#protection4olga

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Lietuvos valdžios institucijoms atsisakius suteikti politinį prieglobstį Baltarusijos taikos kūrėjai ir žmogaus teisių gynėjai Olgai Karač (Volha Karach), pradėta tarptautinė kampanija #protection4olga, kurios tikslas – reikalauti organizacijos „Mūsų Namai” vadovės apsaugos ir prieglobsčio. Ji jau daugelį metų kovoja už žmogaus teises Baltarusijoje, įskaitant teisę atsisakyti atlikti karinę tarnybą pagal sąžinę, todėl yra persekiojama ir jai gresia mirties bausmė kilmės šalyje, kur režimas ją pavadino „teroriste”.

2023 m. rugpjūčio 18 d. Lietuva nesuteikė jai politinio prieglobsčio, pavadinusi Olgą Karač „asmeniu, keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui”. Vis dėlto jai buvo suteiktas vienerių metų laikinas gyvenimas šalyje, tikriausiai dėl tarptautinių susirūpinimą keliančių laiškų, kuriuos kai kurie politikai ir fondų vadovai parašė valdžios institucijoms ir Lietuvos ambasadoriams įvairiose šalyse. Tačiau šis statusas jai nesuteikia jokio saugumo dėl jos statuso – valdžios institucijos gali bet kada atsisakyti šio sprendimo ir nuspręsti ją deportuoti.

Dėl šios priežasties pradėjome tarptautinę kampaniją, kuria siekiama nedelsiant apsaugoti žmogaus teisių gynėją ir taikdarę Olgą Karač.

1998 m. priimtoje JT deklaracijoje dėl žmogaus teisių gynėjų pripažįstamas „vertingas asmenų, grupių ir asociacijų darbas prisidedant prie veiksmingo visų tautų ir asmenų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų pašalinimo”.

Olga Karač per savo vadovaujamą organizaciją „Mūsų Namai” vykdo įvairią veiklą, stebėdama ir gindama žmogaus teises Baltarusijoje ir į kitas šalis, pavyzdžiui, Lietuvą, pabėgusius Baltarusijos piliečius, todėl Tarptautinis taikos biuras jos organizaciją taip pat išrinko kandidate 2024 m. Nobelio taikos premijai gauti kartu su Rusijos sąžinės atsisakiusiųjų judėjimu ir Ukrainos pacifistų judėjimu.

Valstybės privalo saugoti visų piliečių žmogaus teises ir pagrindines laisves, o ypač žmogaus teisių gynėjų, kurie „dažnai susiduria su grasinimais, persekiojimu ir patiria nesaugumo jausmą”, „imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta žmogaus teisių gynėjų apsauga tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu, taip pat ginkluotų konfliktų ir taikos kūrimo metu”, kaip nurodyta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 66/164.

Reiškiame didelį susirūpinimą dėl to, kad „kai kuriais atvejais nacionalinio saugumo ir kovos su terorizmu teisės aktai ir kitos priemonės, pavyzdžiui, įstatymai, reglamentuojantys pilietinės visuomenės organizacijų veiklą, buvo netinkamai naudojami prieš žmogaus teisių gynėjus arba trukdė jų darbui ir kėlė grėsmę jų saugumui, taip prieštaraujant tarptautinei teisei”, kaip teigiama 2013 m. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 22/6 dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos, kurioje visos valstybės įpareigojamos saugoti, o ne kriminalizuoti tuos, kurie dirba gindami žmogaus teises.

• Todėl kreipiamės į aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, Lietuvos Respublikos Prezidentę, Ministrą Pirmininką ir Užsienio reikalų ministrą, prašydami laikytis tarptautinių standartų ir suteikti apsaugą bei prieglobstį Lietuvoje prieglobstį radusiai Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai Olgai Karač.
• Lietuva taip pat yra Europos Sąjungos narė. Todėl kreipiamės ir į Europos Sąjungos institucijas, JT atstovybes (JT valstybių narių ambasadas ir konsulatus bei Europos Komisijos delegacijas), kurios, kaip teigiama JT gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų, turėtų remti ir ginti žmogaus teisių gynėjus.
• Taip pat raginame savo šalių vyriausybes imtis veiksmų ir užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjų apsauga būtų užtikrinta visada ir visur.
• Raginame visą pilietinę visuomenę – nuo pavienių piliečių iki žurnalistų ir institucijų atstovų visoje Europoje – imtis veiksmų ginant žmogaus teises ir tuos, kurie jas gina.

#ObjectWarCampaign: Rusija, Baltarusija, Ukraina: apsauga ir prieglobstis dezertyrams ir dėl sąžinės atsisakiusiems atlikti karinę tarnybą.

Toliau pateikiamas Lietuvos valdžios institucijoms skirto laiško pavyzdys. Maloniai kviečiame juo pasinaudoti ir tinkamai ginti bei remti žmogaus teisių gynėjus Olga Karač.

Norėdami gauti daugiau informacijos, kreipkitės į: [email protected]

Laiško projektas

Į

Prezidentas Gitanas Nausėda

El. paštas: [email protected] arba internetinę formą https://www.lrp.lt/en/institution/letter-to-the-president/21930

Ministras Pirmininkas Ingrida Šimonytė LRV
El. paštas: [email protected]

Lietuvos parlamento pirmininkas Viktorija Čmilytė-Nielsen
El. paštas: [email protected]

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis
El. paštas: [email protected]

Anglies kopija: [email protected]

Gerbiamas Prezidente, gerbiamas Ministre Pirmininke, gerbiamas Lietuvos Parlamento Pirmininke, gerbiamas Užsienio reikalų ministre,

Rašau Jums, nes esu susirūpinęs dėl taikos kūrėjos ir žmogaus teisių gynėjos iš Baltarusijos Olgos Karač (Volha Karach), kuri rado prieglobstį Jūsų šalyje, saugumo. Neseniai, rugpjūčio 18 d., Lietuvos imigracijos tarnybos atmetė jos prašymą suteikti politinį prieglobstį.

Olga Karač priklauso Baltarusijos opozicijai ir 2020 m. prieš protestus prieš suklastotus prezidento rinkimus turėjo palikti savo šalį. Jos organizacija „VšĮ Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų Namai” Lietuvoje registruota nuo 2014 m.

Olga Karač ir jos organizacija kovoja už žmogaus ir pilietines teises Baltarusijoje ir prieš galimą tiesioginį Baltarusijos dalyvavimą kare Ukrainoje. Dėl to Lukašenkos režimas joms ne kartą grasino. Baltarusijos KGB ją įvardijo kaip teroristę, o pastaruoju metu jai buvo grasinama mirtimi. Jei ji grįžtų į Baltarusiją, būtų nedelsiant suimta ir nuteista ilgiems metams kalėjimo; neatmetama net mirties bausmės skyrimo galimybė.

1998 m. priimtoje JT deklaracijoje dėl žmogaus teisių gynėjų kalbama apie „vertingas asmenų, grupių ir asociacijų darbas prisidedant prie veiksmingo visų tautų ir asmenų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų pašalinimo”.

Valstybės privalo saugoti visų piliečių žmogaus teises ir pagrindines laisves, o ypač žmogaus teisių gynėjų, kurie „dažnai susiduria su grasinimais, persekiojimu ir patiria nesaugumo jausmą”, „imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta žmogaus teisių gynėjų apsauga tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu, taip pat ginkluotų konfliktų ir taikos kūrimo metu”, kaip nurodyta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 66/164.

Reiškiame didelį susirūpinimą dėl to, kad „kai kuriais atvejais nacionalinio saugumo ir kovos su terorizmu teisės aktai ir kitos priemonės, pavyzdžiui, įstatymai, reglamentuojantys pilietinės visuomenės organizacijų veiklą, buvo netinkamai naudojami prieš žmogaus teisių gynėjus arba trukdė jų darbui ir kėlė grėsmę jų saugumui, taip prieštaraujant tarptautinei teisei”, kaip teigiama 2013 m. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 22/6 dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos, kurioje visos valstybės įpareigojamos saugoti, o ne kriminalizuoti tuos, kurie dirba gindami žmogaus teises.

Todėl situacija kelia grėsmę jos gyvybei, todėl prašome Jus paremti Karač ir leisti jai pasilikti Lietuvoje bei tęsti darbą už žmogaus teises ir taiką, turint saugų politinio prieglobsčio statusą.

Su linkėjimais

Data

(Parašas)