2024 m. liepos 8 d. Bresto apygardos teismas paskelbė nuosprendį žmogaus teisių gynėjai Olgai Karach, Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai” vadovei.

Olga Karach buvo nuteista 12 metų laisvės atėmimo bausme ir 600 000 Baltarusijos rublių (170 000 eurų) bauda.
Kartu su ja po 12 metų kalėjimo gavo Veranika Cepkala, Jaugenas Vilski, Anatolijus Kotau ir Vadzimas Dzmitrenak.
Veranika Cepkala taip pat gavo 40 000 Baltarusijos rublių (11 300 eurų) baudą.
Jaugenas Vilskis taip pat buvo nubaustas 480 000 Baltarusijos rublių (135 400 eurų) bauda.
Anatolijui Kotau taip pat skirta 600 000 Baltarusijos rublių (170 000 eurų) bauda.
Vadzim Dzmitrenak taip pat gavo 440 000 Baltarusijos rublių (124 000 eurų) baudą.

Olga Karach, Veranika Tsepkala,  Jaugenas Vilski  ir kiti kaltinamieji buvo kaltinami pagal penkis baudžiamuosius straipsnius: „sąmokslas arba bandymas įvykdyti perversmą siekiant užgrobti valstybės valdžią antikonstitucinėmis priemonėmis” (1 dalis, 1 straipsnis). BK 357 str.), „pagalba ekstremistinei veiklai” (BK 361-4 str. 1 ir 2 d.), „ekstremistinio darinio kūrimas” (BK 361-1 str. 1 ir 3 d.), „Baltarusijos Respublikos diskreditavimas” (BK 369-1 str.) ir „Aliaksandro Lukašenkos šmeižimas” (BK 367 str. 2 d.).

Teismo sprendimo nuoroda:

https://prokuratura.gov.by/ru/media/novosti/nadzor-za-resheniyami-po-ugolovnym-i-grazhdanskim-delam/prokuratura-brestsko080724/

Kas yra žmonės?

Olga Karach – žmogaus teisių gynėja, 2024 m. Nobelio taikos premijos nominantė.

Olga Karach yra viena iš taikos judėjimo Baltarusijoje įkūrėjų. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. ji su kolegomis įkūrė Tarptautinį pilietinių iniciatyvų centrą „Mūsų namai”.  Jau daugelį metų ji dirba žmogaus teisių gynėja, teikdama paramą pažeidžiamiausioms grupėms, tokioms kaip moterys, vaikai, LGBTI, pabėgėliai.

Olga Karach šiuo metu yra garsiausia ir populiariausia „YouTube” tinklaraštininkė Baltarusijoje, per pastaruosius trejus metus jos vaizdo pranešimus žmonėms nesmurtinių protestų Baltarusijoje temomis peržiūrėjo daugiau kaip 40 mln. žmonių, o jos prenumeratorių skaičius siekia apie 80 tūkst. Olga Karach daugiausia propaguoja nesmurtinio pasipriešinimo ir (arba) taikaus konfliktų sprendimo idėjas net ir esant labai žiauriems konfliktams, įskaitant Baltarusijos saugumo pajėgų vykdomus vaikų grobimus ir prievartavimus kalėjimuose. Ji yra apie 300 straipsnių pilietinio ir politinio darbo (nesmurtinio pasipriešinimo, konfliktų sprendimo, lyčių problemų, feministinės darbotvarkės, žmogaus teisių ir t. t.) srityse autorė pagrindinėje nacionalinėje nepriklausomoje žiniasklaidoje, kai kuriose užsienio žiniasklaidos priemonėse, internete.

Olga Karach yra žinomų tarptautinių žmogaus teisių premijų laureatė:

– Aleksandro Langerio tarptautinė taikos premija, Italija, 2023 m.

– 2023 m. Šono Makbraido taikos premija, Vokietija

– 2022 m. Veimaro miesto žmogaus teisių apdovanojimas, Vokietija

– 2019 m. – Tarptautinis taikos apdovanojimas – Brėmenas, Vokietija.

– 2010: Tarptautinis apdovanojimas „Už pilietinę drąsą” – Radebeulas, Vokietija

– 2007: „Amnesty International” apdovanojimas „Metų žmogus” Baltarusijoje (už geriausią žmogaus teisių gynimą).

Politikos mokslų magistro laipsnis, Europos humanitarinis universitetas, Vilnius, Lietuva.

Baltarusijos žurnalistų asociacijos narys nuo 1999 m.

WILPF narė.

Aktyvi tarptautinio tinklo „Moterų taikos dialogas” dalyvė.

Viena iš „Global Peacebuilders Summit” Berlyne (Vokietija) steigėjų ir aktyvi dalyvė.

Europos sąžinės prieštaraujančiųjų biuro (EBCO) nacionalinės valdybos narė.

Veranika Tsapkala – antrasis „Baltarusijos revoliucijos 2020” moteriškas veidas, kandidato į prezidentus Valerijaus Tsapkalos žmona, kurios štabas susijungė su 2020 m. kandidatų į prezidentus Viktaro Babarykos ir Siarhėjaus Tsihanouskio štabais.

Jos vyras Valery Tsapkala Baltarusijoje už akių buvo nuteistas 17 metų laisvės atėmimo bausme už viešus raginimus imtis veiksmų, nukreiptų prieš Baltarusijos nacionalinį saugumą, ekstremistinės grupuotės kūrimą, taip pat už Lukashenkos šmeižtą ir viešą įžeidimą bei Baltarusijos Respublikos diskreditavimą.

Trečiasis moteriškas Baltarusijos revoliucijos veidas Maryia Kalesnіkava buvo nuteista 11 metų kalėti už viešus raginimus imtis veiksmų prieš Baltarusijos nacionalinį saugumą, ekstremistinės grupuotės kūrimą ir sąmokslą antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobti valstybės valdžią. Ji buvo pripažinta politine kaline. Šiuo metu Maryia Kalesnіkava jau daugiau nei metus yra kalėjime, kur jai taikomas nesusisiekimo statusas, jos advokatai ir giminaičiai negali jos aplankyti, jai neperduodami siuntiniai ir laiškai.

Yauhen Vіlskі yra laikinai einantis socialdemokratų partijos „Narodnaja Hramada” pirmininko pareigas. 2020 m. jis vadovavo Sviatlanos Tsіkhanouskajos iniciatyvinei grupei Vitebsko srityje.

Partijos „Narodnaja Hramada” pirmininkas Mikalai Statkevich buvo nuteistas 14 metų kalėti ypatingojo režimo kolonijoje ir pripažintas politiniu kaliniu. Šiuo metu jis jau daugiau kaip 500 dienų yra izoliuotas, jo advokatams ir giminaičiams neleidžiama jo aplankyti, nepristatomi siuntiniai ir laiškai. Mikalai Statkevich yra vienintelis politinis kalinys, kuriam Baltarusijos kalėjime taikomas specialus režimas, o tai reiškia papildomus kankinimus ir spaudimą.

Anatol Kotau – buvęs aukštas Baltarusijos pareigūnas. Dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Lukashenkos administracijoje, Lukashenkos kanceliarijoje, Nacionaliniame olimpiniame komitete, buvo fondo „II Europos žaidynių direktoratas” direktoriaus pavaduotojas. Jis palaikė judėjimą už laisvus rinkimus ir atsistatydino protestuodamas prieš rinkimų klastojimą, šiuo metu aktyviai padeda Baltarusijos olimpiniams čempionams ir sportininkams tremtyje.

Vadzim Dzmitronak yra kultūros aktyvistas ir žinomas Minsko architektas. Jis buvo žiauriai sulaikytas ir žiauriai sumuštas 2020 m. lapkričio 15 d. per akciją, skirtą menininkui Ramanui Bandarenkai, kurį policijos pareigūnai žiauriai nužudė jo paties namo kieme, atminti. Savaitę Vadzim praleido greitosios pagalbos ligoninėje su policijos palyda, iš kurios ta pati palyda jį pagrobė ir nuvežė į Okrestino (garsiausią už kankinimus nuteistųjų izoliavimo centrą), o po dviejų dienų Vadzim vėl savaitei buvo nuvežtas į Žodzinos kalėjimo ligoninę, po to jis buvo perkeltas į Žodzinos ikiteisminio sulaikymo centrą. Tada etapu jis buvo perkeltas į ikiteisminio sulaikymo centrą. Dėl to 2021 m. kovo 17 d. jam buvo paskirta trejų metų laisvės apribojimo bausmė su nukreipimu, o jis neteisėtai pabėgo per sieną iš Baltarusijos.