Mūsų Namai žmogaus teisių centro pripažinimo «ekstremistiniu dariniu».

Nuo 2021 m. rugsėjo KGB įtraukė žmogaus teisių aktyvistę Olgą Karač, organizacijos Mūsų Namai vadovę, į savo teroristų sąrašą 773 numeriu, jos duomenys skelbiami KGB interneto svetainėje kaip «asmens, susijusio su teroristine veikla», duomenys. Be to, Baltarusijos KGB Olgos Karač žmogaus teisių gynimo veiklą ir jos teikiamą pagalbą represijų aukoms (ypač kalinių siuntinių kaliniams mokėjimą, paramą apmokant advokatų paslaugas represuotiesiems, pagalbą pabėgti ir t. t.) prilygino tarptautinio teroristo iš Libijos Osamos Al Kuni Ibrahimo veiklai. Šis teroristas buvo įtrauktas į KGB teroristų sąrašą 774 numeriu, t. y. kitu numeriu po Olgos Karač. Palyginimui, Osama Al Kuni Ibrahim buvo susijęs su «Zawiyah» tinklo, užsiimančio prekyba žmonėmis, veikla, jis taip pat buvo įtrauktas kaip tarptautinis teroristas į JT Saugumo Tarybos komiteto, sudaryto 1970 (2011) rezoliucija, sankcijų sąrašą.

2022 m. spalio 6 d. vienas didžiausių Baltarusijos propagandos kanalų «Geltonosios slyvos» paskelbė, kad Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos Mūsų Namai direktorė Olga Karač yra «Lenkijos žvalgybos agentė». «Demaskuojančios» publikacijos priežastis – Mūsų Namai kartu su Vokietijos žmogaus teisių organizacija IGFM į Krokuvą (Lenkija) atgabeno sunkvežimį su humanitarine pagalba baltarusių ir ukrainiečių pabėgėliams Lenkijoje.

Tačiau net ir po to KGB nenutraukė bandymų kėsintis į Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas.

2022 m. rugsėjo 28 d. Lietuvoje Valstybės saugumo departamentas sulaikė advokatą Mantą Danielių, kuris 2022 m. pirmoje pusėje padėjo Mūsų Namai kaip advokatas. Kaip paaiškėjo, Baltarusijos KGB užverbavo šį Lietuvos pilietį, kad jis šnipinėtų Mūsų Namai ir ten gyvenančias žmogaus teisių gynėjas. Kitaip tariant, Mūsų Namai ir jų žmogaus teisių veikla taip išgąsdino Baltarusijos KGB ir Baltarusijos saugumo pajėgas, kad joms prireikė užverbuoti Lietuvos pilietį šnipinėti Olgą Karač ir kitas Mūsų Namai moteris. Mantas Danielis vis dar kalinamas Lietuvos kalėjime.

Iš Baltarusijos saugumo pajėgų nuolat girdimi vieši grasinimai mirtimi, grasinimai pagrobti iš Lietuvos teritorijos ir priverstinai grąžinti į Baltarusiją automobilio bagažinėje tiesioginiams. 2022 m. spalio 2 d. STV eteryje laidoje «Nedelia» vidaus reikalų viceministras Nikolajus Karpenkovas pareiškė: «Užsienyje esantys Lukašenkos režimo oponentai nusipelno mirties, nes juos užvaldė velnias». Pasak N. Karpenkovo, Lukašenkos režimo oponentai yra apsupti šėtoniškų simbolių, o «velnias juose apsigyveno tiek, kad jie tapo tikrais pasiutusiais šunimis, kurie nusipelno mirties». Tai, ką STV išsakė laidos metu, Mūsų Namai vertina kaip tiesioginę grėsmę sau, nes laidoje konkrečiai minima Olga Karač. Anksčiau laidos vedėjas, Lukašenkos propagandistas Grigorijus Azarenokas, savo socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką su užrašu «velnias» ant Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos Mūsų Namai direktorės Olgos Karač veido, kartu save lygindamas su angelu.

Vos per vienerius metus, 2021 m., Baltarusijos režimo propaganda parodė 147 (!!!) televizijos laidas, kuriose neigiamai pristatė Mūsų Namai, siekdama apšmeižti juos baltarusių akyse. Olga Karač buvo antras dažniausiai režimo televizijoje minimas asmuo po Aliaksandro Lukašenkos, ir akivaizdu, kad apie jį buvo kalbama išimtinai gerai, o apie Olgą Karač – išimtinai blogai.

2022 m. sausio 5 d., per Olgos Karač gimtadienį, Mogiliovo mieste nusižudė politinis kalinys Dzmitrijus Dudoitas. Jis buvo įkalintas už nepagarbų komentarą apie policijos operatyvinę darbuotoją po vienu iš jos įrašų socialinėje žiniasklaidoje ir tikriausiai negalėjo pakęsti egzekutorių jam taikomų kankinimų. Ar galite įsivaizduoti, kaip dėl to jaučiasi Olga Karač?

Vis dėlto Mūsų Namai ne tik atlaikė sunkias aplinkybes, bet ir aktyviai tęsia savo veiklą žmogaus teisių srityje. Šiandien baltarusių «pelėdos» padeda ne tik baltarusių politiniams pabėgėliams Lietuvoje, bet ir nuo karo bėgantiems ukrainiečių pabėgėliams. Baltarusijos ir Ukrainos moterys iš visų jėgų kartu kovoja prieš karą ir terorą, gindamos svarbiausią savo turtą – teisę nebūti nei kieno nors nuosavybe, nei vergu, taip pat teisę disponuoti savo gyvenimu savo nuožiūra.

Šiuo metu feministinė darbotvarkė, įskaitant JT rezoliuciją Nr. 1325, tampa svarbiausia ir svarbiausia mūsų regione. Ji yra ir raktas į karo nutraukimą, ir garantija, kad karas mūsų regione baigsis visiems laikams.

Moterų taikdarių nesustabdė grasinimai mirtimi, šnipinėjimas, smurtas ir prievarta, todėl kovodamos už taiką ir moterų teises jos nesustos prieš nieką.