Ir jie nesvyruodami sugadina jo gyvenimą visiškai.

Niekas nieko gero nesitiki iš Baltarusijos politinės sistemos – ten užtenka būti tik tam tikrų kanalų abonentu, kad gautum bent 24 valandas arešto, o bet kokie bandymai pasipriešinti baigiasi ilgesniu įkalinimu arba nužudymu kalėjime, kaip rodo istoriko Vitoldo Ašurako ar dailininko Alesio Puškino atvejai.

Prieš kurį laiką Lietuva teigė esanti saugi demokratinė šalis, kuri 2020 m. aiškiai deklaravo norą gelbėti represuotus baltarusius nuo pamišusio diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos rūstybės. Tačiau paskui ji persigalvojo.

Vitali Dvarashyn yra vienas iš baltarusių, atsisakiusių atlikti karinę tarnybą, kurį Lietuva nusprendė persekioti ir toliau persekioja, ir neaišku, kuo visa tai baigsis.

Vitali Dvarashyn gimė 1969 m. rugpjūčio 12 d., 1990 m. baigė Vasilkovo aviacijos ir karo technikos mokyklą Ukrainoje. Iš pradžių jis tarnavo kariuomenėje aviacijos mechaniku, tačiau, nusivylęs karine tarnyba, nusprendė atsisakyti ginklo ir 1998 m. liepos 15 d. atsistatydino savo noru. Nuo 1998 m. liepos 15 d. jis gyvena ramų gyvenimą, vengia kariuomenės ir bet kokių teisėsaugos struktūrų.

Pasitraukęs iš kariuomenės, nenorėdamas tarnauti nusikalstamam A. Lukašenkos režimui, Vitali palaikė Baltarusijos žmonių kovą už išsivadavimą iš diktatūrinės tironijos. Jis buvo nepriklausomas 2001 m. rinkimų stebėtojas ir pasirašė peticiją Žmogaus teisių komisijai dėl falsifikavimo faktų ir nepriklausomų stebėtojų neįleidimo į rinkimų apylinkes Vitebske.

Nuo 2016 m. balandžio 13 d. Vitali turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, kurį reguliariai pratęsdavo dirbdamas vairuotoju Mažeikių mieste.

2020 m. Baltarusijoje Vitali taip pat dalyvavo protestuose prieš nusikalstamo režimo suklastotus rinkimus. Socialiniuose tinkluose jis įsitraukė į polemiką su režimo šalininkais ir kartu su grupe bendraminčių blokavo kalėjimo sunkvežimių, kuriais buvo vežami neginkluoti demonstrantai, eismą. 

Prasidėjus karui Ukrainoje Vitali baiminosi, kad bus priverstinai mobilizuotas į Baltarusijos kariuomenę ir išsiųstas kariauti į Ukrainą dėl savo ankstesnės karinės tarnybos. 2022 m. kovo 8 d. jis kuo skubiau išvyko į Lietuvą. Tuo metu Baltarusijoje vyko karo prievolininkų dokumentų patikrinimas. Po kelių dienų policija su kratos ir arešto orderiu atvyko jo registracijos adresu Vitebske ir pranešė jo motinai, kad Baranavičiuose Vitalijui iškelta baudžiamoji byla už tai, kad jis socialiniame tinkle „Facebook” Baltarusijos teisėsaugininkus pavadino „žudikais ir katorgininkais”.

Nuo to laiko Vitali negrįžo į Baltarusiją, nelankė savo šeimos, nes baiminosi dėl savo laisvės ir gyvybės, taip pat dėl priverstinio šaukimo į kariuomenę pavojaus.

Vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose užfiksuotas jo dalyvavimas 2023 m. gegužės 15 d. Tarptautinėje sąžinės prieštaraujančiųjų dienoje, buvo paskelbti „Olga Karach” ir „Mūsų namai” telegramų kanaluose. Vien už tai jam gresia iki 7 metų Baltarusijos kalėjime.

2023 m. kovo 16 d. Vitalijui buvo panaikintas leidimas gyventi šalyje vien dėl jo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje ir beveik prieš 30 metų gauto išsilavinimo karo mokykloje. Jis taip pat buvo pripažintas „keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui” ir jam uždrausta 5 metus atvykti į ES. Vitali apskundė šį sprendimą Lietuvos teismui.

Dėl to, kad buvo panaikintas jo leidimas gyventi, darbdavys tą pačią dieną turėjo jį atleisti iš darbo. Vitali liko be darbo, be pragyvenimo šaltinio, o kartu jam buvo neįmanoma grįžti atgal į Baltarusiją, nes galėjo būti suimtas ir įkalintas.

2023 m. birželio 11 d., nepaisydami apeliacijos, Lietuvos migracijos ir pasienio tarnybos pareigūnai bandė priverstinai deportuoti Vitalijų į Baltarusiją, o tai reikštų automatinį įkalinimą už dalyvavimą protestuose ir priverstinį šaukimą į kariuomenę.

Vitali buvo nugabentas į pasienį, kur buvo ruošiami dokumentai jo perdavimui į Baltarusijos pusę. Jis bandė prašyti politinio prieglobsčio tiesiai pasienyje, pateikdamas atitinkamą prašymą pasieniečiams. Jie paėmė prašymą, bet vėliau pareiškė, kad jis jiems nieko neišdavė, ir sutiko jį paleisti su sąlyga, kad jis nesislėps ir per kelias dienas atvyks į Migracijos departamentą prašyti prieglobsčio.

Vitali patyrė didžiulį stresą ir labai bijojo dėl savo gyvybės ir laisvės, nesuprasdamas, ką blogo padarė Lietuvos Respublikai.

2023 m. birželio 15 d. jis pateikė dokumentus dėl politinio prieglobsčio Lietuvoje ir iš karto buvo apgyvendintas pabėgėlių stovykloje. Jis buvo uždarytas pabėgėlių stovykloje – uždarame kambaryje, kurio durų rankena buvo tik iš lauko pusės, o pats Vitali negalėjo pats išeiti iš šio kambario. Langai buvo užkalti grotomis, jis ten buvo vienas.

Lietuvos pasieniečiai norėjo, kad pabėgėlių stovykloje jis lauktų Lietuvos migracijos tarnybos sprendimo.

2023 m. birželio 27 d. Lietuvos teismas nusprendė grąžinti jam leidimą gyventi Lietuvoje ir panaikinti draudimą atvykti į ES, pripažinęs Migracijos departamento argumentus, kad Vitali kelia „grėsmę nacionaliniam saugumui”, neįtikinamais. Tačiau Migracijos departamentas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2023 m. rugsėjo 6 d. apeliacinį skundą atmetė.

2023 m. birželio 28 d. teismas leido Vitalijui gyventi už pabėgėlių stovyklos ribų ir laisvai judėti Lietuvoje, kol bus priimtas sprendimas. Vitali turėjo teisę išvykti iš pabėgėlių stovyklos, tačiau kas 72 valandas turėjo registruotis pabėgėlių stovykloje. Tai buvo sudėtinga, nes atstumas nuo Vilniaus iki pabėgėlių stovyklos yra 50 kilometrų, t. y. 100 kilometrų į abi puses. Žinoma, Migracijos departamentas nemokėjo už kelionių benziną.

Pabėgėlių stovykloje Vitali 13 dienų praleido vienutėje.

2023 m. liepos 4 d. Vitalijaus advokatas kreipėsi į Teisėjų kolegiją su prašymu panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 23S1199 dėl apgyvendinimo suteikimo, kuriuo jam buvo apribota teisė pasirinkti apgyvendinimo vietą tik pabėgėlių stovykloje.

2023 m. liepos 10 d. Teisminio nagrinėjimo kolegijos gavo patvirtinimą į teismo prašymą, kad Baltarusijos Respublikos pilietis Vitali Dvarashyn yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi prašymas buvo priimtas nagrinėti, o atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į prašymą pateikti.

Tačiau atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir apie to priežastis teismo neinformavo. In the result, for non-compliance with the demand of the court, the migration authority was imposed a fine on in the amount of 100 Eur.

2023 m. rugpjūčio 24 d. Vitali Dvarashyn laimėjo antrąjį teismo procesą prieš Migracijos departamentą dėl jo buvimo sąlygų. Teismas primygtinai rekomendavo Migracijos departamentui persvarstyti sprendimą dėl Vitalijaus apgyvendinimo Pabradės pabėgėlių stovykloje ir patarė Vitalijui sprendimo laukti savo gyvenamojoje vietoje.

Netrukus Vitali Dvarashyn buvo paleistas iš migrantų stovyklos. Be to, jam nebereikia kas tris dienas registruotis migrantų stovykloje, kaip buvo numatyta anksčiau.

2023 m. lapkričio 20 d., praėjus aštuoniems mėnesiams po nepagrįsto leidimo gyventi panaikinimo, jam pavyko susirasti darbą Lietuvos krovinių pervežimo įmonėje, pasinaudojus prieglobsčio prašytojo pažymėjimu (Lietuvoje pabėgėlio prašytojas negali dirbti pirmuosius 6 mėnesius). 

2024 m. sausio 13 d. Lietuvos migracijos departamentas nusprendė atmesti Vitalijaus prieglobsčio prašymą, teigdamas, kad Baltarusijoje jam pavojus negresia. Departamentas taip pat paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD) dar kartą apsvarstyti, ar Vitali kelia grėsmę saugumui. 2024 m. sausio 2 d. VSD dar kartą atsakė, kad Vitalijaus buvimas Lietuvoje iš tiesų kelia grėsmę Lietuvos saugumui, nors teismas jau panaikino sprendimą pripažinti Vitalijų grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vitali apskundė Migracijos departamento sprendimą.

2024 m. vasario 15 d. baigėsi jo ekonominio leidimo gyventi galiojimo laikas. Bandymas jį pratęsti 2023 m. rugsėjo 19 d. buvo atmestas, nes jis buvo prieglobsčio prašytojas. 2024 m. pavasarį jo darbdavys pateikė dar vieną prašymą išduoti leidimą ekonominiam gyvenimui ir laukė atsakymo.

2024 m. kovo 12 d. buvo išnagrinėtas Migracijos departamento sprendimo apeliacinis skundas. 2024 m. kovo 26 d. teismas paliko galioti sprendimą nesuteikti jam politinio prieglobsčio. Vitali pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2024 m. gegužės 29 d. jo apeliacinį skundą atmetė.

2024 m. birželio 5 d. Migracijos departamentas primygtinai kvietė Vitalijų atvykti su pasu, kad būtų užbaigta jo prieglobsčio byla, kurioje paprastai prašytojo dalyvavimas nebūtinas. Įtaręs spąstus, Vitali atsisakė. Tada migracijos pareigūnai bandė suplanuoti susitikimą anksti ryte (pirmadienį 6 val. ryto), kurį jis taip pat atsisakė. Jie vėl paskambino su nauja dingstimi, bet Vitali įtarė, kad jie ketina jį deportuoti.

Taip pat paaiškėjo, kad Vitalio darbdavys, prieš kelis mėnesius pateikdamas prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje, padarė klaidą, todėl Vitalio dokumentai nebuvo tinkamai įforminti. Pakartotinai pateikti dokumentų dabar neįmanoma, nes po politinio prieglobsčio nesuteikimo Vitali tapo nelegaliu imigrantu (jo leidimas gyventi šalyje baigėsi 2024 m. vasario 15 d., o prieglobsčio nesuteikimas įsigaliojo 2024 m. gegužės 29 d.). Todėl Vitali buvo atleistas iš darbo. Greičiausiai įmonės savininkei buvo daromas spaudimas, nes po pokalbio su Migracijos departamentu ji išsigando ir kategoriškai atsisakė dar kartą bandyti parengti Vitalijui darbo dokumentus.

2024 m. birželio 13 d. Vitali buvo namuose, kai pamatė prie namų artėjančius migracijos pareigūnus. Jis iššoko pro langą ir pasislėpė. Migracijos pareigūnai pirmiausia įėjo į namą ir ilgai kalbėjosi su šeimininke. Tada jie išėjo į lauką ir dar 5 valandas laukė Vitalijaus. Greičiausiai šeimininkei buvo daromas spaudimas, nes ji Vitalijui pasakė, kad tą pačią dieną jį iškeldins iš namo. 

Vitali, praradęs tiek darbą, tiek būstą, buvo priverstas slapstytis.

Jo pažįstami padėjo jam išvykti iš Lietuvos į Lenkiją, o vėliau grąžino jo automobilį, kuris liko pastatytas nuomojamame bute Vilniuje.

Atvykęs į Lenkiją, Vitali pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos tiek iš Baltarusijos, tiek iš Lietuvos valdžios institucijų. Pastarasis reikalingas, kad jo byla nebūtų grąžinta atgal į Lietuvą, kur jam gresia deportacija (pagal Dublino susitarimą jis gali būti grąžintas į Lietuvą).

Lenkijos pasienio tarnyba jau patvirtino, kad gavo Vitali prašymą, ir dabar belieka laukti sprendimo.

2024 m. spalio 2 d. turėjo vykti dar vienas teismo posėdis dėl jo neteisėtos deportacijos iš Lietuvos į Baltarusiją. Atsakovais šioje byloje buvo Lietuvos migracijos departamentas ir Lietuvos valstybės saugumo departamentas. VSD atstovas neatvyko į posėdį, todėl posėdis buvo perkeltas į 2024 m. lapkričio 20 d. Įdomi jo nebuvimo priežastis: VSD teigia, kad pakartotinai pripažinę Vitali „nacionaliniu saugumu grėsme” remiasi tam tikru slaptu dokumentu, kurio turinio negalima nagrinėti už specialios slaptų dokumentų kambario ribų. Klaipėdos teismas, pasirodo, neturi tokios galimybės.

Dėl to teismo kolegijos nariai buvo pakviesti į Vilnių, kur jiems bus suteikta galimybė susipažinti su dokumentu. Be to, du iš trijų teisėjų iš karto po posėdžio pareiškė apie atsistatydinimą.

Jis yra itin sunkios psichologinės būsenos, jaučiasi labai nusivylęs ir išsekęs dėl neteisėtų Migracijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiksmų.