2023 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento Teisingumo ir pilietinių laisvių komiteto (LIBE) posėdyje pasikeista nuomonėmis dėl galimybės gauti politinį prieglobstį Latvijoje ir Lietuvoje.

Pasikeitime nuomonėmis dalyvavo šie asmenys:

– Monique Pariat, Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato (HOME) generalinė direktorė;

– Igors Rajevs, Latvijos vidaus reikalų ministerijos parlamentinis sekretorius;

– Arnoldas Abramavičius, Lietuvos vidaus reikalų viceministras;

– Europos Parlamento nariai.

Keisdamiesi nuomonėmis europarlamentarai kritikavo Lietuvą ir Latviją dėl jų elgesio su migrantais iš Artimųjų Rytų. Visų pirma pasigirdo balsų, kad Lietuva ir Latvija esminiais aspektais akivaizdžiai pažeidžia ES teisės aktus. Diskusija priėjo prie to, kad deputatams teko kalbėti apie „infringement procedures”, susijusias su žmogaus teisių pažeidimu.

Be kita ko, apsikeitimo nuomonėmis metu du EP nariai kritikavo Lietuvą dėl žmogaus teisių gynėjos Olgos Karač, kuriai Lietuva rugpjūčio 18 d. atsisakė suteikti politinį prieglobstį, atvejo. Vokietijos socialdemokratų partijos narys Dietmar KÖSTER ir Airijos europarlamentarė Clare DALY Lietuvos atstovui uždavė keletą klausimų šiuo klausimu.

Europos Parlamento narys Dietmar KÖSTER:

– Iki rugpjūčio 4 d. Lietuva paskelbė, kad 1164 šalyje gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ir pranešė, kad panaikins jų leidimus nuolat gyventi šalyje. Suprantu, kad Lietuva turi atsargiai elgtis su Rusijos propaganda savo šalyje, tačiau šios priemonės jokiu būdu neturėtų neigiamai paveikti žmogaus teisių aktyvistų.

Esu labai susirūpinęs dėl šio sprendimo, nes jis, be kita ko, turi įtakos žmogaus teisių gynėjai Olgai Karač. Ji yra organizacijos „Mūsų Namai” vadovė ir jau daugelį metų kovoja už žmogaus teises ir teisę atsisakyti atlikti pareigą pagal sąžinę Baltarusijoje. Ji buvo priversta bėgti iš šalies. Baltarusijos režimas jos labai bijo. Jie ją iš „teroristės” paaukštino į „teroristinio režimo įkūrėją”.

Deja, rugpjūčio 18 d. Lietuva atsisakė suteikti jai politinį prieglobstį, pavadinusi ją „asmeniu, keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui”. Tačiau jai buvo suteiktas vienerių metų laikinas buvimas šalyje, o tai jai nereiškia bent jau saugumo. Šis kaltinimas yra visiškai absurdiškas. Jai dar nėra iškelta jokia baudžiamoji byla, o oficialaus kaltinimo šnipinėjimu nebuvo.

Taigi, kokiu teisiniu pagrindu grindžiama visa byla? Manau, kad jūsų šalis turėtų laikytis tarptautinių standartų visose šiose 1164 bylose. Kaip tai užtikrinsite? Ir ką darysite Olgos atveju, nes man akivaizdu, kad ji yra ne daugiau nei žmogaus teisių aktyvistė ir jai turi būti suteiktas prieglobstis jūsų šalyje.

Europos Parlamento narė Clare DALY:

– Paskutiniu punktu norima paremti EP nario Dietmar Köster mintį apie Olgą Karač ir visus kitus, atsidūrusius tokioje padėtyje. Sakėte, kad sveikinate „tikros opozicijos” žmones iš Baltarusijos. Tiesą sakant, tai mane gąsdina. Ši moteris yra žinoma taikos aktyvistė iš Baltarusijos. Ji nepritaria karui. Ji yra taikos aktyvistė ir aktyvistė, pasisakanti už taikos atsisakymą pagal sąžinę.

Jei ji bus išsiųsta atgal į Baltarusiją, pagal įstatymus, pagal kuriuos už antikarinę veiklą ji kaltinama „terorizmu”, jai gali būti skirta mirties bausmė. O Lietuva pareiškė, kad ji kelia grėsmę nacionaliniam saugumui? Rimtai? Turiu omenyje, kad jūs turite pareigą spręsti… suteikti prieglobstį žmonėms, kurie pagal sąžinę atsisako iš Baltarusijos, iš Rusijos, tikriausiai taikos aktyvistams. Tiesą sakant, man tai atrodo gana baisu.

Visą pasikeitimą nuomonėmis galite stebėti čia.

Mūsų Namai