Maloniai prašome atkreipti dėmesį į Baltarusijos pilietės, amatininkės, feministės, aktyvistės, šešių vaikų motinos Yuliyos Prasanavos bylą (YULIYA PRASANAVA, ILTU kodas 90010145108, Lietuvos Migracijos Departamentas) ir padėti „Mūsų Namams“ sustabdyti jos deportaciją į Baltarusiją bei padėti Yuliyai gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl negalimumo grįžti į Baltarusiją, nes Yuliyai gresia politinis persekiojimas ir ilgas įkalinimas Baltarusijoje dėl jos protesto veiklos ir aktyvios pilietinės pozicijos.
Šiuo metu Yuliya nelegaliai gyvena Lietuvoje ir gavo oficialų raštišką Lietuvos migracijos departamento pranešimą, kad bus priverstinai deportuota į Baltarusiją. Bet kurią akimirką Lietuvos migracijos departamentas gali ją išsiųsti į Baltarusiją. Yuliya yra labai prislėgta ir linkusi į savižudybę, nes bijo būti kankinama ir mirti Baltarusijos kalėjime.
Yuliyos atvejo aprašymas:
YULIYA PRASANAVA – Baltarusijos pilietė, tinklaraštininkė, amatininkė, šešių vaikų, iš kurių du yra nepilnamečiai, motina. Jauniausiam sūnui – 14 metų, jauniausiai dukrai – 9 metai. Jauniausiajai dukrai Soniai Baltarusijoje patvirtinta ADHD su autizmo komponentu diagnozė ir ji užregistruota Minsko psichoneurologiniame dispanseryje.
2020 m. Yuliya pradėjo stebėti prezidento rinkimų kampaniją, piktinosi neteisėtumu ir represijomis, nešiojo baltą apyrankę, kad išreikštų savo poziciją, dalyvavo protestuose, ant namų langų buvo klijuojami balti lapai.
2020 m. rugpjūčio 9 d. Yuliya keliems opozicijos „Telegram” kanalams per botus nusiuntė vaizdo įrašą, kuriame visu garsu kieme skamba Viktoro Tsoi daina „Mes laukiame permainų”. Vėliau visi šie kanalai buvo paskelbti ekstremistiniais, o duomenys apie šiuos vaizdo įrašus siuntusius asmenis tapo prieinami Vyriausiajai MVD kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdybai (VRMKK) ir KGB pareigūnams, nes dabartinis VRMKK pareigūnas buvo infiltruotas į Svetlanos Tichanovskajos ir jos struktūrų būstinę ir gavo visus kontaktus bei informaciją. Keli šimtai žmonių buvo suimti ir gavo įvairias laisvės atėmimo bausmes.
Po 2020 m. rugsėjo 13 d. Yuliya ir toliau dalyvavo protestuose savo rajone (Kamennaja Gorka). Yuliya ir jos jaunesnioji dukra Sonia pirko baltus ir raudonus balionus ir dalijo juos žmonėms solidarumo grandinėse.
Nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. Yuliya savo „Instagram” profilyje (tuo metu jos „Instagram” puslapis turėjo apie 20 000 sekėjų) skelbė viską, kas vyko, įskaitant vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti smurtiniai susidorojimai su protestuotojais. Informaciją apie tai, kas vyksta šalyje, ji skelbė socialiniuose tinkluose. Ji perpublikavo įrašus iš ekstremistinių kanalų NEXTA ir TUT.BY. Ji skelbė informaciją apie baudų surinkimą už sulaikytus asmenis. Ji taip pat pervedė pinigų, kad padėtų sumokėti baudas ir padėtų represijų aukoms.
Yuliyos „Instagram” puslapio auditorija buvo labai aktyvi, o visos publikacijos sukėlė atgarsį ir daugybę įvairių žmonių komentarų. Be kita ko, nepažįstami žmonės rašė jai aiškius grasinimus, liepdami ramiai sėdėti, rūpintis savo vaikais ir nesikišti į politiką bei dalyvavimą protestuose.
Kadangi Yuliya dirbo amatininke ir priiminėjo užsakymus, visa asmeninė informacija buvo laisvai prieinama internete. Piktavaliams nebuvo sunku sužinoti Yuliyos adresą ir kontaktus. Todėl visa informacija iš jos puslapio buvo perduota policijai.
2020 m. spalį rajono „Telegram” pokalbių kambaryje buvo rašoma, kad į mokyklą per pamokas atvyksta televizija. Ir buvo nuspręsta surengti protesto akciją, ateiti į mokyklą su baltai raudonai baltomis vėliavomis. Yuliya buvo viena iš pirmųjų atėjusiųjų. Prie mokyklos jau stovėjo „Autozaks” (tamsiai žalios spalvos automobiliai, kuriais protestuotojai vežami į policijos nuovadą). Įėjimas buvo aptvertas. Yuliya įsiveržė į mokyklą, o prie įėjimo direktorius pasakė, kad vaikai išvesti už mokyklos ribų ir paleisti. Jos sūnus namuose nepasirodė. Yuliya bėgiojo po apylinkes jo ieškodama. Kaimyniniame kieme ji pamatė bėgantį ašarojantį sūnų, o paskui jį – kelis policininkus su riaušių malšinimo įranga, kurie tupėjo, juokėsi ir šaukė „bėkit, bėkit”. Tada jie jį sustabdė, patraukė už kuprinės, smaugė, spardė kojomis ir tik tada paleido. Vaikas buvo labai išsigandęs, jis drebėjo. Po to naktį jis pabudo šaukdamas ir sakė, kad negali pabėgti, neturi laiko.
Daug žmonių, kuriuos Yuliya pažinojo iš socialinių tinklų ir protestų, jau buvo suimti, ir ji suprato, kad anksčiau ar vėliau jie ateis ir pas ją.
Yuliyos vyras nuo 2019 m. buvo Lietuvoje pagal darbo vizą (D tipo), o nuo 2020 m. spalio 21 d. buvo gavęs leidimą gyventi Lietuvoje.
2020 m. lapkričio 9 d. Yuliyai ir jos jaunesniems vaikams buvo išduotos Lietuvos vizos (D tipo).
2020 m. lapkričio 12 d. Yuliya su dviem jauniausiais vaikais išvyko iš Baltarusijos ir atvyko į Vilnių, Lietuvą.
Judėdama Yuliya stengėsi apsaugoti save ir savo vaikus. Ji girdėjo, kad pasienyje atliekama telefonų krata, todėl ištrynė viską, ką galėjo: visus vaizdo įrašus ir nuotraukas, išvalė socialinius tinklus, išsiregistravo iš visų kanalų ir ištrynė „Telegram”, įskaitant visus įrodymus apie jos dalyvavimą protestuose ir visus įrašus socialiniuose tinkluose.
Yuliya negrįžo į Baltarusiją.
Būdama Lietuvoje Yuliya atnaujino dalyvavimą rajoniniame „Telegram” pokalbyje „Kamennaya Gorka 3”.
2021 m. vasario pabaigoje į šį pokalbių kambarį įsilaužė policija ir visa pokalbių kambario informacija pateko į valdžios institucijų rankas.
2021 m. kovo 2 d. visi aktyvūs pokalbių kambario nariai (30 žmonių), įskaitant gerus Yuliyos draugus, buvo suimti ir apkaltinti pagal Baudžiamojo kodekso 342 straipsnį (nesankcionuotų masinių renginių organizavimas ir aktyvus dalyvavimas juose). Atlikus kratas, į Tyrimų komiteto rankas pateko visa kiemo eitynių, kuriose dalyvavo Yuliya, nuotraukų ir vaizdo medžiaga.
Po to pas Baltarusijoje likusius vyresnius vaikus atėjo apylinkės policininkas ir norėjo pasikalbėti su Yuliya. Sužinojęs, kad ji išvyko, jis paprašė nuimti baltus lapus nuo langų. Po to Yuliya nusprendė neskelbti informacijos apie save socialiniuose tinkluose, kad nekeltų pavojaus Minske likusiems vaikams.
2021 m. pavasarį per savaitę į namų telefoną paskambino nepažįstami asmenys. Jie teiravosi, kaip susisiekti su Yuliya, tada vaikai nustojo atsiliepti ir išjungė namų telefoną.
2022 m. vasario mėn. Yuliyos vyras Sergejus verslo reikalais išvyko į Minską ir su savimi pasiėmė Yuliyos baltarusišką SIM kortelę. Vos tik jis Baltarusijoje įjungė savo telefoną su šia SIM kortele, iš karto prasidėjo skambučiai iš nežinomų numerių. Tas pats nutiko ir 2022 m. vasarą vykusios kelionės metu.
2022 m. spalio 6 d. du nepažįstami asmenys atėjo į butą Minske, kuriame Yuliya gyveno anksčiau ir kuriame dabar gyvena jos vyresnieji vaikai. Jie neprisistatė. Jie norėjo sužinoti, kaip susisiekti su Yuliya. Jos dukra neatidarė durų. Tada jie paklausė, kas yra Yuliya, ir pasiteiravo jos vardo ir pavardės. Dukra atsakė į šiuos klausimus.
2022 m. spalio 28 d. Yuliyos dukrai pranešama, kad ji atleista iš darbo ir yra KGB akiratyje.
Jos dukra vis dar negali gauti darbo Baltarusijoje, nes pagal charakteristiką ji yra „nepatikima dėl savo politinių pažiūrų”.
2023 m. sausio 20 d. į butą Minske, kuriame gyvena vienas iš Yuliyos sūnų, atėjo nepažįstama moteris. Ji pareikalavo parodyti Yuliyos daiktus kaip įrodymą, kad Yuliya ten gyvena. Negavusi tokio patvirtinimo, ji pagrasino sūnui, kad iškvies policiją, jei šis neduos jai kontaktų, kuriais galima susisiekti su Yuliya. Grasinimų paveiktas sūnus davė lietuvišką Yuliyos telefono numerį. Tą pačią dieną nepažįstamas asmuo parašė Yuliyai į „Viber” ir pareikalavo pranešti, ar ji yra Baltarusijoje, atsisakius atsakyti pagrasino, kad pateiks paieškos orderį.
Yuliya tris kartus (2021 m. pavasarį, 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. rugsėjo 17 d.) bandė pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau jos prašymas tris kartus buvo atmestas.
Pasibaigus vizos galiojimo laikui ir nepavykus bandymams legalizuotis, Yuliya galėjo rinktis: palikti vyrą ir vaikus, grįžti į Baltarusiją ir atsidurti kalėjime arba nelegaliai likti Lietuvoje.
2022 m. pavasarį „Mūsų Namai” pasirašė savanorystės sutartį su Yuliya, po kurios ji kartu su kitomis moterimis pradėjo savanoriauti humanitarinės pagalbos sandėlyje: rūšiavo drabužius ir humanitarinę pagalbą bei dalijo ją Baltarusijos ir Ukrainos pabėgėliams.
Nuo 2022 m. gegužės 28 d. Yuliya ir jos jaunesnioji dukra Sofia pradėjo lankyti „Mūsų Namų” organizuojamus užsiėmimus suaugusiems ir vaikams: Jų organizuojamos anglų kalbos, kūrybiniai užsiėmimai ir baltarusių folkloro pamokos. Vėliau Yuliya pradėjo savanoriauti anglų kalbos užsiėmimuose kaip vertėja kartu su „Mūsų Namų” direktore Olga Karach.
2022 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos policija Lietuvoje sulaikė advokatą Mantą Danielių, kuris 2022 m. pirmąjį pusmetį padėjo „Mūsų Namams” kaip advokatas. Paaiškėjo, kad Baltarusijos KGB užverbavo Lietuvos pilietį šnipinėti „Mūsų Namus”, atitinkamai Mantas pažinojo visus „Mūsų Namų” savanorius, įskaitant Yuliyą, ir visi šie mūsų savanorių duomenys buvo perduoti Baltarusijos KGB. Darome prielaidą, kad Yuliyos duomenys taip pat pateko į Baltarusijos KGB ir jai gresia baudžiamasis persekiojimas Baltarusijoje.
2023 m. rugpjūtį Yuliya, bendradarbiaudama su „Mūsų Namais”, suorganizavo kūrybinį klubą „Siuvamos istorijos”. Užsiėmimus lankė pabėgėliai iš Baltarusijos ir Ukrainos, taip pat Lietuvos piliečiai. Skelbimai apie klubo užsiėmimus ir reportažai apie užsiėmimus buvo skelbiami socialiniuose tinkluose ir „Mūsų Namų” interneto svetainėje. Nedidelis interviu su Yuliya taip pat buvo paskelbtas „Mūsų Namų” interneto svetainėje, kuri Baltarusijoje pripažinta ekstremistine interneto svetaine.
Kadangi „Mūsų Namai” Baltarusijoje yra pripažinta ekstremistine organizacija, „Mūsų Namų” interneto svetainės, „Telegram” kanalų, „YouTube” kanalų ir Olgos Karach medžiaga pripažinta ekstremistine, o Yuliya Prasanova yra „Mūsų Namų” savanorė, jai grįžus į Baltarusiją automatiškai bus iškelta baudžiamoji byla „už ekstremizmą”, o tai reiškia laisvės atėmimą iki 7 metų.
Būdama Lietuvoje, Yuliya aktyviai dalyvauja akcijose ir mitinguose, skirtuose baltarusių ir ukrainiečių pabėgėliams paremti. Ji yra viena iš humanitarinio sandėlio baltarusių ir ukrainiečių pabėgėliams vadovių, kur rūšiuoja, lanksto ir dalina drabužius, patalynę, rankšluosčius, indus, avalynę, žaislus, vaistus ir maistą žmonėms, kuriems jų reikia.
Socialiniuose tinkluose ji atvirai reiškia savo poziciją ir smerkia Baltarusijos valdžios institucijų spaudimą taikiems žmonėms.
Socialiniuose tinkluose aktyviai komentuoja ekstremistiniais laikomus „Mūsų Namų” įrašus.
2024 m. sausio 19 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atmetė Yuliyos prašymą suteikti politinį prieglobstį Lietuvoje (ILTU kodas 90010145108), 2024 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas atmetė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo ir jį paliko galioti.
Oficiali politinio prieglobsčio nesuteikimo priežastis – Migracijos departamentas mano, kad Yuliyai saugu grįžti į Baltarusiją ir kad ten jai negresia joks pavojus.
Tai netiesa.
Už „ekstremizmą” Yuliyai gresia iki 7 metų kalėjimo ir kankinimai Baltarusijos kalėjime.
2024 m. birželio 7 d. Lietuvos migracijos departamentas išsiuntė Yuliyai oficialų pranešimą, kad ji bus priverstinai deportuota į Baltarusiją, nebent ji sutiktų savanoriškai grįžti namo. To jokiomis aplinkybėmis negalima leisti! Yuliya atsidurs Baltarusijos kalėjime!
Yuliya parašė laišką Migracijos departamentui, kad atsisako savanoriškai grįžti į Baltarusiją, nes Baltarusijoje jai pavojinga.
2024 m. birželio 12 d., asmeninio vizito metu, Yuliya bandė Migracijos departamentui pateikti dokumentus leidimui gyventi šalyje gauti, nes negalėjo grįžti namo, tačiau dokumentai nebuvo priimti, žodžiu nurodant, kad Yuliya Lietuvoje yra neteisėtai.
Yuliyos pasas nebuvo grąžintas. Yuliyai nebuvo pateiktas joks raštiškas atsisakymo priimti dokumentus dėl leidimo gyventi šalyje pagrindimas, jai nebuvo parodytas joks sprendimas dėl deportacijos.
Vėliau Yuliya gavo pranešimą iš Migracijos departamento, kad jos leidimo gyventi Lietuvoje dokumentai nepriimami, nes ji Lietuvoje yra nelegaliai, ir pradėta deportacijos procedūra. Tačiau sprendimas dėl deportacijos Yuliyai nebuvo išsiųstas.
2024 m. birželio 20 d. rytą Yuliya sulaukė skambučio iš Pasienio apsaugos tarnybos, kuri pranešė, kad jos rankose yra sprendimas ją deportuoti. Migracijos departamentas, pažeisdamas Lietuvos įstatymus, nesupažindinęs Yuliyos su šiuo sprendimu, išsiuntė jį tiesiogiai Pasienio apsaugos tarnybai.
2024 m. birželio 20 d. popietę Yuliya į Migracijos departamento el. pašto dėžutę išsiuntė antrą prašymą suteikti prieglobstį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Migracijos departamentas patvirtino, kad gavo prašymą, ir pakvietė Yuliya atvykti pas juos 2024 m. birželio 25 d.
2024 m. birželio 20 d. vakare Yuliya išsiuntė oficialų registruotą laišką Migracijos departamentui, prašydama išsiųsti sprendimą dėl jos deportacijos, kad jis būtų peržiūrėtas.
2024 m. birželio 20 d. vakare Yuliya išsiuntė oficialų registruotą laišką Migracijos departamentui, prašydama išsiųsti jai sprendimą dėl jos deportacijos, kad ji jį peržiūrėtųPaaiškėjo, kad pasieniečiai atvyko senuoju adresu, kuriuo Yuliya nebegyvena.
2024 m. liepos 23 d. valdžios palaikomo kanalo „Knyga GU „BAZA“ įraše pasirodė skaidrė su vienos publikacijos iš „Mūsų Namų“ telegramo kanalo ekrano nuotrauka, Yuliya nuotrauka ir citata: «Svarbus atnaujinimas Yuliya byloje. Šantažas, manipuliacijos ir grasinimai… arba kaip Migracijos departamentas supranta žodį „bendradarbiavimas“.» Toliau pateikiamas kanalo „Knyga GU „BAZA“ komentaras:
„Neparankūs Tikhanovskajos konkurentai deportuojami iš Lietuvos. Viskas dėl to, kad kritikavo savivaldybės išpažintoją ir dirbo konkurentams, dirbantiems ekstremistinės organizacijos „Mūsų Namai“ sudėtyje. Lietuviams nerūpi daugiavaikės motinos problemos, ir ją tiesiog išvaro. Iš karto pasakysime, kad Baltarusijoje jai nieko baisaus negresia. Tiesiog turės atsakyti pagal įstatymą.“
Šis įrašas rodo, kad režimas identifikuoja Yuliya kaip ekstremistinės organizacijos narę ir grasina „atsakomybe už tai“.
Už „ekstremizmo skatinimą“ Yuliya Baltarusijoje gresia 7 metai kalėjimo.
2024 m. birželio 25 d. 14.00 val. Yuliya kartu su savo jaunąja dukra Sonia, kuri turi autizmo spektro sutrikimų ir kurios negalima palikti namuose vienos, atvyko į Lietuvos Migracijos departamentą pateikti prašymo dėl prieglobsčio.
Ten Yuliya atkreipė dėmesį, kad ant migracijos darbuotojo stalo jau guli sprendimas ją sulaikyti ir perkelti į pabėgėlių stovyklą.
Susitikimas nepasiteisino nuo pat pradžių: Lietuvos migracijos biuro darbuotojai nenorėjo priimti Yuliya prašymo dėl prieglobsčio, dėl to elgėsi grubiai, nervinosi, kėlė balsą, neklausė argumentų, apklausos metu dažnai išeidavo iš kabineto, kelis kartus išvarė Yuliya iš kabineto ir taip pat kėlė balsą vertėjui, kuris, jų nuomone, vertė per daug.
Lietuvos migracijos biuro darbuotojai atsisakė priimti Yuliya prašymą ir papildomus dokumentus, kuriuos ji atspausdino ir atnešė pateikti dėl prieglobsčio, jie išbarstė šiuos dokumentus ant stalo ir be reikalo įsakė Yuliya perrašyti juos ranka.
Yuliya taip pat pateikė prašymą leisti jai laikinai gyventi su šeima, kol bus nagrinėjamas jos atvejis, o ne pabėgėlių stovykloje.
Migracijos biuras taip pat atsisakė priimti Yuliya jauniausios dukters, 9-metės Sonios, sveikatos būklės pažymas.
Migracijos biuras nepriėmė nagrinėti Yuliya vyro vardu sudarytos buto nuomos sutarties, nes joje Yuliya nebuvo nurodyta.
Yuliya paskambino buto savininkui, jis atvyko per 20 minučių, parašė pareiškimą, kad Yuliya gyvena jo bute, ir kad jis sutinka, jog ji lauktų sprendimo dėl pabėgėlio statuso šiame bute.
Migracijos departamento darbuotojai ginčijosi su buto savininku apie 30 minučių, kažką tikrino, tačiau galiausiai priėmė jo pareiškimą.
Interviu pabaigoje vertėjas atnešė naują „prašytojo prieglobsčio“ pažymėjimą ir jau leido Yuliya eiti, kai migracijos departamento specialistas uždraudė jai išeiti.
Tada Lietuvos pasienio tarnybos darbuotojai pranešė Yuliya, kad ją sulaiko ir veža į pabėgėlių stovyklą. Jie išgąsdino jos dukrą Soniją, ir ši pradėjo verkti.
Yuliya taip pat labai nervinosi ir bijojo, kad jeigu ją nuveš į stovyklą, tai jau nebeišleis iki sprendimo dėl pabėgėlio statuso priėmimo. Bet stovykla, tai stovykla; tačiau į stovyklą reikės vykti su vaiku, nes vyras dirba vėlai, ir šiuo metu vaiko pasiimti negali.
Migracijos biuro darbuotojai šioje situacijoje pasijuto be išeities – juk vaikas nėra prašytojas, o be motinos jo palikti negalima. Jie pradėjo grasinti Yuliya, kad iškvies policiją, vaiko apsaugos tarnybą ir atiduos Soniją jiems.
Visa tai vyko Yuliya dukros, 9-metės Sonijos, akivaizdoje. Net šie veiksmai pažeidžia vaiko teises.
Atsakomybę už šią žalą ir vaiko teisių pažeidimą buvę Migracijos departamento darbuotojai ir į jų prašymą atvykę pasienio tarnybos darbuotojai bandė perkelti ant motinos pečių, siūlydami vaiką kam nors atiduoti, o pačiai Yuliya savanoriškai vykti į stovyklą.
Nepilnametė mergaitė buvo laikoma bendroje patalpoje su motina, kur jai buvo daromas spaudimas, o patys Migracijos departamento darbuotojai bandė įtikinti Soniją, kad ji šiek tiek pagyventų be mamos, taip dar labiau gąsdindami vaiką.
Yuliya pareiškė, kad vyks į stovyklą kartu su Sonija, nes negali palikti 9 metų vaiką su autizmo sutrikimu namuose vieną.
16:00 visi migracijos biuro darbuotojai išėjo, nes jų darbo diena baigėsi. Biure liko tik pasienio tarnybos pareigūnai ir Yuliya su Sonija. Pasienio tarnybos darbuotojai uždarė Yuliya ir Soniją kambaryje ir taip pat išėjo.
Jie sugrįžo su mintimi, kad Yuliya bus paimta tik vienai nakčiai, o kitą dieną bus nedelsiant grąžinta po teismo.
Tačiau tai buvo melas, nes vėliau, per teisininkus ir advokatus, paaiškėjo, kad jie neturėjo informacijos apie tariamą teismo posėdį. Tačiau įstatymas reikalauja, kad apie tai turėjo būti informuotas koks nors advokatas, nes teismas be advokato neįmanomas.
Kilęs pagrįstas įtarimas, kad teismo posėdis išvis nebuvo planuojamas.
Yuliya sutiko su policija ir vaiko apsaugos tarnyba.
Tada pasienio tarnybos darbuotojai vėl išėjo tartis ir maždaug 18:00 pranešė, kad priimtas sprendimas Yuliya paleisti namo.
Taip pat Yuliya sugebėjo chaose gauti Migracijos departamento sprendimą dėl savo deportacijos. Pasirodo, Migracijos departamentas priėmė slaptą sprendimą deportuoti Yuliya į Belarus, tačiau mažiausiai savaitę nesupažindino Yuliya su šiuo sprendimu. Apie tokio slaptos sprendimo egzistavimą Yuliya sužinojo, kai praėjusią savaitę pasienio tarnybos darbuotojai atvyko pas ją į namus, kad ją deportuotų į Belarus.
Galų gale vertėjas perskaitė tik dokumento esmę: „Mes turime jus deportuoti į Belarus, nes jūs esate Lietuvoje nelegaliai, tačiau jums nėra uždrausta vėliau grįžti į Lietuvą legaliu būdu.“
Po šių įvykių dukra Sonija visą naktį negalėjo miegoti, nuolat prabudo ir skundėsi, kad sapnuoja košmarus, kad jai baisu, verkė, prašė ją paslėpti.
Košmarai nesibaigė.
Ankstyvą 2024 metų birželio 26 dieną Yuliya vėl sulaukė skambučio iš Migracijos departamento, kuris paprašė atvykti pas juos asmeniškai, kad susipažintų su departamento sprendimu nagrinėti jos bylą skubos tvarka (maždaug per mėnesį) ir kad ji gali laukti sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo savo gyvenamojoje vietoje kartu su šeima.
Įtardama provokaciją, Yuliya pasiėmė su savimi advokatą.
13:00 Yuliya su Sonija ir savo advokatu paėmė šį sprendimą Migracijos departamente.
Kaip paaiškėjo iš dokumentų, kurie buvo perduoti Yuliyai, jos prašymas dėl politinio prieglobsčio nebuvo priimtas, o tik planuojama nagrinėti.
Yuliya planuoja apskųsti neteisėtą ir slaptą sprendimą deportuoti ją į Belarus.
2024 metų birželio 27 ir 28 dienomis Yuliya su dukra Sonija kreipėsi į gydytoją, nes po apsilankymo Migracijos departamente vaikui prasidėjo panikos priepuoliai, naktiniai košmarai ir baimės priepuoliai. Atlikus medicininį tyrimą buvo nustatyti šie diagnozės:
— Ūminė reakcija į stresą (kodas F43.0), kurią apibūdina sunkus prisitaikymo sutrikimas su ryškiais šoko ir dezorientacijos požymiais, atsirandančiais iš karto po traumos.
— Nepatikslintas hiperkinetinis sutrikimas (kodas F90.9).
Vaikas buvo nukreiptas konsultacijai pas psichiatrą.
2024 metų birželio 28 dieną Yuliyos advokatas pateikė skundą dėl neteisėto sprendimo dėl jos deportacijos į Belarus.
2024 metų liepos 2 dieną Migracijos departamentas atsakė, kad skundas priimtas, o į bylą įtrauktas vaiko teisių apsaugos skyrius.
2024 metų liepos 1 dieną 8 valandą ryto Migracijos departamentas pakvietė Yuliją apklausai, siekiant nustatyti, ar reikia priimti prašymą dėl prieglobsčio pagal naujai atsiradusius aplinkybes. Apklausos metu Yulija be pagrindo buvo apkaltinta, kad ji slapstosi ir nes colaboruoja su migracijos tarnyba. Yulija paneigė šias kaltinimus: ji neslėpėsi nuo Migracijos departamento, atėjo į visus jų kvietimus ir atsakė į visus jų laiškus. Specialistas Vitoldas pasiūlė Yulijai paskambinti migracijos tarnybos vadovui ir paprašyti leidimo išvykti į trečiąją šalį. Tačiau jis pareikalavo, kad ji atsisakytų skundo dėl deportacijos į Belarus. Priešingu atveju, po kelių dienų jai grės dokumentų priėmimo dėl prieglobsčio pagal naujai atsiradusias aplinkybes atmetimas ir naujas deportacijos sprendimas su draudimu įvažiuoti į Lietuvą. Yulija atsakė, kad gali priimti sprendimą tik po konsultacijos su advokatu. Tą pačią dieną Yulija išsiuntė laišką Migracijos departamentui, kuriame atsisakė atšaukti skundą ir paprašė siųsti visus abejotinus pasiūlymus dėl jos legalizavimo advokatui.
2024 metų rugpjūčio 15 dieną Yulijai paskambino iš Migracijos departamento ir pakvietė susipažinti su sprendimu dėl prašymo dėl prieglobsčio. Rugpjūčio 16 dieną Yulija atvyko į Migracijos departamentą. Kadangi sirgo, buvo užsidėjusi kaukę. Reikėjo laukti vertėjo, kuris taip ir neatvyko. Dėl ligos, nervų ir kaukės Yulijai buvo sunku kvėpuoti, ir jai pasidarė bloga. Ji atsisakė skambinti greitajai pagalbai ir paprašė supažindinti ją su sprendimu be vertėjo.
Gavo naują atsakymą dėl prieglobsčio. Migracijos departamentas savo sprendime nagrinėja ir vertina naujas aplinkybes, rodančias, kad Yulijai gresia persekiojimas Baltarusijoje. Sprendime, be kitų aplinkybių, analizuojamas įrašas iš valdžios palaikomo Telegram kanalo „Knyga GU „BAZA“. Pateikiame citatą iš Migracijos tarnybos sprendimo“
„Reikia pažymėti, kad įrašas, kuriuo Yuliya Prasanava pasidalijo su Migracijos tarnyba, labiau neutralus jos atžvilgiu. Įrašas kritikuoja Lietuvos Respublikos institucijas, t. y. palaiko užsienietės poziciją. Taip pat įraše neminimi konkretūs duomenys apie ją (išskyrus nuotrauką ir vardą, kiti su jos asmeniu susiję duomenys nepateikiami). Be to, įraše nurodoma, kad Yuliya Prasanava apskritai nepalaiko Svetlanos Tichanovskajos (faktiškai baltarusių opozicijos atstovės) biuro veiklos. Užsienietė taip pat nesuformuluojama kaltinimų dėl jos politinių pažiūrų ar veiklos pripažintose ekstremistinėse organizacijose; minimas tik faktas, kad Yuliya Prasanava grįžusi į kilmės šalį (kur gyvena jos suaugę vaikai) turės atsakyti pagal įstatymą. Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Migracijos tarnyba neatmeta, kad užsienietė gali pritraukti teisėsaugos dėmesį dėl neapmokėtos baudos, tačiau tai nepatvirtina persekiojimo rizikos pagal konvencines priežastis.“
Šiuose argumentuose ignoruojamas tiesioginis valstybinės žiniasklaidos nurodymas į Yulijos bendradarbiavimą su ekstremistine organizacija ir tiesioginė grėsmė atsakomybei už tai. Jos nuotrauka ir asmeniniai duomenys ne kartą buvo skelbiami „Mūsų Namo“ svetainėje ir socialiniuose tinkluose, pripažintuose ekstremistine organizacija Baltarusijoje.
Taip pat išreiškiama nuomonė, kad Yuliya tariamai nepalaiko Svetlanos Tichanovskajos, tarsi Tichanovskaja būtų vienintelė opozicijos atstovė. Taip pat verta paminėti, kad Yuliya niekada nekritikavo Tichanovskajos, o priešingai, palaikė ją 2020 metų rinkimuose ir dalyvavo protestuose.
Yuliya pateikė apeliaciją pirmosios instancijos teismui, posėdis vyks 2024 m. spalio 28 d.
2024 m. rugsėjo 11 d. vyko posėdis dėl apeliacijos į Migracijos tarnybos sprendimą dėl deportacijos. Sprendimas turėjo būti paskelbtas 2024 m. rugsėjo 30 d.
2024 m. rugsėjo 16 d., apie pietus, pasienio tarnybos darbuotojos atvyko pas Yuliyą namuose, tačiau jos nebuvo – niekas neatidarė durų. Tuomet jos pradėjo skambinti Yulijai ir buto savininkui, kad patvirtintų, jog ji iš tiesų gyvena šiuo adresu.
2024 m. rugsėjo 20 d. migracijos tarnybos darbuotojas vėl bandė susisiekti su Yuliya, tačiau neradęs jos namuose, vėl paskambino buto savininkui, kad patvirtintų informaciją apie jos gyvenimą.
2024 m. rugsėjo 30 d. teismas nusprendė panaikinti Migracijos tarnybos sprendimą dėl Yulijos deportacijos ir per 14 dienų atlyginti advokato išlaidas. Migracijos tarnyba nesuabejojo šiuo sprendimu, o 2024 m. spalio 15 d. sprendimas dėl deportacijos panaikinimo įsigaliojo.
2024 m. rugsėjo 16 d. Yuliya gavo laišką iš Migracijos tarnybos darbuotojo, kuriame buvo kviečiama į pokalbį, nesuteikiant jokių paaiškinimų.
2024 m. rugsėjo 23 d., 10:00 val., ji atvyko į pokalbį, kurį vertėjas pavadino apklausa. Pokalbis truko apie dvi valandas. Jo metu Yuliya buvo įtikinta, kad ji privalo palikti vaikus ir išvykti iš Lietuvos. Ji pateikė dokumentus, patvirtinančius vaiko ligą, ir bandė paaiškinti, kad negali palikti dukters, nes tai jai sukeltų didelį stresą. Be to, dukrai reikia ypatingos priežiūros, o jos vyras, dirbantis ir išlaikantis šeimą, fiziškai negalės vienas pilnai pasirūpinti vaikais.
Yuliya atsakyme buvo pasakyta, kad ji privalo išvykti su vaiku į Baltarusiją. Be to, ji buvo apkaltinta, kad 2020 m. ji ėmė vaiką su savimi į protestų žygius, todėl ją pavojingai eksponavo. Specialistai taip pat klausė, kodėl ji paėmė dukrą su savimi birželio 25 d., kai pateikė prašymą dėl prieglobsčio pagal naujai atsiradusius aplinkybes, jei žinojo, kaip vyksta prašymo pateikimas. Yuliya atsakė, kad negalėjo įsivaizduoti, kad vizitas į Migracijos tarnybą gali būti toks pavojingas ir traumuojantis vaikui. Palikti dukrą namuose nebuvo su kuo, nes vyras buvo darbe.
Pokalbio pabaigoje Yuliya paklausė specialisto, kas bus toliau. Jai buvo atsakyta, kad bus priimtas sprendimas dėl jos buvimo Lietuvoje. Tačiau kadangi ji buvo šalyje nelegaliai ir jau gavo du atsisakymus suteikti prieglobstį, bus priimtas naujas sprendimas dėl deportacijos. Yuliya buvo informuota, kad ji galės apskųsti šį sprendimą, tačiau tai jos neišgelbės, ir ji turės būti deportuota į Baltarusiją.
Yuliya paprašė pranešti jai apie sprendimą, tačiau specialistas paaiškino, kad tokia praktika nenumatyta — sprendimas iš karto perduodamas Pasienio tarnybai, kad žmogus negalėtų pasislėpti ir išvengti deportacijos.
2024 m. spalio 28 d. vyko apeliacijos dėl Migracijos tarnybos sprendimo, priimto 2024 m. rugpjūčio 15 d., nagrinėjimas.
2024 m. spalio 29 d. Migracijos tarnyba nekompensavo Yuliyai advokato išlaidų pagal teismo sprendimą, kuris įsigaliojo 2024 m. spalio 15 d. ir nurodė atšaukti deportaciją bei kompensuoti advokato išlaidas. Migracijos tarnyba remiasi lėšų trūkumu. Yuliya paprašė Migracijos tarnybos oficialaus atsakymo su paaiškinimais apie priežastis.