Žemės ūkio miestai, naftos produktų eksportas, aukštųjų technologijų parkas… Taip pat daugybė kitų dalykų, kuriuos «amžinasis prezidentas» norėjo paversti nauju šalies gerovės šaltiniu. Dabar Lukašenka stato ant mikroelektronikos. Skamba nuostabiai, tačiau iš tikrųjų tai labai pavojingas dalykas.

2023 m. kovo 17 d. Aliaksandras Lukašenka pasakė ilgą ir entuziastingą kalbą apie tai, kaip Baltarusija praturtės gamindama įvairią mikroelektroniką, mikroschemas ir parduodama jas įvairioms šalims, tarp kurių pirmoji – Rusija.

Šios kalbos ir susižavėjimą praradusių propagandistų pranešimų priežastis buvo Lukašenkos vizitas holdingo «Planar» bendrovėje, kur jis surengė susitikimą dėl mikroelektronikos plėtros perspektyvų. Prieš susitikimą A. Lukašenka susipažino su holdingo darbu ir jo plėtros perspektyvomis, apžiūrėjo bandomuosius optinės mechaninės tiksliosios apdirbimo įrangos, pagamintos naudojant lazerinę technologiją, projektus.

Vėliau Lukašenka susitikimą pradėjo banalybėmis. Esą šiandien pasaulyje didelis dėmesys skiriamas mikroelektronikos plėtrai. «[Tai ne mažiau svarbus klausimas] – kova dėl tokių gamybos įrenginių ir rinkų yra priežastis, dėl kurios prasideda kariniai susidūrimai. Štai kokia svarbi ši ekonomikos dalis», – pripažino jis prieš 30 metų buvusią realybę. «Būtent čia, įmonėje «Planar», praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo sukurtos Sovietų Sąjungos mikroelektronikos smegenys ir širdis. Taip pat ir šiandien Baltarusijos manufaktūros užima savo nišą pasaulinėje rinkoje. Visa tai nepaisant pasaulinių tendencijų ne mikro, o nanoelektronikos kryptimi, kai atsirado keli veikėjai, kuriems priklauso maždaug keturių nanometrų technologija. Mūsų gana didelės mikroschemos išlieka paklausios. Jos yra patikimos. Tačiau, kaip suprantu, turėtume pereiti nuo šių didelių mikroschemų prie kitos krypties, prie mažų nanometrų».

Toliau buvo pasakyta kai kas įdomesnio. Pasak A. Lukašenkos, Baltarusija ir Rusija sudarė itin svarbių elektroninių komponentų bazės sąrašą, o Baltarusijos įmonės jau pradėjo pirmuosius tiekimus. «Mes jau pradėjome tiekti daugybę elementų Rusijos įmonėms. Pasirašyta sutartis dėl bendro Baltarusijos ir Rusijos fotomodelių projektavimo ir gamybos centro steigimo. Tai leis vykdyti bendrus mokslinius tyrimus ir plėtrą, mažinti Baltarusijos ir Rusijos vartotojų priklausomybę nuo importo tiekimų», – sakė A. Lukašenka. Taip pat regime patvirtintą Baltarusijos mikroekonomikos pramonės plėtros programą iki 2030 metų.

Holdingo «Planar» generalinis direktorius Sergejus Avakovas žurnalistams sakė, kad su holdingo įmonėmis sutartys sudarytos iki 2026 m. Pasak jo, norinčiųjų įsigyti ten gaminamą įrangą vis daugėja: «Bendradarbiavimas su Rusija, be abejo, išaugo. Užsakymų skaičius išaugo. Tiesą sakant, iš tikrųjų tai įvyko dar 2021 metais. Atsirado ilgalaikių sutarčių. Šiais ir praėjusiais metais norinčiųjų pirkti mūsų įrangą, padaugėjo. Dabar galvojame tik apie tai, kaip viską suspėti ir padaryti laiku, pradedame gamybos plėtros projektą».

Kalbant apie skaičius, viskas atrodo puikiai: praėjusiais metais «Planar» eksportą padidino 70 %, o pajamos iš pardavimų sudarė 57,5 mln. BYN (21 % viršijo 2021 m. pajamas). Grynasis pelnas siekė 26,4 mln. BYN (palyginti su planuotais 12,2 mln. BYN). Pelno marža siekė beveik 13 %.

Vis dėlto kokia to prasmė? Ar Baltarusija kada nors sugebės tapti viena svarbiausių mikroelektronikos gamintojų pasaulyje, net ir dedant daug pastangų? Palyginkime skaičius.

Šiuo metu Pietų Korėjoje pagaminama daugiau kaip trečdalis pasaulio puslaidininkių. Pietų Korėjos vyriausybė kartu su 153 Korėjos bendrovėmis paskelbė plataus užmojo planą, pagal kurį per ateinančius 10 metų į puslaidininkių gamybą numatoma investuoti 450 mlrd. Pietų Korėjos programoje pirmauja bendrovės Samsung Electronics ir SK Hynix. Taigi iki 2030 m. «Samsung» gamybos pajėgumams plėsti išleis daugiau kaip 151 mlrd. dolerių, o «SK Hynix» – 97 mlrd. dolerių. Be to, «Hynix» planuoja išleisti 106 mlrd. dolerių keturių naujų gamyklų statybai.

Tai reiškia, kad vien tik Pietų Korėja, šalis, kurioje jau yra stipri mikroelektronikos bazė, per kelerius metus jos vystymui išleis gerą dešimtį Baltarusijos valstybės biudžetų. Tokioje situacijoje «Planar» mikroschemos dažniausiai primena akmeninius kirvius. Taigi jokio «revoliucinio proveržio» čia tikėtis negalima.

Tai kodėl Aliaksandras Lukašenka ėmėsi Baltarusijos mikroelektronikos pramonės, kuri yra kažkur XX amžiuje? Atsakymas paprastas: ginklai. Rusija vykdo agresyvų karą prieš Ukrainą ir retoriškai grasina visam NATO aljansui. Šiuolaikiniams ginklams reikia daugybės mikroelektroninių komponentų, optoelektroninių sistemų ir kitų dalykų, kurių Rusija negali gaminti, o jei kažkada ir galėjo, tai jau išmoko.

Pastaraisiais dešimtmečiais Rusijos Federacija paprasčiausiai importavo visą karinę elektroniką, naudodama «naftos pinigus» kaip priemonę savo technologinėms problemoms spręsti. Tačiau Kremliui pradėjus agresiją prieš Ukrainą, išsivysčiusios šalys nustojo tiekti Rusijai elektronikos komponentus. Net Kinija, nors ir neprisijungusi prie sankcijų, vengia tiekti rusams karinę elektroniką, kad tik išvengtų nereikalingų nemalonumų.

Taigi Rusijos karinei pramonei liko tik du keliai. Pirmasis – slaptas mikroelektronikos pirkimas per fiktyvias įmones visame pasaulyje. Tačiau tai sudėtinga ir nepelninga: Vakarų specialiosios tarnybos lengvai atskleidžia ir sustabdo tokias operacijas. Antrasis būdas – plėtoti karinę mikroelektronikos pramonę Baltarusijoje, kur šiek tiek išliko sovietinės pramonės bazė.

Taigi Lukašenkos įkvėpimas tampa suprantamas: Kremlius jam parodė didelį storą pluoštą pinigų, ir jam nerūpi, kad Baltarusijos įmonės dirbs kurstydamos karą. Būtent dėl jo Baltarusija jau tapo Rusijos karo prieš Ukrainą bendraagresore. Jam jau rezervuota vieta pragare.

Kitame ciklo straipsnyje kalbėsime apie tai, kokių pasiekimų karinės mikroelektronikos srityje Baltarusija tikrai turi ir ką ji parduoda Rusijai, Iranui, Venesuelai, Sudanui, Sirijai ir kitoms ne tokios geros reputacijos šalims.