Tai kelia siaubą. Baltarusija taps branduolinių ginklų dislokavimo vieta, kurią kontroliuoja pagyvenęs diktatorius, išprotėjęs ir pradėjęs kruviną karą Europoje.

Vakar, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Vladimiras Putinas paskelbė apie savo planus dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje, pasirodė daugybė hipotezių, nes žmonės bandė suprasti tokio sprendimo priežastis ir ko dėl to tikėtis. Turiu savo viziją šiuo klausimu. Be to, manau, kad tai rimčiausia problema, su kuria per ilgą laiką susidūrė Baltarusija. Šiaip ar taip, pirmiausia apie viską.

Šeštadienio vakarą televizijos laidoje «Maskva. Kremlius. Putinas» per televizijos kanalą «Rossija-24» Vladimiras Putinas paskelbė, kad Minskas ir Maskva susitarė dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje. Pasak Rusijos prezidento, Aliaksandras Lukašenka to prašė jau seniai. Šiam tikslui skirtos branduolinių ginklų saugyklos statyba turi būti baigta iki liepos 1 d. V. Putinas taip pat priminė, kad Rusija perdavė Baltarusijai branduolines galvutes galinčią nešti raketų sistemą «Iskander» ir padėjo pertvarkyti 10 Baltarusijos karinių oro pajėgų lėktuvų, kurie bus naudojami su šio tipo kovinėmis priemonėmis.

Tradiciškai Vladimiras Putinas teigė, kad tai ne jo kaltė ir jis tik nukopijavo kai kuriuos veiksmus, kuriuos JAV atliko gerokai prieš jį: «Mes neperduodame branduolinių ginklų. O JAV jų neperduoda savo sąjungininkams. Apskritai mes darome viską, ką jie darė dešimtmečius. Jie turi sąjungininkus tam tikrose šalyse, aprūpina jų lėktuvnešius ir apmoko jų įgulas. Mes ketiname daryti tą patį». Pasak bunkerio gyventojo, sprendimą dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje lėmė Didžiosios Britanijos pareiškimas dėl DU tankų sviedinių tiekimo Ukrainai.

Ironiška, bet tos pačios dienos rytą Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellas pareiškė, kad Xi Jinpingo vizitas į Maskvą sumažino branduolinio karo grėsmę. Pasak jo, Xi Jinpingas labai aiškiai leido V. Putinui suprasti, kad jis neturėtų naudoti branduolinių ginklų. Tačiau, kaip matome, Europos diplomatas klydo. Kremlius nenustojo mosuoti «didele branduoline lazda», bet pradėjo tai daryti dar įžūliau.

Tačiau, kaip sakoma, tango šokti reikia dviese. Nors Baltarusija formaliai yra nepriklausoma valstybė, Putinas negali dislokuoti branduolinių ginklų jos teritorijoje be Lukašenkos sutikimo. Atrodo, kad čia galime pastebėti tam tikrą susitarimą. Labai tikėtina, kad Lukašenka sutiko su branduolinių ginklų dislokavimu, kad Maskva «leistų» jam nesiųsti Baltarusijos karių į Ukrainą. Jis supranta: jei Baltarusijos kariuomenė tiesiogiai įsitrauks į karą Ukrainoje, ji bus greitai sunaikinta. O branduoliniai ginklai sukuria galimybę, kad europiečiai išsigąs, paspaus Kijevą, ir karas bus «įšaldytas».

Bet kokiu atveju branduolinis ginklas Lukašenkai jau kelis dešimtmečius yra skausmingas klausimas, tarsi «pūlinys jo ego». Daugelį metų jis kalbėjo, kad sprendimas išimti branduolinius ginklus iš Baltarusijos buvo klaida. Priminsime, kad tas sprendimas buvo priimtas 1992 m., o procedūra baigta 1996 m. lapkritį.

2022 m. vasarį A. Lukašenka pareiškė, kad kilus bet kokiai grėsmei iš Vakarų, Baltarusijoje bus dislokuoti Rusijos branduoliniai ginklai. Anot jo, jis paprašė Rusijos Federacijos sukurti Baltarusijoje karinį centrą «Iskander» įsisavinimui, nes Baltarusija planavo įsigyti šios rūšies ginklų. (Centras taip ir nebuvo sukurtas, tačiau «Iskanders» į Baltarusiją atvyko).

2022 m. birželį per susitikimą su V. Putinu Sankt Peterburge A. Lukašenka pasiūlė imtis atsakomųjų priemonių karinėje srityje į «Vakarų veiksmus» ir «pritaikyti» Baltarusijos lėktuvus branduolinėms galvutėms. Tada, jau rugpjūtį, jis pareiškė, kad Baltarusijos lėktuvų pertvarkymas į branduolinių ginklų nešiklius sėkmingai baigtas.

2023 m. kovo 22 d. Chatynėje, komentuodamas Rusijos ir Baltarusijos propagandistams Didžiosios Britanijos planus tiekti Ukrainai amuniciją su nusodrintuoju uranu, A. Lukašenka pareiškė, kad «Rusija pristatys mums amuniciją su tikru uranu». Tuo metu visi tai vertino kaip dar vieną žodžių nevalyvumu garsėjančio Lukašenkos kvailystę. Tačiau dabar aiškėja, kad «branduolinis» scenarijus Baltarusijai tuo metu jau buvo parašytas ir padėtas ant stalo.

Taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje yra labai blogas ženklas. Atsakydamos į tai, NATO šalys gali pradėti dislokuoti panašaus tipo ginkluotę Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ir vėl, kaip ir iki Gorbačiovo laikais, Europa bus apaugusi ne tik įprastais, bet ir branduoliniais ginklais. Branduolinio saugumo sistema juda į bedugnę, o tai reiškia, kad išlaidos gynybai plėsis. Gerai, Rusija nesiskaito, nes ten jau seniai neatsižvelgiama į jokias ekspansijas. Iššūkiai Kremliui yra svarbesni už išlaidas. Taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje lems socialinių, švietimo ir kitų biudžetų mažinimą pačioje Rusijoje. Rusija sudegins pinigus gynybos krosnyje. Tačiau reikia prisiminti, kad tokia krosnis gyvuoja ištisų kartų gyvybių, neįmanomybės pasiekti tikslus, diržų veržimosi ir svajonių atsisakymo kaina. Beje, tas pats pasakytina ir apie Baltarusiją.

Griežti Vladimiro Putino pareiškimai ir jo ketinimai byloja apie artėjantį rimtą įvykių posūkį. Jei jis kreiptųsi į «kolektyvinius Vakarus» su dar vienu perspėjimu, pakaktų žodžio apie hipotetinį branduolinių ginklų gabenimą į Baltarusijos miškus. Vis dėlto Kremliaus vadovas apie šį žingsnį kalbėjo kaip apie baigtą reikalą, be to, jis ryžtingai sutiko su išvadomis dėl amerikiečių pėdsakų dujotiekio sprogimuose Baltijos jūroje. Tokia situacija negali ilgai tęstis, nes ji reikalauja tolesnio grasinančio gesto įgyvendinimo.

Iš tiesų niekas nedraudžia Rusijai panaudoti branduolinį ginklą, kad apgintų Baltarusiją nuo užpuolimo, kaip buvo paskelbta, nedislokuojant jo mūsų teritorijoje. Todėl dabartinio demaršo tikslas visų pirma yra politinis. Būtent: sugriauti senąją pasaulio tvarką ir pademonstruoti, kad Rusija turi plataus masto tolesnės destabilizacijos potencialą, jei bus ignoruojami interesai, kuriuos Maskva laiko kritiškai svarbiais.

Tačiau tuo pat metu Maskvos sprendimas dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje kelia didžiulę ir rimtą riziką mūsų teritorijoje. Tokiu būdu Baltarusija tampa potencialia branduolinio karo auka. Tačiau baltarusiai niekada nesuteikė Lukašenkai įgaliojimų paversti juos branduoliniu taikiniu. Baltarusija visada skelbė apie savo nebranduolinį ir neutralų statusą, kurį ketina visam laikui prarasti. Tačiau A. Lukašenka ir V. Putinas veikia pagal sovietinio epochos šablonus. Jie žaidžia Europos baimėmis ir nori įbauginti Vakarų viešąją nuomonę branduolinio karo grėsme. Nėra garantuota, kad jų bandymas bus sėkmingas.

Vakarai neabejotinai supras, kad V. Putino branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje yra branduolinio ginklo platinimas, o tai yra daugiau nei visų tarptautinių susitarimų pažeidimas. Tai reiškia, kad NATO šalys turės teisę (bent jau moralinę, bet greičiausiai ir teisinę) suduoti Baltarusijos teritorijai tokį smūgį, kuris sužlugdytų visus Kremliaus planus ten dislokuoti branduolinius ginklus.

Paprasčiau tariant, kai tik Putino minimos branduolinio ginklo saugyklos bus paruoštos (arba beveik paruoštos), greičiausiai į jas bus nukreipti įprastiniai ginklai. Kaip rodo liūdna Irako ir Irano patirtis, poros dešimčių «Tomahawks» bus daugiau nei pakankamai. Pasirodo, dėl šiandieninių Putino ir Lukašenkos sprendimų NATO sparnuotosios raketos pataikys į Baltarusijos žemę. Ir mes net negalėsime kaltinti Vakarų, nes mūsų šalyje dislokuoti branduoliniai ginklai yra dar baisesni.

Pridursime, kad 2023 m. kovo 25 d. Tarptautinė branduolinių ginklų panaikinimo kampanija (ICAN) pasmerkė Vladimiro Putino pareiškimą dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje. «Kol prezidentas V. Putinas turi branduolinių ginklų, Europa negali būti saugi», – pareiškė ICAN. Pasak jų, V. Putinas savo pavojingą eskalavimą pateisina remdamasis dešimtmečius trukusiais branduoliniais tarpusavio plitimais NATO viduje.

Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijos Respublikoje yra didžiulis žingsnis dabartinio karo Europoje eskalavimo link. Per šį karą V. Putinas ne kartą grasino branduoliniais ginklais, tačiau realiai ėmėsi tik vieno veiksmo – paskelbė apie Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos Federacijos sutarties dėl tolesnio strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir ribojimo priemonių nutraukimą. Net žodinis grasinimas panaudoti branduolinę ginkluotę yra veiksmas, turintis labai neigiamą poveikį strateginiam stabilumui pasaulyje. Ką jau kalbėti apie realų kovinių galvučių, net ir taktinių, gabenimą į mūšio zoną?

Todėl bunkerio gyventojo žodžiai, kad taktinių branduolinių užtaisų dislokavimą Baltarusijoje lėmė DU tankų sviedinių tiekimas Ukrainai, kelia ypatingą nerimą: branduoliniai ginklai nuolat pasirodo karo darbotvarkės kontekste. Iki šiol tai vyko tik žodžiu, o dabar kovinės galvutės bus perkeltos fiziškai.

«Vakarinis Rusijos balkonas», kaip dažnai vadinama Baltarusija, užpildomas branduoline ginkluote. Per trumpą laiką priartėjus prie potencialių taikinių, pirmiausia Lietuvoje ir Lenkijoje. Tai reiškia, kad Baltarusija faktiškai jau yra okupuota Rusijos. Pirmiausia Putinas iš Baltarusijos teritorijos siunčia Rusijos karius į Ukrainą, o paskui ten dislokuoja savo atomines bombas. Jis jaučiasi mūsų šalyje kaip namie.

Ar prisimenate mažą baltą Lukašenkos šunelį, špicą, kurį jis nuolat nešiojosi su savimi? Dabar pats Lukašenka yra Putino špicas.

Olga Karač

Mūsų Namai

Su šia tema susiję straipsniai:

Padėtis Baltarusijoje: prekyba ginklais ir branduoliniai ginklai Olgos Karač pareiškimas dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje Olgos Karač pareiškimas Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios metinių proga Trumpa įvykių po mobilizacijos paskelbimo Rusijoje apžvalga Lukašenka kuria sukarintas struktūras ir vadina jas „liaudies milicija”: kam ir ką tai reiškia? Privati karinė bendrovė (PMC) „Wagner” Baltarusijoje ir jos priedangos įmonė