Šiaurės vakarinėje Baltarusijos dalyje, vos 40 kilometrų nuo Vilniaus, du milžiniški aušinimo bokštai dominuoja kraštovaizdyje – tai Astravo atominė elektrinė (Astravo AE). Iš pirmo žvilgsnio branduolinė energija dažnai pristatoma kaip mažai anglies dioksido išskirianti energijos forma, tačiau būtent ši jėgainė kelia rimtų saugumo ir aplinkosaugos problemų. Lietuva ir tarptautiniai ekspertai ne kartą įspėjo, kad projektas buvo įgyvendintas šiurkščiai pažeidžiant saugos standartus, todėl jis kelia tiesioginę grėsmę tiek žmonių gyvybėms, tiek aplinkai.
Pavojinga vieta
Astravo pasirinkimas AE statyboms prieštarauja esminėms branduolinės saugos rekomendacijoms. Po Fukušimos katastrofos Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) rekomendavo nestatyti atominių elektrinių arčiau nei 100 kilometrų nuo didelių miestų. Tačiau Baltarusija pastatė Astravo AE vos už 40 kilometrų nuo Vilniaus – kaimyninės šalies sostinės. Šis sprendimas kelia pavojų iki trečdalio Lietuvos gyventojų, taip pat Baltarusijos Gardino regiono gyventojams, kurie atsidurtų didelės rizikos zonoje branduolinio incidento atveju.
Jei įvyktų avarija, milijonai žmonių galėtų patekti į galimą užterštą zoną. Pasekmės būtų katastrofiškos ne tik Baltarusijai, bet ir Lietuvai, Latvijai bei Lenkijai. Atsižvelgiant į Černobylio istoriją, kai radioaktyvi tarša be jokių kliūčių krito ant įvairių šalių teritorijų, tarptautinė bendruomenė negali ignoruoti šių grėsmių.
Techniniai gedimai ir informacijos slėpimas
Nuo pat pradžių Astravo AE statybos buvo lydimos techninių gedimų ir informacijos slėpimo. 2016 m. iš keturių metrų aukščio nukrito reaktoriaus korpusas – tai kritinis incidentas, kuris turėjo būti išsamiai ištirtas. Vietoje to Baltarusijos valdžia kartu su „Rosatom“ – Rusijos valstybine įmone, atsakinga už elektrinę – nusprendė slapta pakeisti sugadintą korpusą, išvengiant viešumo.
Kiti incidentai, įskaitant konstrukcijų griūtis ir transformatorių sprogimus, dar labiau pabrėžia elektrinės abejotiną saugos kultūrą. Nepaisant nuolatinių raginimų užtikrinti skaidrumą, Baltarusijos valdžia neįgyvendino visų ES atliktų streso testų rekomendacijų. Kaimyninės šalys, bijodamos blogiausio, atsisako pirkti Astravo AE gaminamą elektrą, laikydamos ją nepriimtina rizika.
Aplinkosaugos pavojai: vanduo ir radioaktyvios atliekos
Be tiesioginių branduolinių grėsmių, Astravo AE taip pat kelia rimtą aplinkosauginę grėsmę. Jėgainė aušinimui naudoja vandenį iš Neries/Vilijos upės, kuri jau dabar kenčia nuo ekologinės žalos dėl gilinimo darbų. Padidėjusi vandens temperatūra dėl AE veiklos gali dar labiau sutrikdyti upės ekosistemą, paveikdama biologinę įvairovę ir vandens kokybę žemiau esančiose bendruomenėse.
Be to, branduolinės jėgainės gamina radioaktyvias atliekas, kurios išlieka pavojingos šimtus metų. Iki šiol Baltarusija nepateikė aiškaus ir skaidraus branduolinių atliekų šalinimo plano. Labiausiai tikėtina, kad panaudotas branduolinis kuras bus laikomas pačioje Astravo AE teritorijoje, paversdamas šią vietą ilgalaikiu radioaktyviųjų atliekų saugojimo objektu. Net ir blogai tvarkomi kasdieniai darbai, jau nekalbant apie galimas avarijas, gali sukelti radiacijos pavojų regionui.
Teisės pažeidimai ir raginimai veikti
2019 m. Espo konvencijos šalių susitarimas – tarptautinė sutartis dėl poveikio aplinkai vertinimo – pripažino, kad Baltarusija pažeidė procedūrinius reikalavimus, pasirinkdama Astravo AE vietą be tinkamų konsultacijų. Šis sprendimas iš esmės delegitimizuoja elektrinės statybą teisiniu pagrindu.
Atsižvelgiant į šiuos pažeidimus, tarptautinė bendruomenė privalo ryžtingai veikti. Turi būti paskelbtas moratoriumas bet kokiam Astravo AE plėtimui, kol nebus išspręstos visos saugumo problemos. Buvo planuojami papildomi reaktoriai, tačiau tol, kol nebus užtikrinta visiška atitiktis saugumo protokolams, tolimesnė plėtra turi būti sustabdyta.
Bendras branduolinės katastrofos pavojus
Branduolinė energetika yra nacionalinio suvereniteto klausimas, tačiau kai branduolinis reaktorius kelia grėsmę kaimyninėms šalims, jos turi teisę įsikišti. Černobylio katastrofa parodė, kad radioaktyvi tarša nesilaiko sienų. Jei įvyktų incidentas Astravo AE, radioaktyvus debesis galėtų pasiekti Vilnių, Minską, Rygą, Varšuvą ir kitas Europos dalis. Tai yra bendra grėsmė, kuriai reikia bendro sprendimo.
Žingsniai link saugumo ir tvarumo
- Tarptautinė priežiūra: Nepriklausomi ekspertai iš TATENA, ES ir Baltarusijos pilietinės visuomenės privalo turėti nuolatinę prieigą prie Astravo AE. Skaidrumas yra pirmasis žingsnis link atsakomybės.
- Saugumo priemonių įgyvendinimas: Turi būti įvykdytos visos ES atliktų streso testų rekomendacijos, įskaitant papildomas aušinimo sistemas, įrangos atnaujinimus ir aukščiausio lygio personalo mokymus.
- AE uždarymo svarstymas: Jei Astravo AE negali atitikti tinkamų saugumo standartų, turi būti rimtai svarstomas jos uždarymas.
- Investicijos į atsinaujinančią energiją: Tikroji energetinė nepriklausomybė slypi atsinaujinančiuose ištekliuose – saulės, vėjo ir bioenergetikoje.
Išvada: negalime ignoruoti Astravo AE
Astravo AE negali būti palikta be priežiūros. Tai ne tik politinis klausimas – tai moralinė atsakomybė už būsimąsias kartas.
Olga Karach,
Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“
Credits
Su šia tema susiję straipsniai:
Ivan Strashkevich, Baltarusijos karo pasipriešinimo dėl sąžinės atsisakymo dalyvis: nekaltas, bet vis dar už grotų
Radioaktyvios grėsmės: nuo Černobylio iki naujo branduolinio pavojaus
Europos Parlamento nariai griežtai sukritikavo Lietuvos vadovus dėl jų požiūrio į baltarusius
Branduoliniai ginklai Baltarusijoje: ką tai reiškia?
Baltarusiai šaukimui į kariuomenę ruošiami keistai
„Esate kaltas vien dėl to, kad išvykote iš Baltarusijos…”