Baltarusija dar kartą buvo paminėta kalbant apie Rusijos pagrobtus ukrainiečių vaikus. Tik kad šį kartą viskas baigėsi gerai. Tačiau klausimas išlieka: kodėl būtent Lukašenka grobia ukrainiečių vaikus? Atsakymas gali būti labai netikėtas.

Spalio 16 d. amerikiečių laikraštis „The Washington Post” pranešė, kad Rusija sutiko paleisti keturis ukrainiečių vaikus nuo 2 iki 17 metų amžiaus ir leisti jiems grįžti pas savo šeimas Ukrainoje. Kataras įsikišo kaip tarpininkas, teigė leidinio šaltinis. Du iš šių vaikų jau grįžo į savo šeimas, o kiti du turėtų susijungti su savo šeimomis artimiausiomis dienomis.

Derybos dėl to truko kelis mėnesius ir jas inicijavo Ukrainos vyriausybė. „Ukrainiečių vaikai vyko per Kataro ambasadą Maskvoje ir namo grįžo skirtingais maršrutais. Kai kurie keliavo arba turėjo keliauti iš Rusijos į Ukrainą per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Kiti vyko per Baltarusiją”, – rašoma laikraštyje. Pasak Kataro pareigūno, pageidavusio likti anonimu, „kelionės organizavimas apėmė kelių rūšių transportą, įskaitant diplomatinį konvojų, traukinį ir privačiai užsakytą lėktuvą per Katarą”.

Laikraštis sako, kad vienas iš vaikų, 2 metų amžiaus, yra iš Ukrainos Žytomyro srities. Kai prasidėjo karas, jam buvo tik 6 mėnesiai ir jis gulėjo ligoninėje. Kol kas neaišku, kaip jį pagrobė rusai, nes Žytomyro sritis nebuvo okupuota. Laimei, mažylis jau susijungė su motina, ir tikimasi, kad šią savaitę jie išvyks į Ukrainą.

Be to, į Ukrainą grįžta septynerių metų berniukas, kuris buvo laikomas vaikų namuose Rusijoje. Jo močiutė atvyko į Rusiją, kad pasiimtų jį namo. Yra žinoma, kad berniuko motina buvo suimta rusų ir yra laikoma areštinėje kažkur Rusijoje, tačiau neaišku, kada ir kodėl ji buvo sulaikyta.

Dar vienas vaikas, devynerių metų berniukas, gyveno su močiute ir seneliu Chersono srityje, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir okupavo regioną pačioje karo pradžioje. Tikimasi, kad jis grįš į Ukrainą spalio 18 d. Tikimasi, kad tą pačią dieną su šeima susijungs ir 17 metų mergaitė, kurios giminaičiai negalėjo atvykti į Rusiją jos pasiimti.

Kataro valdžios institucijos jau pareiškė, kad „jei viskas vyks sklandžiai, tai gali atverti kelią kitiems sugrįžimams”. Žinoma, kol kas šie mainai yra lašas jūroje. Tas pats Kataro pareigūnas pažymėjo, kad Ukrainos sąraše yra tūkstančių vaikų pavardės, o Rusija pripažįsta daug mažesnį skaičių. Pasak jo, dėl šio neatitikimo sunku surasti ir grąžinti visus Ukrainos ieškomus vaikus.

Kitas amerikiečių leidinys – „The Wall Street Journal” – papildė šią istoriją. Jame teigiama, kad kelių ukrainiečių vaikų grąžinimas iš Rusijos tarpininkaujant Katarui suteikė vilties, kad bus grąžinti šimtai kitų vaikų. Ukraina kaltina Rusiją prievartiniu daugiau kaip 19 tūkst. vaikų perkėlimu, įvykdytu siekiant sunaikinti ukrainiečių tapatybę. Tačiau Rusija pripažįsta laikanti tik apie 600 ukrainiečių vaikų ir teigia, kad jie buvo perkelti į Rusijos Federacijos teritoriją „dėl jų saugumo”.

Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andriy Yermak, tikimasi, kad artimiausiu metu į Ukrainą bus grąžinti dar keturi vaikai. Priminsime, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl neteisėto vaikų deportavimo. Kataras atliko diplomatinį vaidmenį palengvinant vaikų grąžinimą ir pažadėjo suteikti Ukrainai 100 mln. dolerių humanitarinę pagalbą. Šeimos susijungimo procesas yra sudėtingas ir brangus, reikia patikrinti tapatybę ir gauti šeimos sutikimą.

Tačiau šiame straipsnyje mums labiau rūpi aptarti Baltarusijos vaidmenį visame šiame procese. Kol kas visiškai neaišku, kokie vaikai grįžta į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją ir kaip. Dar svarbiau suprasti, kodėl Baltarusijos režimas tiesioginiu Aliaksandro Lukašenkos nurodymu iš Ukrainos į Baltarusiją išveža vaikus. Kam Baltarusijos diktatoriui reikalingi mažieji įkaitai?

Netikėtai sužinojome vieno iš mūsų kolegų iš Ukrainos nuomonę šiuo klausimu. Štai ką jis pasakė:

„Pamatysite, kai tik karas baigsis ir Ukraina laimės, Lukašenka tuoj pat grąžins ukrainiečių vaikus į tėvynę. Galbūt jis net asmeniškai juos atveš prie sienos, ir jie bus švarūs, sveiki ir gerai apsirengę. Ir tada jis pasakos visuomenei, kad išgelbėjo juos nuo blogosios Rusijos, paslėpė nuo Putino, priglaudė Baltarusijoje ir t. t. Nes jis supranta, kad Rusijos Federacija šio karo nelaimės, ir po to turės atkurti santykius su Kijevu, prašyti atleidimo, kad būtų atkurta prekyba tarp abiejų šalių, kurios reikia Baltarusijai. O liepsningas „išgelbėtų” vaikų grąžinimas bus labai stiprus žingsnis”.

Pridurkime, kad jei Ukrainai reikalai klostytųsi ne taip gerai, mažieji Baltarusijos režimo įkaitai taip pat galėtų būti perduoti Rusijai. Arba po kelerių metų smegenų plovimo ir „deukrainizacijos” bus panaudoti Baltarusijos darbo jėgai papildyti ir šiek tiek pagerins smarkiai smukusią Baltarusijos demografinę padėtį. Bent jau „Belaruskalij” vadovybė jau viešai išdėstė savo planus iš ukrainiečių paauglių išauginti baltarusių kalnakasius.

Mūsų Namai