Pastaraisiais metais įtampa Rytų Europoje ir Baltijos regione vis auga. Kariuomenės buvimas abiejose sienų pusėse stiprėja – vyksta karių judėjimas, pratybos, kuriamos naujos karinės bazės. Kaip aplinkosaugininkai, mes paprastai nesikišame į geopolitiką, tačiau geopolitika dažnai įsikiša į mūsų darbą. Tankų vikšrai ardo miškus, raketos skrodžia dangų, o radarų bangos trukdo paukščių migracijai.

Karas – smūgis aplinkai

Karas visada yra išpuolis prieš gamtą. Konfliktas Ukrainoje tai aiškiai parodė: degantys naftos terminalai, sprogimai chemijos gamyklose, išsiliejusios degalų tonos teršia upes, kai skęsta laivai. Karinių veiksmų sukeltos gaisrai Černobylio uždraustojoje zonoje paskleidė radioaktyvias daleles ore. Tūkstančiai hektarų miškų ir stepės virto pelenais nuo nuolatinių apšaudymų. Šių gaisrų ir sprogimų išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra katastrofiškos. Ekspertai skaičiuoja, kad pirmaisiais karo metais vien tik karinė veikla sukėlė daugiau CO₂ emisijų nei kai kurios visos šalys kartu.

Laimei, mūsų regione šiuo metu nevyksta karas. Tačiau net pasiruošimas galimam konfliktui jau daro žalą aplinkai. Baltarusijoje reguliariai vyksta didelio masto karinės pratybos, kurioms reikia milžiniškų poligonų – jie suniokoja laukus, suardo ekosistemas, naikina gyvūnų buveines. Miškai kertami, kad būtų įrengtos šaudymo aikštelės, o Polesėje nauji kariniai objektai užima teritorijas, kurios galėtų būti saugomos gamtos rezervatuose. Panašios tendencijos matomos ir Baltijos šalyse, kur NATO plečia savo mokymų bazes, traukdamasi į gamtines teritorijas. Lėktuvų triukšmas ir šūviai trikdo tiek vietos gyventojus, tiek laukinę gamtą – paukščiai palieka savo perėjimo vietas.

Paslėptas karo anglies pėdsakas

Be vietinės žalos, militarizacija daro poveikį ir visai planetai. Kariuomenės yra vieni didžiausių teršėjų pasaulyje. Tyrimai rodo, kad pasaulio ginkluotosios pajėgos sukelia iki 5,5 % visų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų – daugiau nei daugelis šalių. Tačiau paradoksalu, kad šios emisijos beveik neminimos tarptautiniuose klimato susitarimuose. Per Kioto protokolo ir Paryžiaus susitarimo derybas karinės emisijos buvo įvardytos kaip „saugumo klausimai“ ir išbrauktos iš apskaitos.

Kol mes uždarome anglimi kūrenamas jėgaines ir pereiname prie elektromobilių, naikintuvai ir tankai sudegina tūkstančius tonų kuro, dar labiau pagilindami klimato krizę. Tai ne tik nesąžininga, bet ir nelogiška. Klimato teisingumas reikalauja skaidrumo iš kariuomenės – joks nacionalinio saugumo argumentas negali pateisinti aplinkos naikinimo slėpimo.

Toksinis praeities karų palikimas

Be tiesioginių emisijų, karo palikimas vis dar nuodija aplinką. Baltijos jūra, viena labiausiai militarizuotų vandens telkinių XX a., vis dar neša praeities konfliktų randus. Po Antrojo pasaulinio karo tūkstančiai tonų amunicijos ir cheminių ginklų buvo nuskandinti jos dugne. Indai su garstyčių dujomis ir lewizitu rūdija jau daugiau nei 70 metų, po truputį išleisdami savo nuodingą turinį. Ekspertai skaičiuoja, kad 1,8 mln. tonų įprastų sprogmenų ir apie 5 500 tonų cheminių ginklų suyra Baltijos ir Šiaurės jūros vandenyse – tai milžiniška aplinkosaugos grėsmė.

Tai nėra tik istorinė tarša – tai besitęsianti krizė. Mokslininkai nustatė padidėjusius toksiškų medžiagų lygius užterštuose rajonuose, masinį žuvų žūtį, genetines mutacijas jūros faunoje. Baltijos jūra jau kenčia nuo eutrofikacijos, dėl kurios susidaro „mirštančios zonos” be deguonies, o dabar gresia papildoma grėsmė dėl cheminių nuotėkių.

Vietoj bendradarbiavimo šalinant šį toksišką paveldą, šalys didina karinį buvimą Baltijoje – vyksta vis daugiau jūrinių pratybų ir povandeninių sprogdinimų. Kiekvienas sprogimas gali sukelti nuodingų nuosėdų pakilimą, dar labiau blogindamas padėtį.

Neseniai įvykęs „Nord Stream“ dujotiekio sabotažas dar labiau išryškino problemą. Šis išpuolis sukėlė vieną didžiausių metano išmetimų istorijoje – skaičiuojama, kad į atmosferą pateko nuo 300 000 iki 500 000 tonų šios galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Ir visa tai – didėjančios karinės įtampos Baltijoje fone. Žinia aiški: konfliktai paspartina klimato katastrofą. Susprogdinti dujotiekiai tiesiogiai prisideda prie globalinio atšilimo.

Pakanka įspėjimų – išvada aiški

Išvada neabejotina: militarizacija naikina tiek taiką, tiek planetą. Vietoj ginklų kaupimo turėtume sodinti miškus ir investuoti į atsinaujinančią energiją. Vietoj jūrų užminavimo turėtume kurti jūrų draustinius. Vietoj raketų šachtų statybos turėtume plėsti nacionalinius parkus.

Ką galime padaryti?

Karinių politikų keitimas yra sudėtinga užduotis – generolai neklauso aplinkosaugos aktyvistų. Tačiau viešas spaudimas gali pakeisti vyriausybių prioritetus. Štai ką galime daryti:

1. Reikalauti karinių veiksmų poveikio aplinkai vertinimo. Jokios pratybos neturėtų vykti be ekologinio įvertinimo. Reikia klausti: kaip tai paveiks laukinius gyvūnus, vandens šaltinius ir miškus?
2. Skatinti karinių anglies emisijų skaidrumą ir reguliavimą. Kariuomenės privalo skelbti savo anglies pėdsaką. Paryžiaus susitarimas turėtų būti pakeistas, kad karinės emisijos būtų privalomai registruojamos ir mažinamos.
3. Paversti Baltijos jūrą bendradarbiavimo, o ne konfrontacijos zona. Tokios iniciatyvos kaip HELCOM jau skatina jūrų apsaugą tarp NATO ir ne NATO šalių. Šią veiklą reikia stiprinti. Vietoj ginklavimosi varžybų pradėkime aplinkos atkūrimo varžybas. Kodėl nepasiūlyti tarptautinės komandos Baltijos dugne esančioms cheminėms bomboms pašalinti?

Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti. Turime kelti šiuos klausimus vyriausybėms ir bendruomenėms.

Tikroji saugumo garantija – ne tankai, o miškai.
Ne raketos, o jūros gyvūnija.

Su šia tema susiję straipsniai:

Nerimą keliantis vaikų, patiriančių valstybės vykdomą militarizaciją, skaičiaus augimas Baltarusijoje Branduoliniai ginklai Baltarusijoje: ką tai reiškia? Ginklai vaikų rankose: Ikimokyklinio amžiaus vaikų militarizavimas Baltarusijoje kaip valstybės politika Padėtis Baltarusijoje: prekyba ginklais ir branduoliniai ginklai Puikios naujienos: Vitali Dvarashyn laimėjo dar vieną teismo procesą prieš Migracijos departamentą Rečica: viešas teismo procesas prieš sąžinės prieštaraujantį asmenį