Baltarusijos režimas atkakliai perima visą blogiausią sovietinio režimo praktiką, įskaitant viešus teismus ir parodomuosius teismus tiems, kurie nori skirtis nuo kitų. Tai ne tik teismų praktikos žeminimas per se, bet ir sąmoningas neapykantos kurstymas visuomenėje.

Gegužės mėnesį Gomelio srities apygardos teismuose įvyko keli parodomieji šauktinių teismai. Labiausiai pagarsėjo atvejis, kai teismas skyrė trijų mėnesių arešto bausmę Loevo miesto gyventojui už tai, kad jis, gavęs šaukimo į kariuomenę pranešimą, neatvyko į karo prievolės ir šaukimo skyrių. Visi teismo procesai vyko pagal tą patį scenarijų: šauktiniai buvo varomi į teismo salę, o režimo propagandistai įvairiuose rajono laikraščiuose ir vietiniuose televizijos kanaluose skelbia reportažus su grasinimais už šaukimo į kariuomenę vengimą.

Kol kas nežinomas nei pastarųjų dienų teismų skaičius, nei jokia kita informacija. Viena iš priežasčių – skirtingi ir netikslūs režimo žiniasklaidos duomenys. Kita priežastis yra ta, kad akivaizdu, jog tokių teismų serija dar nesibaigė.

Kai kurių stebėtojų nuomone, tokios režimo aparato pastangos gali rodyti, kad kyla problemų dėl šaukiamųjų į kariuomenę lankomumo. Iš tiesų, sprendžiant iš mūsų turimų neoficialių duomenų, net tradiciškai paklusnioje ir apolitiškoje Baltarusijos provincijoje vis daugiau jaunų vyrų sąmoningai ignoruoja režimo pastangas siųsti juos į karinę tarnybą. Galima daryti prielaidą, kad problema aktualiausia pasirodė esanti Gomelio srityje, todėl ten pradėta praktikuoti parodomoji teisminė procedūra prieš nepritariančiuosius.

Tačiau net jei priežastis yra kita, situacija vis tiek yra labai simptomiška. Parodomieji teismo procesai prieš nepageidaujamus asmenis, kuriais siekiama įbauginti potencialiai „nepatikimus” žmones, yra sena blogiausių komunistinių režimų praktika. Tokių kaip sovietų, kinų, Kambodžos ir pan. Reikia pasakyti, kad tokia praktika buvo tikrai veiksminga, siekiant išlaikyti griežtą žmonių kontrolę. Kitas dalykas – jie niekada nesuteikė jokių paskatų šalies vystymuisi.

Tačiau panašu, kad šis įvykis mažiausiai neramina Baltarusijos teisėsaugininkus ir kitus Lukašenkos šalininkus. Kol kas jie tiesiog džiaugiasi, kad jiems leidžiama įgyvendinti savo iškreiptas svajones apie „prarastą rojų” – apie SSRS pačiomis blogiausiomis apraiškomis.

Tik nedaugelis jų supranta, kad kol tokie žmonės laikosi valdžioje, šalis neturi jokios ateities.

Mūsų Namai