Įsivaizduokite upę, kuri tūkstančius metų tekėjo laisvai, formuodama savo krantus, maitindama pakrantės miškus ir pievas. Ši upė – Neris (Vilija) – yra viena paskutinių didelių, nepaliestų upių šiame Europos regione. Jos vandens lygis ir tėkmė keičiasi su metų laikais: pavasarį ji patvinsta, vasarą nusenka. Jos krantus puošia aliuviniai miškai, o vingiuota vaga sukuria unikalius buveinių plotus paukščiams ir žuvims. Mokslininkai apibūdina Nerį kaip ypatingą – vieną iš nedaugelio didelių, natūralių upių, kurios vis dar išliko Europoje.

Tačiau šiandien Neris susiduria su rimta grėsme. Lietuvos Krašto apsaugos ministerija siūlo drastiškus pakeitimus: gilinti upę, valyti dugną, šalinti akmenis ir tiesinti jos vingius – viskas tam, kad ji taptų tinkama krovininiams laivams, o dar labiau stebina tai, kad planuojama ją naudoti ir kariniam transportui. Dar keisčiau skamba šio sprendimo motyvacija – esą upė galėtų būti panaudota kaip evakuacijos kelias į Rusiją ginkluoto konflikto atveju. Šis planas ne tik prieštarauja sveikam protui, bet ir kelia didžiulę grėsmę gamtai. Dar kartą gamta aukojama militarizacijos ambicijoms.

Gamtos lobis pavojuje

Vilniaus universiteto mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijos skambina pavojaus varpais. Jie perspėja, kad tokie veiksmai padarytų neatitaisomą žalą, pažeistų tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos aplinkosauginius įsipareigojimus. Upės gilinimas ir tiesinimas sunaikina subtilią ekologinę pusiausvyrą: keičiasi upės krantai, pagreitėja srovė, nyksta potvynių užliejamos pievos, o natūralūs vingiai nebegali susiformuoti. Iš esmės, upė praranda savo gyvybingumą ir natūralų ritmą.

Be to, Neries slėnis yra saugomas pagal Natura 2000 – visos ES mastu veikiantį saugomų teritorijų tinklą, kuris yra esminis biologinei įvairovei išsaugoti. Šis upės slėnis yra svarbus migruojančių paukščių ir laukinių gyvūnų koridorius. Paversti jį karinio transporto keliu reikštų sunaikinti šią trapą ekosistemą, paverčiant gyvybe pulsuojančią upę tiesiog drenažo kanalu.

Piktnaudžiavimas lėšomis – pasipiktinimą kelianti realybė

Ypač nerimą kelia tai, kad lėšos, skirtos ekologinei apsaugai, gali būti naudojamos jos sunaikinimui finansuoti. Skelbiama, kad iki 20 mln. eurų iš ES Natura 2000 programos, skirtos gamtos apsaugai, gali būti nukreipta į Neries gilinimą. Jei tai tiesa, tai reikštų, kad pinigai, kurie turėjo būti naudojami gamtos išsaugojimui, bus skirti tam, kad laisvai tekanti upė virstų kariniu greitkeliu.

Vilniaus meras atvirai palaiko šią idėją, teigdamas, kad transporto koridorius upe esą būtų sunkiau sunaikinti konflikto metu. Tačiau ar upės turėtų būti laikomos karo įrankiais? Ar tikrai verta mainyti ekologinį tvarumą į abejotiną saugumo strategiją? Tai klausimai, į kuriuos privalome atsakyti dabar.

Klimatas ir saugumas: klaidinga dilema

Upių naikinimas yra trumparegiškas atsakas į saugumo problemas, ypač klimato kaitos eroje. Tokios upės kaip Neris yra mūsų natūralūs sąjungininkai – jos vėsina orą, drėkina dirvožemį, reguliuoja temperatūrą aplinkiniuose regionuose. Europa susiduria su vis dažnesnėmis sausromis ir karščio bangomis, todėl šių ekosistemų išsaugojimas yra ne tik gamtosaugos klausimas, bet ir esminė žmonių atsparumo sąlyga. Upių naikinimas silpnina mūsų gebėjimą prisitaikyti prie ateities klimato iššūkių.

Saugumas neturėtų būti siekiamas gamtos naikinimo sąskaita. Tikras atsparumas kyla iš gamtos išsaugojimo, o ne jos aukojimo spekuliacinėms karinėms strategijoms.

Tvarus sprendimas

Ką mes galime padaryti? Užuot pavertę Nerį karinio transporto kanalu, turime ją išsaugoti kaip gamtinį paveldą. Mokslininkai siūlo išbraukti Nerį iš transporto infrastruktūros projektų ir apriboti laivybą iki nedidelių, ekologiškų turistinių laivų. Tai nėra žingsnis atgal – tai kelias link išmintingo ir tvaraus aplinkos valdymo.

Gyvybinga Neris gali skatinti ekoturizmą, mokslinius tyrimus ir gamtosaugos programas, tuo pačiu sukurdama darbo vietas ir švietimo galimybes, išsaugodama savo ekologinį integralumą. Vietoj karinio koridoriaus galime sukurti saugomas gamtos teritorijas, stiprinti vietos ekonomiką ir tapti pavyzdžiu Europai, kaip atsakingai valdyti upių ekosistemas.

Imkimės veiksmų!

Turime reikalauti, kad Lietuvos valdžia ir Europos Sąjunga persvarstytų šiuos planus. Jokio tankų, jokių krovininių baržų – tik ūdra, garniai ir laisvai tekantis vanduo. Išsaugodami Nerį natūralioje būsenoje, įrodome, kad gamtos apsauga ir saugumas nėra priešpriešos – tai dvi tos pačios monetos pusės, abi būtinos taikiai ir tvariai ateičiai.

Neries išsaugojimas nėra vien tik Lietuvos klausimas – tai tarptautinis pavyzdys, kaip klimato teisingumas gali būti įgyvendintas praktiškai. Gerbdami gamtą, skatiname pagarbos ir bendradarbiavimo kultūrą, taip kurdami tikros taikos pagrindus.

Olga Karach,
Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“

Su šia tema susiję straipsniai:

Lietuvos advokatas buvo nuteistas devyneriems metams laisvės atėmimo už šnipinėjimą prieš „Mūsų namai“ Lietuvoje. Oficiali Lietuvos migracijos departamento pozicija Baltarusijos vyras laimėjo bylą prieš Lietuvos pasieniečius Olga Karač pateikė skundą policijai Kariuomenės šaukimo į kariuomenę vengiančio asmens teismas: „Lydos precedentas” Olgai Karač išduotas leidimas gyventi Lietuvoje vieneriems metams