Ukrainiečių vaikai iš Rusijos okupuotų teritorijų išvežami ne tik į pačią Rusiją, bet ir į Baltarusiją. Nors JT, Raudonasis Kryžius ir Ukrainos valdžios institucijos stengiasi „prižiūrėti” šiuos vaikus Rusijos Federacijoje, į Baltarusiją gabenamų ukrainiečių vaikų problema beveik nenagrinėjama. Pabandėme užpildyti esamas šios problemos spragas.

Baltarusija – viena iš šalių, į kurią išvežami vaikai iš okupuotų Ukrainos teritorijų

2023 m. balandžio 4 d. Rusijos teisėsaugininkai pasienyje su Baltarusija sustabdė paauglį, kuris buvo išvežtas iš Mariupolio į Rusiją ir ten atiduotas prižiūrėti. Berniukas bandė grįžti į Ukrainą. Jaunuolio vardas Bogdanas Jermokhinas, jis buvo našlaitis plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje. Jo teisinis atstovas buvo Mariupolio koledžo, kuriame jis mokėsi, direktorius (įprasta praktika vyresniems paaugliams).

Prasidėjus karui, Bogdanas buvo vienas iš 31 vaiko, „rasto Mariupolio rūsiuose” (Rusijos pareigūnės Marijos Lvovos-Belovos žodžiais), ir iš pradžių buvo išvežtas į Donecką, o vėliau – į Maskvos sritį, kur jaunuolis pateko į globėjų šeimą. Tačiau vėliau jis bandė savarankiškai grįžti į Ukrainą per Baltarusiją.

Tai ne pirmas kartas, kai mūsų šalis minima pasakojimų apie Rusijos okupantų iš Ukrainos išvežamus vaikus kontekste. Priminsime, kad 2023 m. kovo 17 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaiko teisių ombudsmenės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Abu, teisėjų nuomone, yra atsakingi už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportaciją ir neteisėtą jų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją. Anksčiau JT Žmogaus teisių tarybos sudaryta Nepriklausoma tarptautinė pažeidimų Ukrainoje tyrimo komisija pareiškė, kad ukrainiečių vaikų išvežimas į Rusijos teritoriją laikomas karo nusikaltimu.

Sunku suskaičiuoti ar patikrinti iš Ukrainos išvežtų vaikų skaičių naudojant atvirus duomenis: vaikai aktyviai perkeliami iš vieno regiono į kitą ir iš vienos įstaigos į kitą tiek Rusijoje, tiek okupuotose teritorijose. O informacija apie juos paprastai yra įslaptinta. Pavyzdžiui, Lvovos-Belovos spaudos tarnybos teigimu, beveik visi našlaičiai iš institucijų save pasiskelbusioje LNR jau grįžo atgal į regioną (tačiau niekas negali nepriklausomai patvirtinti šios informacijos).

Ukrainos duomenimis, šiuo metu į Rusiją deportuota ir priverstinai perkelta 16 210 vaikų. Tai tėvų, giminaičių, vietos valdžios institucijų ar liudytojų prašymų pagrindu sudarytas sąrašas. Šį minėtą sąrašą galima rasti „Karo vaikų” interneto svetainėje. Pasak Ukrainos prezidento įgaliotos atstovės vaikų teisių apsaugos klausimais Darjos Gerasymčiuk, valdžios institucijos tikrina informaciją apie kiekvieną vaiką ir kiekvienu atveju iškeliama baudžiamoji byla. Tačiau ji iš karto įspėja, kad sąrašas gali būti neišsamus: „Po kiekvieno vaikų grąžinimo į Ukrainą sužinome apie naujus Rusijoje likusius vaikus, apie kuriuos nebuvo žinoma”.

Savo ruožtu Jeilio universiteto tyrimas parodė, kad Rusija savo teritorijoje ir užgrobtame Kryme laiko mažiausiai 6 000 ukrainiečių vaikų. Ataskaitoje teigiama, kad tyrėjai nustatė 43 įstaigas, kuriose buvo laikomi iš Ukrainos paimti vaikai. Dažniausiai tai buvo poilsio stovyklos, taip pat vaikų, atiduotų globoti ar įvaikinti Rusijoje, apgyvendinimo įstaigos. Ataskaitoje teigiama, kad „pagrindinė stovyklų funkcija, matyt, yra politinis perauklėjimas”, o kai kuriose iš jų taip pat buvo rengiami kariniai mokymai.

Jauniausiam iš Ukrainos išvežtam vaikui buvo vos keturi mėnesiai, o vyriausiam – 17 metų. Tai taip pat įrodo, kad Rusija Ukrainoje vykdo nusikaltimus, nes neteisėtas vaikų perkėlimas siekiant pakeisti arba sunaikinti jų tautinę tapatybę yra genocido aktas.

Kiek vaikų buvo išvežta iš Ukrainos į Baltarusiją?

Tokios didelio masto dramos su neteisėtai iš Ukrainos į Rusiją išvežtais vaikais fone žiniasklaidoje ir viešose diskusijose beveik nekalbama apie iš Ukrainos į Baltarusiją išvežtus vaikus.

Tam yra keletas priežasčių.

Pirma, Baltarusija oficialiai nedalyvauja ginkluotame konflikte, nors daugelis pasaulio šalių ją pripažįsta kaip Rusijos Federacijos bendraagresorę.

Antra, skelbiama labai mažai oficialios informacijos apie vaikus, kuriais prekiaujama iš Ukrainos į Baltarusiją, todėl sunku ja pasitikėti.

Trečia, Baltarusijoje labai sudėtinga atlikti kryžminį informacijos patikrinimą ir stebėseną, todėl dažniausiai informaciją tenka tikrinti iš atvirų šaltinių, kurių taip pat nėra daug.

Ketvirtoji priežastis yra bene svarbiausia. Ukrainiečių vaikai, kuriais prekiaujama į Rusiją, dažniausiai yra našlaičiai arba Rusijos pajėgų paimti į nelaisvę ir neretai atskirti nuo savo šeimų. Tačiau kai kurie vaikai į Rusijos Federaciją išvežami kartu su savo šeimomis – tačiau tokio išvežimo vis tiek negalima vadinti savanorišku.

Priešingai, dažniausiai ukrainiečių vaikai į Baltarusiją atvažiuoja kaip dalis šeimos, o šeimos neretai persikelia savo noru. Kadangi jie atsiduria teritorijoje, kurioje vyksta karo veiksmai, bet nenori vykti į Rusiją, daugelis jų nusprendžia persikelti į Baltarusiją. Tokiais atvejais vaikai nėra prievarta perkeliami, o tarptautinės institucijos ir žmogaus teisių gynėjai tokiomis situacijomis mažai domisi, nors galima daryti prielaidą, kad tokiose situacijose masiškai pažeidžiamos vaikų teisės.

UNICEF (Jungtinių Tautų Vaikų fondas) rašė apie vaikus, kuriuos prasidėjus karui tėvai išvežė iš Ukrainos į Baltarusiją. Tačiau ši organizacija nenurodė, kiek ukrainiečių vaikų buvo išvežta į Baltarusiją, kaip su jais elgėsi Baltarusijos valdžios institucijos ir koks buvo tolesnis jų likimas.

Pabandykime apytiksliai apskaičiuoti į Baltarusiją išvežtų vaikų skaičių aktyviuoju Rusijos ir Ukrainos karo etapu, t. y. po 2022 m. vasario 24 d.

2023 m. vasario 14 d. Bresto regioninės Raudonojo Kryžiaus organizacijos pirmininkas Nikolajus Kuzmickis žurnalistams sakė, kad 2022 m. į juos pagalbos kreipėsi daugiau kaip 2 000 priverstinių migrantų iš Ukrainos. Apie 600 iš jų buvo vaikai. Pasirodo, vaikai sudaro apie 30 proc. priverstinių migrantų iš Ukrainos į Baltarusija.

Judėkime pirmyn. Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. vasario 24 d. (t. y. lygiai po karo metų) į Baltarusiją atvyko 84 020 Ukrainos piliečių: 15 890 per Ukrainos ir Baltarusijos sieną, 53 407 per Lenkiją, 11 936 per Lietuvą ir 2 787 per Latviją.

Atmetus tiek šokiruojančią statistiką, kad Ukrainos piliečiai naudojosi Europos šalimis kaip tranzito į Baltarusiją keliu, tiek bandymus suprasti tokio pasirinkimo priežastis, paaiškėjo, kad karo metais ukrainiečių tėvai į Baltarusiją išvežė 25 200 ukrainiečių vaikų. Viena vertus, tai daug daugiau nei 16 210 vaikų, kurie, Ukrainos pusės teigimu, buvo išvežti į Rusiją. Kita vertus, akivaizdu, kad didžioji dalis ukrainiečių vaikų į Baltarusiją persikėlė kartu su šeimomis, bėgdami nuo karo, o iš Lenkijos, Lietuvos ar Latvijos ukrainiečių į Baltarusiją niekas neišvarė.

Vienas iš savanorių, padedančių ukrainiečių pabėgėliams Baltarusijoje, sutiko kalbėti su DW su anonimiškumo sąlyga. Jos skaičiavimais, į Baltarusiją daugiausia atvyksta šeimos su vaikais, pagyvenę žmonės ir įvairių grupių invalidai. „Didžiausia problema – būstas, ne visi turi pinigų nuomai, todėl pabėgėliai stengiasi ieškoti darbo, kuris taip pat suteiktų jiems būstą, o tai Baltarusijoje yra retenybė. Tai gali būti gamyklos bendrabutis arba namas kaime, jei laisva darbo vieta žemės ūkyje. Kai kuriuose ūkiuose būstai yra gana geros būklės, kai kuriuose – gana apgailėtinos”, – sakė savanoris.

Ukrainiečių vaikai Baltarusijos mokyklose ir stovyklose

Svarbu suprasti, kas nutinka vaikams iš Ukrainos Baltarusijoje, nepriklausomai nuo to, ar jų šeimos persikėlė į Baltarusiją savo noru, ar buvo priverstinai išsiųstos per Rusiją, ar paprasčiausiai okupacinės valdžios institucijos pastatė juos į tokią padėtį, kad jie neturėjo kitos išeities, kaip persikelti į Baltarusiją.

Faktai, kad į Baltarusiją atvežti ukrainiečių vaikai patenka į tikrą prorusiškos ir antiukrainietiškos propagandos „mėsmalę”, kad iš jų atimama teisė ir galimybė mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros, visiškai iškrenta iš visuomenės akiračio. Kaip ir tai, kad tokie vaikai tikslingai veikiami ideologinės indoktrinacijos. Tai neabejotinai yra žmogaus teisių pažeidimas. Tačiau tiesiogiai su karu susijusių pažeidimų fone Baltarusijoje atsidūrusių ukrainiečių vaikų likimas atrodo nustumtas į šalį.

Reikėtų suprasti, kad Baltarusijoje vaikai iš Ukrainos lanko baltarusiškas mokyklas su rusų dėstomąja kalba, kur jie nuolat girdi Kremliaus propagandą, neigiamai apibūdinančią viską, kas susiję su Ukraina. Ir atvirkščiai – viskas, kas susiję su Rusija, kuri iš tiesų vykdo ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, pateikiama vien teigiamai. Be to, vaikai iš Ukrainos Baltarusijos mokyklose neturi galimybės mokytis gimtosios kalbos. Mokyklų ukrainiečių kalba Baltarusijoje apskritai nėra, o neprivalomas ukrainiečių kalbos mokymas egzistuoja tik nominaliai (kaip metodinės plėtotės), bet praktiškai niekur neįgyvendinamas.

Be to, Baltarusijos valdžios institucijos periodiškai praneša, kad ukrainiečių vaikai ilsisi sveikatos stovyklose Baltarusijos teritorijoje. Čia ir slypi visa bėda. Su didele tikimybe galima teigti, kad vaikai iš Ukrainos, prisidengdami „poilsio” dingstimi, patenka į daugybę Baltarusijos karinių-patriotinių stovyklų, skirtų paaugliams ir jaunimui. Vienas būdingiausių tokių stovyklų bruožų – sąmoningas neapykantos, ypač lenkams ir ukrainiečiams, ugdymas.

Tokiose stovyklose iš Ukrainos atvykę vaikai ir paaugliai neišvengiamai patiria žiaurią ideologinę įtaką ir psichologinį smurtą. Ir tai vyksta – bent jau formaliai – su jų tėvų ar globėjų sutikimu.

Štai keletas pavyzdžių: yra duomenų, kad iš Ukrainos išvežti vaikai ilsėjosi Dubravos jaunimo stovykloje (Jaskovičių kaimas, Soligorsko rajonas). Ši stovykla priklauso UAB „Belaruskalij”, t. y. didžiausiai Baltarusijos valstybinei įmonei.

Žinoma, kad 2022 m. rugsėjo ir spalio mėn. Dubravoje buvo laikoma daug vaikų iš Ukrainos. Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, vien pirmajame įvažiavime buvo 350 vaikų iš Ukrainos. Jie į Baltarusiją buvo siunčiami per Rusijos miestą Rostovą prie Dono. Iš Baltarusijos pusės dalyvavo Baltarusijos jaunimo sąjungos, valstybinės įmonės „Belaruskalij” ir Chemijos, kalnakasybos ir naftos pramonės darbuotojų profesinės sąjungos Minsko regioninės organizacijos atstovai. Anksčiau organizatoriai paskelbė apie tris sesijas, per kurias į stovyklą iš viso bus atvežta 1050 vaikų iš Ukrainos.

Pavyzdžiui, 2022 m. rugsėjo 22 d. Dubravos stovykloje prasidėjo pirmoji pamaina. Joje buvo suskaičiuota 350 vadinamųjų atostogaujančių vaikų iš Donbaso Baltarusijoje. Dauguma jų buvo vaikai iš socialiai pažeidžiamų kategorijų: vaikai, kurių tėvai žuvo, kariaujančių pusių vaikai, įvaikinti vaikai ir vaikai su negalia.

Be kita ko, stovykloje su ukrainiečių vaikais susitiko Baltarusijos stačiatikių bažnyčios atstovas, Slucko ir Soligorsko vyskupas Eusebijus. Kitas svečias buvo buvęs Rusijos ambasadorius Baltarusijoje, o dabar Sąjungos valstybės sekretorius Dmitrijus Mezencevas. Jis vaikų stovykloje lankėsi 2022 m. spalio 25 d. Per tą susitikimą Dmitrijus Mezencevas pasakė, kad planuojama ukrainiečių vaikus išvežti į kitus regionus ir stovyklas, o pinigų tam bus rasta Sąjungos biudžete.

2022 m. spalio 14 d. į Minską atvyko dar viena grupė vaikų iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Minske grupę pasitiko Aleksejaus Tajaus labdaros fondo atstovai, savanoriai, studentai ir baikeriai – „Nakties valkirijos” ir „Nakties vilkai”. Minėtą grupę sudarė vaikai iš Donecko, Mariupolio, Kirovsko, Debalcevės, Volnovachos, Horlivkos, Ilovaisko ir kitų miestų. Žinoma, kad jų vizitui į Baltarusiją vadovavo Rusijos ambasados Baltarusijoje patarėjas ir humanitarinio bendradarbiavimo grupės vadovas Sergejus Afoninas.

Reikia pasakyti, kad Baltarusijos stačiatikių bažnyčios (tiesiogiai pavaldžios Maskvos patriarchatui) atstovai reguliariai susitinka su vaikais, kurie buvo išvežti į Baltarusiją iš Ukrainos. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio 5 d. vaikai iš Horlivkos susitiko su Minsko ir Zaslavlio metropolitu Veniaminu, visos Baltarusijos patriarchato egzarchu. Tokie susitikimai yra svarbi Ukrainos vaikų ugdymo „rusų pasaulio” ideologijos dvasia dalis.

2022 m. spalį Chemijos, kalnakasybos ir naftos pramonės darbuotojų profesinės sąjungos Minsko regioninės organizacijos pirmininkas Dmitrijus Švaiba ypač teigė, kad ukrainiečių vaikai, atvykę iš okupuotų teritorijų, gali mokytis Baltarusijos vidurinėse specialiosiose mokymo įstaigose, netgi su galimybe gauti stipendiją tęsti mokslus su apgyvendinimu bendrabučiuose ir tolesniu darbu. Esmė ta, kad šie ukrainiečiai vėliau dirbs Belaruskalij kalnakasiais.

2023 m. balandžio 4 d. į Minską traukiniu atvyko dar viena 350 ukrainiečių vaikų grupė iš okupuotų teritorijų. Dalis vaikų buvo našlaičiai iš vaikų namų Antracite, dalis – vaikai su tėvais iš Mariupolio ir Horlivkos.

2023 m. balandžio 25 d. į Dubravos vaikų poilsio stovyklą Gomelyje buvo atvežti vaikai iš okupuotų Zaporožės teritorijų. Iš viso planuojami trys tokie perkėlimai.

Kaip prisipažįsta tokių kelionių organizatoriai, jie planuoja ir toliau aktyviai vežti vaikus iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų į Baltarusiją 2023 m.

Mūsų Namai