Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai” parengė ataskaitą apie masinę baltarusių, kaip etninės mažumos, diskriminaciją Lietuvoje, įskaitant spaudimą žmogaus teisių gynėjams, bandymus deportuoti į Baltarusiją aktyvius baltarusių demokratijos gynėjus ir karo prievolininkus, masinį nepagrįstą baltarusių kaltinimą grėsme nacionaliniam saugumui dėl nepagrįstų priežasčių, baltarusių verslo įmonių diskriminaciją ir kt.
Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai” – Baltarusijos visuomeninė žmogaus teisių organizacija, nuo 2014 m. registruota Vilniuje (Lietuva) ir šiuo metu veikianti emigracijoje Lietuvoje.
Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai” yra nominuotas 2024 m. Nobelio taikos premijai ir yra gavęs daugybę tarptautinių žmogaus teisių apdovanojimų:
- 2023 – Seano MacBride’o taikos premija, Vokietija
- 2022 – Veimaro miesto (Vokietija) žmogaus teisių apdovanojimas
- 2019 – Tarptautinis taikos apdovanojimas, Brėmenas, Vokietija
Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai” direktorė Olga Karach taip pat yra gavusi tarptautinių apdovanojimų:
- 2023 – Aleksandro Langerio tarptautinė taikos premija, Italija
- 2010 – Tarptautinis apdovanojimas „Už pilietinę drąsą”, Radebeulas, Vokietija
- 2007 – „Metų žmogus”, „Amnesty International” Baltarusijai (už nuopelnus žmogaus teisių gynimo srityje)
Žmogaus teisių organizacijos „Mūsų namai” tikslas – aktyvus ir platus žmogaus teisių gynimas ir parama labiausiai pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir vaikams, kurie Baltarusijoje lengvai nukenčia nuo žmogaus teisių pažeidimų. Organizacija taip pat remia pabėgėlius iš Baltarusijos ir Ukrainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Dėl karo Ukrainoje organizacija šiuo metu prioritetą teikia plačiajai paramai baltarusių nesąžiningai nukentėjusiems asmenims ir dezertyrams, kad Baltarusijos kariuomenė neįsiveržtų į Ukrainą.
Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai” siekia užpildyti žmogaus teisių apsaugos spragas, kurių neapima kitos organizacijos, ir koordinuoti savo veiklą su atitinkamomis organizacijomis.
Vertindami surinktus duomenis, „Mūsų namų” žmogaus teisių gynėjai rėmėsi konkrečiais baltarusių atvejais Lietuvoje, baltarusių pateiktais dokumentais, savo profesinėmis žiniomis, ilgamete žmogaus teisių apsaugos patirtimi ir viešais šaltiniais, įskaitant oficialius Migracijos departamento, Valstybės saugumo departamento ir nepriklausomos žiniasklaidos duomenis. Dėkojame savo partneriams ir kolegoms už papildomą informaciją. Ši teminė ataskaita yra tik informacinio pobūdžio ir atskirais atvejais nesukuria teisių ar teisinių įsipareigojimų.
Baltarusių teisių stebėseną Lietuvoje apsunkina ankstesnė Baltarusijoje represijas patyrusių baltarusių trauminė patirtis ir ūmus potrauminis sindromas tiems, kurie baiminasi deportacijos į Baltarusiją kaip Lietuvos valstybės institucijų reakcijos, jei praneša apie diskriminaciją ir jų teisių pažeidimus Lietuvoje.
Turinys:
-
Bendra baltarusių situacija Lietuvoje.
-
Masinis politinio prieglobsčio nesuteikimas Baltarusijos piliečiams, kurie patyrė represijas, pažeidžiant Direktyvą 2011/95/ES ir Pabėgėlių konvenciją.
-
Masinis nepagrįstas baltarusių kaltinimas grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.
-
Rekomendacijos
-
Išvados
Santrauka:
2024 m. balandžio 1 d. Lietuvoje teisėtai gyvena 62 884 Baltarusijos piliečiai. Šiuo metu Lietuvos valstybės politika ir valdančiosios partijos kontroliuojamų socialinių ir politinių institucijų, įskaitant žiniasklaidą ir tinklaraštininkus, veikla yra nukreipta į priešiškų ir diskriminacinių sąlygų baltarusiams Lietuvoje sudarymą. Neviešinamas baltarusių išstūmimas iš Lietuvos į kitas šalis.
Šaltinis:
Lietuvoje grubiai pažeidžiamos šios baltarusių teisės ir pagrindiniai teisės principai:
– pažeidžiamas lygybės nepriklausomai nuo kilmės principas;
– pažeidžiama teisė į laisvę, gyvybę ir neliečiamybę;
– aktyvių demokratijos šalininkų ir pagrįstai prieštaraujančių nedemokratiškiems veiksmams Baltarusijoje asmenų deportavimo į Baltarusijos Respubliką praktika prisideda prie priverstinio darbo (vergijos) ir kankinimų, taip pat didina riziką mirti Baltarusijos kalėjime dėl medicininės priežiūros trūkumo ir kankinimų;
– pažeidžiamas teisinio objektyvumo principas;
– pažeidžiama teisė į darbą;
– teisė į teisminę gynybą prieš įstatymą yra ribota ir nėra galimybės teismui atkurti teises;
– išsiunčiami iš šalies be kaltės įrodymų;
– masiškai pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.
– baltarusių nubaudimas grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o ne nusikaltimo padarymo faktais;
– pažeidžiamas šeimos vientisumo principas;
– pažeidžiama saviraiškos laisvė;
– pažeidžiama minties, sąžinės ir religijos laisvė.
Taigi, Lietuvoje baltarusių atžvilgiu pažeidžiama nemažai Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Konvencijos prieš kankinimą ir kitų pagrindinių dokumentų straipsnių.
Baltarusijos verslo centro duomenimis, Lietuva tapo baltarusių kilmės savininkų diskriminacijos lydere. Šios diskriminacinės praktikos rezultatas – 2023 m. Lietuvoje 37 proc. sumažėjęs jų įmonių skaičius (nuo 1345 iki 850).
Šaltinis:
https://devby.io/news/migratsiya-biznesa
Pažeisdamas direktyvą 2011/95/ES ir Pabėgėlių konvenciją, Lietuvos migracijos departamentas nemotyvuotai atsisako suteikti politinį prieglobstį baltarusiams.
Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. vidutinis politinio prieglobsčio nesuteikimo baltarusiams Lietuvoje procentas išaugo daugiau nei 6 kartus .
Šaltinis:
https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/menesine-migracijos-statistika/prieglobscio-statistika/
Sumažėjo bylų dėl baltarusių politinio prieglobsčio prašymų skaičius ir atsirado nemažai (daugiau nei 30 proc.) „įstrigusių” bylų. Jos taip pat gali turėti įtakos statistiniams duomenims ateityje.
Staigus politinio prieglobsčio baltarusiams nesuteikimo vidurkio procento šuolis įvyko 2023 m. vasaros viduryje ir pabaigoje, kai pradėjo plisti problemos, susijusios su vadinamuoju „litvinizmu” ir masiniu nepagrįstu baltarusių kaltinimu „grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui”.
Aptariamas laikotarpis: 2022 m. rugpjūtis – 2024 m. rugsėjis (iki šio laiko Migracijos departamentas nepateikė mėnesinės statistikos).
Statistikoje yra rodiklių, kurie nukrypsta nuo normos:
- 2023 m. gegužę ir birželį, kai įvyko sprendimų priėmimo banga po masinių nepasitenkinimo ir prieglobsčio prašančiųjų protestų dėl bylų nagrinėjimo terminų viršijimo (UTPĮ 81(1));
- 2023 m. liepos ir 2024 m. liepos mėnesiais, kai, priešingai, sprendimai praktiškai nebuvo priimti (tikėtina, dėl departamentų darbuotojų atostogų).
Stebimas ryškus kontrastas tarp dviejų laikotarpių:
- Iki 2023 m. liepos teigiamų sprendimų dalis stabiliai viršijo neigiamų sprendimų dalį ir vidutiniškai sudarė 84%.
- Po 2023 m. liepos šis rodiklis sumažėjo iki 44%, t.y. beveik perpus. Toks šuolis negalėjo įvykti dėl prieglobsčio prašytojų bylų kokybės pasikeitimo, nes tendencijų pokytis per staigus.
Jei analizuojame statistiką pagal metus, matyti, kad pateiktų prašymų skaičius beveik atitinka 2020 metų rodiklį, kai represijos dar tik prasidėjo. Tai rodo, kad baltarusiai nustoja prašyti apsaugos Lietuvoje (tikėtina, dėl prastos Lietuvos reputacijos baltarusių atžvilgiu). Teigiamų sprendimų skaičius 2024 metais praktiškai lygus neigiamų sprendimų skaičiui. Neigiamų sprendimų skaičius per 9 mėnesius beveik pasiekė viso 2023 metų vertę ir yra beveik dvigubai didesnis už 2022 metų rodiklį, ko negalima pasakyti apie teigiamus sprendimus. Taip pat apie 100 bylų lieka neatsakytų, daugumoje jų rimtai pažeidžiami nagrinėjimo terminai.
Nepaisant daugybės rezoliucijų ir pranešimų apie masinius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, aktyvių demokratijos gynėjų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir karo prievolininkų suėmimus ir persekiojimą, pagrindinė Lietuvos Migracijos departamento atsisakymo suteikti politinį prieglobstį formuluotė yra ta, kad protestuose dalyvavusiems baltarusiams, nepriklausomiems žurnalistams, antikariniams aktyvistams ir karo prievolininkams Baltarusijoje niekas negresia ir jiems saugu grįžti. Kartu, kadangi Baltarusijos prieglobsčio prašytojui praktiškai neįmanoma gauti kito statuso ir legalizuotis Lietuvoje, nesuteikus politinio prieglobsčio, Baltarusijos aktyvus demokratijos gynėjas, žmogaus teisių gynėjas ar žurnalistas tampa nelegaliu gyventoju Lietuvos ir kitų ES šalių teritorijoje ir jam gresia deportacija į Baltarusiją. Migracijos departamentas grasinimais deportuoti gąsdina baltarusius, kuriems buvo atsisakyta suteikti politinį prieglobstį, ir verčia juos išvykti į trečiąsias šalis.
Iš tikrųjų vyksta aktyvus neviešinamas represuotų baltarusių išstūmimas iš Lietuvos ir ES į trečiąsias šalis, kuriose baltarusių demokratijos gynėjams ir pagrįstai prieštaraujantiems prieš nedemokratiškus veiksmus Baltarusijoje, nėra saugu likti, nes egzistuoja jų išdavimo Baltarusijai praktika. Atsisakymas išduoti prieglobstį ir humanitarinę vizą Lietuvoje taikomas visose Šengeno sutarties šalyse. Taigi asmenys, gavę tokį atsisakymą, netenka bet kokios galimybės pasilikti ir legaliai įsikurti saugioje šalyje.
Pažymėtina, kad politinio prieglobsčio baltarusiai prašo tik kraštutiniu atveju, jei nėra kitos galimybės legaliai įsikurti (ekonominis leidimas gyventi, humanitarinis leidimas gyventi, leidimas gyventi su šeima ir t. t.). Pavyzdžiui, nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. baltarusiai pateikė tik 465 politinio prieglobsčio prašymus. Baltarusių nenoras prašyti politinio prieglobsčio Lietuvoje siejamas su draudimu prieglobsčio prašytojams dirbti visiškai nesant jokios valstybės paramos. Prieglobsčio prašytojų finansinė padėtis yra labai sunki, todėl jie priversti dirbti nelegaliai, kad galėtų išlaikyti save ir savo šeimas. Kartu daugelis jų Baltarusijoje patyrė kankinimus, kenčia nuo ūmaus potrauminio streso sutrikimo ir jiems reikalinga psichologinė pagalba bei medikamentai, kurių jie negali gauti.
Humanitarinio leidimo gyventi Lietuvoje gavimo procedūra baltarusiams yra nenumatoma ir priklauso nuo Amerikos žmogaus teisių organizacijos Freedom House darbuotojų asmeninių pageidavimų, o ši organizacija turi absoliučią monopoliją dokumentų, susijusių su prašymu gauti humanitarinį leidimą gyventi, tvarkyme (be garantinio rašto iš Freedom House Lietuvos užsienio reikalų ministerija atsisako suteikti garantinį raštą Lietuvos migracijai), kas sukuria prielaidas piktnaudžiavimui ir manipuliacijoms, taip pat verčia baltarusių aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus būti labai priklausomais ir pažeidžiamais.
Lietuvos nacionalinio saugumo departamentas manipuliuoja ir piktnaudžiauja „grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui” sąvoka baltarusių atžvilgiu, masiškai įtraukdamas juos į „asmenų, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui” sąrašus. Ne remiantis realiomis grėsmėmis ir nusikaltimų padarymo faktais, o tik prielaidomis, įtarimais, gandais, todėl dokumentuose dažniausiai atsiranda ta pati formuluotė „gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui”. Tokio „gali būti”, t. y. prielaidos, pakanka, kad asmuo būtų pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir iš jo būtų atimtas teisinis statusas Lietuvoje, taip pat jis būtų įtrauktas į kitose Europos šalyse grėsmę saugumui keliančių asmenų duomenų bazes su draudimu atvykti į ES nuo 3 iki 5 metų (yra buvęs atvejis, kai antikorupcijos tyrėjas į šiuos sąrašus buvo įtrauktas visam gyvenimui, t. y. visam laikui). Dėl baltarusių įtraukimo į Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašus praktiškai neįmanoma legaliai įsikurti baltarusiams kitoje ES šalyje, o tai kelia grėsmę baltarusių, kurie Baltarusijoje patyrė represijas ir dėl šios priežasties neturi galimybės grįžti į Baltarusiją, laisvei, sveikatai ir gyvybei. Į grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašus įtrauktos valstybinės prievartos aukos, elektrikai, buhalteriai, bankininkai, gaisrininkai, buvę valstybinių įstaigų darbuotojai ir t. t., t. y. asmenys, praeityje turėję ryšių su Baltarusijos kariuomene ar valstybinėmis organizacijomis.
Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui sąrašuose taip pat atsidūrė kovotojai prieš branduolinę energetiką, baltarusių mokslininkai, tiriantys Baltarusijos ir Lietuvos korupcijos schemas, baltarusių žmogaus teisių gynėjai, ginantys baltarusių teises Lietuvoje, ir kt. Visoms šioms Baltarusijos piliečių kategorijoms už visuomeninę, politinę, pilietinę veiklą ir įsitikinimus gresia neatidėliotinas išsiuntimas į Baltarusiją ir įkalinimas Baltarusijoje. Šiuo metu žinome bent apie du atvejus, kai Migracijos departamentas priėmė neteisėtus sprendimus dėl aktyvių demokratijos gynėjų ir pagrįstai prieštaraujančių prieš nedemokratiškus veiksmus Baltarusijoje asmenų išsiuntimo į Baltarusiją.
2024 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė įstatymo projekto pataisas, pagal kurias baltarusiai, vykstantys į Baltarusiją dažniau nei kartą per tris mėnesius, taip pat bus nepagrįstai kaltinami kaip keliantys grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Grėsmės nacionaliniam saugumui įrodymų nepateikimas teisme prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, o Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigos pateikti įrodymus apie grėsmę nacionaliniam saugumui nebuvimas teisme atima iš asmens teisę į objektyvų teismą ir teisinį objektyvumą.
Šaltinis:
Vos per vienerius metus (nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn.) 1644 Baltarusijos piliečiai ir 300 Rusijos piliečių buvo nepagrįstai apkaltinti kaip keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, o tai tiesiogiai rodo šališką ir diskriminacinį požiūrio į baltarusius ir Baltarusiją pobūdį.
Lietuvos specialiosios tarnybos, įskaitant Valstybės saugumo departamentą (VSD), atsakingą už civiliąją žvalgybą ir kontržvalgybą, nuo 2022 metų teigia, kad tarp baltarusių migrantų gali būti žmonių, siųstų Lukašenkos režimo arba Rusijos žvalgybos. Pasak VSD, baltarusių specialiųjų tarnybų, tokių kaip KGB, GRU ir GUBOPIK, iš kurių pastaroji buvo sukurta kovai su opozicija, veikla Lietuvoje pasiekė „istorinį“ aukštį. Tačiau šiuo metu faktiškai žinomas tik vienas viešas atvejis, kai buvo sulaikytas Baltarusijos pilietis dėl šnipinėjimo Lietuvoje, tarp beveik 63 000 baltarusių. Pagrindiniu šnipinėjimu KGB naudai užsiima Lietuvos piliečiai.
Šaltinis:
https://www.delfi.lt/ru/news/live/ot–sankciy–do–litvinizma–s–kakimi–problemami–stolknulis–v–2023–godu–belorusyv–litve–i–est–li–puti–k–resheniyu–95489993
2024 metais grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui pripažinti 224 baltarusiai, iš kurių 9 buvo priverstinai išvežti į sieną
„Kalbant apie Baltarusijos piliečius, tai yra 224 asmenys, kurie buvo pripažinti keliantys grėsmę. Šiuo atveju turime 9 atvejus, kai Valstybės sienos apsaugos tarnyba priverstinai išsiuntė iš Lietuvos tokius asmenis“, – kalba vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Kadangi tai yra grėsmė visuomenei, mes jį privežam iki valstybės sienos, kur jau pats pereina pasienio patikrą, ir išvyksta į Baltarusijos respubliką. Juokaujame, teikiame pavežėjų paslaugas užsieniečiams“, – aiškina migracijos skyriaus viršininkas Audrius Šantaras.
„Saugumo departamentas ir kitos žinybos pradėjo labai rimtai tikrint tuos žmones, jie gali būt nepatenkinti, bet mes tikrai neturėtume trukdyti saugumui savo darbus dirbti“, – teigia Europos reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Pamačius, kad jis įsitvirtina, galbūt prieina prie kokios nors informacijos, prie kokių nors subjektų jie gali jį bandyti aktyvuoti ir veikti Baltarusijos spectarnybų naudai. Ta rizika tikrai didelė“, – tikina Kasčiūnas
Šaltinis:
Lietuvoje nemažai antibaltarusiškai nusiteikusių lietuvių politikų pradėjo aktyvias politines manipuliacijas ir spekuliacijas išgalvotų baltarusių teritorinių pretenzijų į Vilnių ir baltarusių abejonių Lietuvos teritoriniu vientisumu tema. Iš tikrųjų krikščioniškų konservatyvių pažiūrų baltarusiai, kurie nori kuo labiau atsiriboti nuo sovietinės Baltarusijos praeities ir bet kokių ryšių su Rusija, pritaria Baltarusijos stojimui į Europos Sąjungą ir NATO, vadina save litvinais. Iki šiol nė vienas Lietuvos politikas ar Lietuvos žurnalistas nenurodė nė vieno atvejo, kai Baltarusijos politikas, aktyvistas, žmogaus teisių gynėjas, žurnalistas suabejojo Lietuvos teritoriniu vientisumu ar pareiškė, kad Vilnius turėtų būti grąžintas Baltarusijai. Nepaisant to, Lietuvos krašto apsaugos ministras, buvęs Seimo Gynybos ir nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kaščiūnas ir kai kurie kiti Lietuvos politikai nepagrįstai, remdamiesi savo samprotavimais, baltarusių diasporai Lietuvoje priskiria „antilietuviškas” nuotaikas, kažkodėl vadindami tai „litvinizmu”. Jokių įrodymų dėl baltarusių teritorinių pretenzijų nebuvimas netrukdė Lietuvos politikams kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę už „litvinizmą”. Lietuvoje baltarusiams vėl netaikoma nekaltumo prezumpcija, o sprendimai dėl baltarusių priimami remiantis kraštutinių dešiniųjų Lietuvos politikų, tokių kaip krašto apsaugos ministras Laurynas Kaščiūnas, spėlionėmis, gandais ir politinėmis spekuliacijomis.
Šaltinis:
Lietuvos žiniasklaidoje persekiojama ir aktyviai naudojama neapykantos kalba prieš baltarusių migrantus ir pabėgėlius.
Šaltinis:
https://nashaniva.com/ru/338903
Prie baltarusių persekiojimo prisideda aukšti politikai (Lietuvos prezidentas G. Nausėda, krašto apsaugos ministras, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė ir kiti), nemažai valstybės institucijų, tarp jų ir Lietuvos nacionalinio saugumo departamentas. Čia pateikiamos tipiškos Lietuvos žiniasklaidos antraštės, kuriomis siekiama suformuoti Lietuvos skaitytojų priešišką ir neigiamą požiūrį į baltarusius kaip etninę grupę: „Lietuvos valstybės saugumo departamentas įspėja apie grėsmę, kylančią iš baltarusių”, „Lietuvos prezidento patarėjas baltarusius laiko penktąja kolona”, „Lietuvos vidaus reikalų ministerijos vadovas tikisi, kad politikai priims sprendimą suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams” (Bilotaitė: „Atsižvelgiant į tai, kas susiję su saugumo situacija, manome, kad verta dar kartą apsvarstyti grįžimą prie panašaus sankcijų Baltarusijos piliečiams reglamentavimo”), „Lietuva siūlo griežtinti apribojimus Baltarusijos piliečiams” ir kt.
Šaltinis:
https://news.zerkalo.io/life/57715.html
Lietuvos politikai viešai ragina teisiškai uždrausti baltarusiams kreiptis į Lietuvos teismus dėl Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento sprendimų nesuteikti politinio prieglobsčio ar panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje.
Šaltinis:
Lietuvos Migracijos departamentas baltarusių bandymus apskųsti atsisakymą suteikti politinį prieglobstį viešai vadina „piktnaudžiavimu”, taip viešai paneigdamas pačią baltarusių teisę į teisingą teismą Lietuvoje.
Lietuvos žiniasklaidoje atvirai raginama imtis smurtinių veiksmų prieš baltarusius. Pavyzdžiui, tinklaraštininkas Algis Ramanauskas atvirai ragina išniekinti automobilius su baltarusiškais numeriais, baltarusius atvirai vadina „itin žemos socialinės kokybės asmenimis”, „ligoniais”, „biomase”.
Lietuvoje atsirado „litvinų medžiotojai” („litvinai” – taip save vadina proeuropietiškai nusiteikę baltarusiai, bandantys atsiriboti nuo sovietinės Baltarusijos praeities), t. y. „baltarusių medžiotojai”, kurie užsiima baltarusių diasporos Lietuvoje organizuojamų kultūrinių renginių žlugdymu, taip pat kitais išpuoliais prieš baltarusius. Asmeninėse baltarusių SMS ir žinučių žinutėse dažnai pasitaiko grasinimų lietuvių kalba, grasinimų nužudyti suaugusiuosius ir vaikus, kartais pasirašoma Bloody Nazi ir rašoma, kad Lietuva – lietuviams.
Šaltinis: https://news.zerkalo.io/life/64997.html?tg=9
2024 m. liepos 28 d. naktį nežinomi asmenys išniekino baltarusio parduotuvę Kropka Vilniuje. Ant sienos prie įėjimo paliko ksenofobišką užrašą lietuvių kalba: „Grįžkite namo, baltarusių kiaulės“, su gausybe klaidų. Dėl „turto sunaikinimo ar sugadinimo“ pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2024 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje Baltarusijos kultūros centre kažkas išdaužė langus, pranešė organizacijos socialiniuose tinkluose. Jos atstovai jau kreipėsi į policiją.
2024 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje buvo apšaudyti langai šventyklos, kurioje vyksta liturgijos Baltarusijos ortodoksų parapijai, priklausančiai Konstantinopolio patriarchatui. Tikimės, kad policija paėmė pirštų atspaudus nuo atskridusios kulkos, ir netrukus sužinosime, kas buvo tas asmuo.
Šaltinis: https://news.zerkalo.io/life/77557.html?c
Naktį iš rugsėjo 4 į 5 d. prie baltarusų savanorių organizacijos „Dapamoga“ biuro, tiesiog prieš šios organizacijos gimtadienį, nežinomi asmenys naktį paliko įžeidžiamą užrašą lietuvių kalba „Baltarusų parazitams čia ne vieta“, kas reiškia „Baltarusams-parazitams čia ne vieta“ – pranešė jos atstovai socialiniuose tinkluose. Dėl to „Dapamogos“ direktorė kreipėsi į policiją.
Šaltinis: https://news.zerkalo.io/life/77564.html?c
Pagal LRT.lt paskelbtą informaciją, Baltarusijos piliečiai, esantys Lietuvoje ir turintys arba prašantys prieglobsčio, gavo telefoninius skambučius ir žinutes iš nežinomų asmenų, prisistačiusių Lietuvos Migracijos departamento arba VSD darbuotojais. Skambinantieji reikalavo atvykti į VSD centrinius rūmus užpildyti anketą ir užduodavo klausimų, susijusių su Baltarusijos demokratinės opozicijos veikla.
Šaltinis:
Lietuvos Migracijos departamentas ir Nacionalinio saugumo departamentas patvirtino, kad šie skambučiai yra klaidingi ir provokuojantys.
Reikia pažymėti, kad Lietuvoje mobiliojo ryšio operatorių SIM korteles gali įsigyti bet kas, nesinaudodamas asmens tapatybės dokumentu, o vienintelė organizacija Lietuvoje, turinti prieigą prie Baltarusijos piliečių, turinčių leidimą gyventi (LG) arba nuolatinę leidimą gyventi (NLG), arba prašančių prieglobsčio, duomenų bazės, yra Lietuvos Respublikos Migracijos departamentas. Tokias grėsmes gavę žmonės kreipėsi į policiją, tačiau iki šiol nebuvo pateikta viešų pareiškimų apie tyrimo rezultatus, taip pat nieko nežinoma apie priemones, kokių imtasi.
Be to, 2024 m. vasarį daugelis baltarusių Lietuvoje gavo skambučius iš nežinomų asmenų, prisistačiusių Migracijos departamento darbuotojais, su pranešimais, kad jie tariamai pripažinti nacionalinio saugumo grėsme ir turi palikti šalį. Šie atvejai taip pat buvo vertinami kaip provokacijos, o Migracijos departamentas savo svetainėje paskelbė paneigimą. Tačiau tokie incidentai toliau vyksta, o nusikaltėliai ir kaltininkai, atsakingi už baltarusių asmens duomenų nutekėjimą, nebuvo surasti ir patraukti atsakomybėn. Šie atvejai reikalauja kritiškai atidžiai stebėti ir tirti, kadangi kartu su kontaktų duomenų baze nusikaltėlių rankose gali atsidurti ir kita konfidenciali informacija, nuo kurios tiesiogiai priklauso Baltarusijos Respublikos piliečių, esančių Lietuvos Respublikoje, saugumas, laisvė ir gyvenimas, taip pat jų artimųjų ir pažįstamų saugumas Baltarusijos Respublikoje.
Nuolat priimami prieš Baltarusiją nukreipti diskriminaciniai įstatymai.
2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Pagal pernai priimtą įstatymą rusams ir baltarusiams apribotos galimybės gauti Lietuvos vizas ir elektroninį gyvenamosios vietos statusą, dar labiau apsunkintos Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybės atvykti į Lietuvą ir įsigyti nekilnojamojo turto, laikinai nepriimami jų prašymai išduoti leidimus gyventi Lietuvoje. Šis įstatymas labai smarkiai smogė baltarusiams, kurie yra opozicijoje Aleksandrui Lukašenkai ir Baltarusijos režimui. Tuo pat metu KGB darbuotojams, Baltarusijos propagandos darbuotojams ir tiems, kurie atvirai remia Aleksandro Lukašenkos režimą, įvestos sankcijos įtakos neturėjo.
Lietuvoje sudarytos visos sąlygos, kad sprendimo panaikinti leidimą gyventi šalyje ar atsisakyti suteikti politinį prieglobstį neįmanoma apskųsti, t. y. iš esmės iš baltarusio atimama galimybė gauti teisinę apsaugą. Nuo 2024 m. liepos 1 d. sprendimas panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje įsigalioja iš karto, o ne sustabdomas, kaip buvo anksčiau. Anksčiau užsieniečiui, pateikusiam skundą teismui, buvo paliekamas leidimas gyventi ir leidimo gyventi kortelė teismo proceso laikotarpiui. Dabar, nepriklausomai nuo to, ar baltarusis apskundė departamento sprendimą, ar ne, jis privalo išvykti iš Lietuvos teritorijos per 14 dienų nuo leidimo gyventi panaikinimo. Priešingu atveju jam bus išduotas sprendimas grįžti namo. Jei „nepageidaujamas svečias” ignoruos šį sprendimą, jis bus paprasčiausiai deportuotas ir nuo šiol jam bus uždrausta atvykti į Lietuvą, o tai faktiškai reiškia draudimą vykti į visas Šengeno šalis. Tai kelia rimtą grėsmę aktyviems demokratijos gynėjams, žmogaus teisių gynėjams ir žurnalistams būti deportuotiems į Baltarusiją ir atsidurti Baltarusijos kalėjime, atima iš jų teisę į gynybą ir teismą, taip pat kelia grėsmę jų sveikatai ir tiesiogiai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai. 39/46 Konvencijos prieš kankinimą 3 str. Konvencijos prieš kankinimą 39/46, priimtos 1984 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, 3 str.
Šaltinis: https://brestcity.com/blog/litva-uzhestochila
Tokia antibaltarusiška Lietuvos politika lėmė, kad į Lietuvą atvykstančių baltarusių skaičius smarkiai sumažėjo. Pažvelgus į pastarųjų metų baltarusių diasporos Lietuvoje skaičiaus pokyčių dinamiką, matyti ryškus augimo sulėtėjimas, prasidėjęs 2023 m. III ketvirtį. Ir jei per pirmąjį 2023 m. pusmetį baltarusių skaičius Lietuvoje išaugo 9 543 asmenimis, tai per tą patį šių metų laikotarpį – tik 368asmenimis. Tai reiškia, kad šiuo metu baltarusių diasporos Lietuvoje padaugėjo 25 kartus mažiau nei prieš metus.
Rekomendacijos:
- Peržiūrėti visus politinio prieglobsčio baltarusiams Lietuvoje nesuteikimo atvejus ir priimti objektyvius dokumentais pagrįstus teismų sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo remiantis Direktyva 2011/95/ES ir Pabėgėlių teisių konvencija.
- Priimti skaidrią ir aiškią humanitarinių leidimų gyventi Baltarusijoje išdavimo tvarką, kai neįmanoma grįžti į Baltarusiją.
- Visiškai atmesti baltarusių deportavimą į Baltarusiją kaip 1984 12 10 JT Generalinės Asamblėjos konvencijos 39/46 3 straipsnio pažeidimą. Užtikrinti, kad nuteistieji bausmę atliktų nusikaltimo padarymo vietoje už Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir kitų šalių ribų, kur kalėjimuose taikomi kankinimai ir kyla grėsmė gyvybei ir sveikatai.
- Nutraukti praktiką, kai Baltarusijos piliečiai neįrodytais nepagrįstais būdais kaltinami kaip keliantys grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui formuluote „gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui”. Panaikinti visus sprendimus dėl nepagrįsto baltarusių kaltinimo keliant grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kai taikoma formuluotė „gali būti” ir nepateikiama jokių viešų ir įtikinamų įrodymų, ir viešai atsiprašyti visų baltarusių, tapusių tokių sprendimų aukomis.
- Nutraukti Baltarusijos verslo diskriminaciją dėl pilietybės Lietuvoje.
- Nutraukti neapykantos kalbos naudojimą Lietuvos žiniasklaidoje prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius, įskaitant raginimus smurtauti prieš baltarusius, kaip etninę ir socialinę grupę, kaip „tautinės neapykantos kurstymo” nusikaltimą. bausti piliečius, kurie atvirai ir viešai ragina smurtauti prieš baltarusius ir jų turtą.
- Nepriimti Lietuvoje gyvenančius baltarusius diskriminuojančių įstatymų tik dėl jų pilietybės. Sukurti antidiskriminacinę komisiją, kuri vertintų įstatymus ir kitus teisės aktus, sukuriančius ypatingas sąlygas dėl tautybės, dalyvaujant Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai” atstovams, taip pat kitiems Baltarusijos diasporos, spaudos ir tarptautinių nepriklausomų žmogaus teisių organizacijų atstovams.
- Panaikinti visus jau priimtus diskriminacinius įstatymus, nukreiptus prieš baltarusius kaip etninę ir socialinę grupę dėl jų tautybės.
- Atlikti išsamų visų atvejų, susijusių su galimu asmeninės informacijos nutekėjimu apie Baltarusijos Respublikos piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, tyrimą ir informuoti visuomenę apie tyrimo rezultatus.
Išvados
Baltarusiai, kurie prieš 4 metus, 2020 m., pasiaukojamai kovojo už laisvę ir demokratines vertybes, tapo civilizuoto demokratinio pasaulio bendro susižavėjimo objektu, pavyzdžiu dvasios tvirtumo ir garbingumo, drąsiai metę iššūkį totalitariniam militaristiniam Aleksandro Lukašenkos režimui, nepaisydami represinės sistemos, deja, buvo priversti palikti savo namus ir savo šalį, kad bėgtų nuo diktatoriško režimo persekiojimo mašinos. Bandydami rasti apsaugą, jie susidūrė su būtinybe kovoti už savo išlikimą ir laisvę kitoje šalyje, kuri iš pradžių pozicionuoja save kaip demokratiška, yra tarptautinių susitarimų dėl pabėgėlių teisių apsaugos pasirašytoja ir teisiškai garantuoja apsaugą nuo politiškai motyvuoto persekiojimo. Lietuva taip pat yra artimiausia Baltarusijos kaimynė tiek geografiniu, tiek kultūriniu-historiniu aspektu.
Baltarusiai ieškojo prieglobsčio demokratinėje Lietuvoje, kuri deklaruoja savo vertybę – demokratinių teisių ir laisvių apsaugą, tačiau po visų savo vargų ir išbandymų (daugelis iš jų prieš tai keliavo per daugybę šalių arba plaukė per ledines upes ir prasiveržė per pelkes, rizikuodami prarasti gyvybę, sveikatą arba būti suimti), gavo neigiamą atsakymą dėl prieglobsčio ir deportacijos grėsmę be teisės grįžti, jei jie bus pripažinti nacionaliniam saugumui keliančia grėsme. Šiuo metu baltarusiai dažnai neturi galimybės atgauti savo paso, kad galėtų išvykti į trečiąją šalį, jie išjungia durų skambučius, išmoko ieškoti Lietuvos pasienio tarnybų deportacijos mikroautobusų, kurie tiesiogiai veš juos į Baltarusijos represinę mašiną, kad perduotų juos Aleksandro Lukašenkos diktatoriškam režimui, pažeidžiant non-refoulement principą, įtvirtintą 3 straipsnyje Konvencijos prieš kankinimus ir kitus žiaurius, nežmoniškus ar žeminančius elgesio ir bausmių tipus (Kankinimų konvencija), priimtos JT 1984 m., taip pat įtrauktą į kitus tarptautinius susitarimus, tokius kaip Ženevos konvencijos ir 1951 m. Pabėgėlių konvencija, kurių pasirašytoja yra Lietuvos Respublika.
Nuo rinkimų Baltarusijoje praėjo jau 4 metai, tačiau represijos šalyje nesiliovė nei minutei. Šiandien fiksuojamas jų sustiprėjimas prieš 2025 m. prezidento rinkimus (JT stebėjimo ataskaita Baltarusijai už 2024 m. balandį).
Baltarusijoje toliau persekiojami visi, kurie dalyvavo protestų iniciatyvose prieš valdžią, o ne tik atskiri ir aršiausi aktyvistai, kaip teigia Lietuvos migracija (nors atsisako padėti ir jiems), to įrodymu yra naujų suėmimų skaičiai Baltarusijoje: tik už nepilnus 2024 metus jų skaičius sudarė apie 1000 žinomų atvejų.
Šaltinis: https://spring96.org/ru/news/115071)
Su šia tema susiję straipsniai:
Dėl baltarusių, kaip etninės mažumos, diskriminacijos Lietuvoje
«Mūsų namai» ir «Maisto bankas»: padedame aprūpinti maistu baltarusių pabėgėlius Lietuvoje
Interaktyvus dialogas su specialiuoju pranešėju Baltarusijos klausimais: baltarusių sąžinės prieštaraujančių asmenų padėties Lietuvoje nagrinėjimas
„Mūsų Namai“ kreipėsi į Lietuvos nacionalinį ombudsmeną dėl diskriminacijos prieš baltarusius
Baltarusijos KGB ir valstybinė propaganda intensyvina išpuolius prieš baltarusių diasporą Lietuvoje
Vilniaus baltarusių bendruomenės susitikimas EP nario biure