Baltarusijos kariuomenę taip pat galima vadinti įkalinimo vieta: žmonės ten patenka metams – pusantrų metų, iš jų atimamos visos ryšio priemonės, jie susiduria su propaganda, kankinimais, draudimais ir retais šeimos pasimatymais. Pavyzdžiui, jei pas kareivį bus rastas mobilusis telefonas, jis bus nubaustas 15 dienų kalėjimo vienutėje. Deja, dėl kalėjimo atmosferos, pažeminimų ir prievartos Baltarusijos kariuomenėje vyksta savižudybės ir neteisminės egzekucijos.

Kiekvienas jaunuolis Baltarusijoje privalo tarnauti Baltarusijos kariuomenėje, jei neturi medicininių kontraindikacijų ar oficialaus atidėjimo. Turintieji aukštąjį išsilavinimą privalo tarnauti metus, neturintieji aukštojo išsilavinimo – pusantrų metų. Šaukimas į kariuomenę vykdomas du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Kasmet į privalomąją karinę tarnybą Baltarusijoje šaukiama apie 10 tūkst. jaunuolių. Beveik kasmet sulaukiame žinių apie savižudybes, bandymus nusižudyti ir neteismines egzekucijas Baltarusijos kariuomenėje.

2005 m. balandžio 13 d. Borisovo karinėje gyvenvietėje Peči, praėjus trims mėnesiams po šaukimo į karinę tarnybą, mirė Maksimas Kažeka. Prieš nusižudydamas Maksimas pasitraukė iš karinio dalinio; kitą dieną jis buvo rastas už 6 km esančiame miške. Kareivis pasikorė ant savo diržo. Jo kišenėje buvo rastas atsisveikinimo raštelis, kuriame jis prašė „viską atleisti”.

2006 m. birželio mėn. Pečiuose esančiame kariniame dalinyje žuvo karys Aliaksandras Šamrynas. Pagal oficialią versiją, jis dažė lubas ir sienas viename iš gyvenvietės pastatų, kai per netyčią nukrito iš daugiau nei 2,5 m aukščio. 11 dienų prieš mirtį Aliaksandras buvo ištiktas komos. Teismo medicinos ekspertizės ataskaitoje teigiama, kad kariui buvo nustatyti daugybiniai šonkaulių, kaukolės, žandikaulio lūžiai ir smegenų sukrėtimas. Išvados neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad sužalojimai patirti vieno kritimo metu.

2007 m. gegužės 4 d. kariniame dalinyje Vitebske žuvo Pavel Kozik. Tėvams buvo pranešta, kad mirties priežastis – ūmi išeminė širdies liga. Po pusantrų metų demobilizavęsi Pavelo Koziko bendražygiai nusprendė papasakoti tiesą: tą dieną Pavelui į saulės rezginį pataikė kitas karys. Dėl šios priežasties eilinis Kozikas krito ant kelių ir nerodė jokių gyvybės ženklų: nekvėpavo, nebuvo jokių širdies veiklos požymių, kraujospūdžio, jo mokiniai nereagavo į šviesą, nebuvo pulso, išmatų. Pavelą mušęs kareivis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 6 mėnesiams namų arešto.

2008 m. gruodžio 18 d. 19-metis Antonas Dalhaleu žuvo karinėje šaudykloje prie Rečicos. Kareivis patruliavo rajono centre, eidamas tarnybą Gomelio kariniame dalinyje 5525 policijos vidaus kariuomenėje. Iki atleidimo iš tarnybos jam buvo likęs mėnuo. Pagal oficialią versiją karys paslydo keisdamas šaudymo poziciją ir netyčia šovė sau į galvą. Tačiau Antono tėvai tuo netiki.

2009 m. balandžio 8 d. kariniame dalinyje netoli Zaslaulio žuvo karys Valerijus Škutas. Pirminė ir pagrindinė jo motinai papasakota versija buvo ta, kad Valerijus nuėjo į pavėsinę parūkyti, pasijuto blogai ir mirė. Tačiau ant jaunuolio kūno buvo aptikta hematomų. Buvo iškelta baudžiamoji byla dėl netyčinio nužudymo. Po metų byla pasiekė teismą. Už Valerijaus išžaginimą ir nužudymą buvo nuteista 10 karių. Nė vienas iš viršilos personalo nebuvo nuteistas.

2012 m. rugpjūčio 26 d. Vitebske buvo rastas pakartas 22 metų 103-iosios oro desantininkų divizijos karys Jaugenas Rudakas. Jaugenas kariuomenėje tarnavo tik tris mėnesius. Pagrindinė versija – jis nusižudė tualete. Neilgai trukus iki tragedijos Jaugenas telefonu kalbėjosi su savo draugu. Jis pasakojo, kad jį sumušė keturi žmonės, ir prašė draugo kuo greičiau atvažiuoti pas jį, nes kitaip jį nužudys. Atlikus psichologinį įvertinimą nustatyta, kad Yauhenas buvo intravertas ir linkęs į savižudybę. Tyrimų komitetas prisijungė prie bylos, buvo iškelta baudžiamoji byla dėl kurstymo nusižudyti. Buvo nuteisti keli kareiviai ir seržantai.

2013 m. balandžio 11 d. per šaudymą iš granatsvaidžio kariniame dalinyje 04147 žuvo 20-metis karys Maksimas Karačunas. Tuo metu jis tarnavo tik keturis mėnesius, tai buvo pirmoji jo šaudymo patirtis. Sprendime pradėti baudžiamąjį tyrimą teigiama, kad Maksimą nužudęs ginklas nuo pat pradžių buvo sugedęs ir neturėjo būti įtrauktas į šaudymo mokymus. Kaltinamasis šioje byloje buvo vyresnysis leitenantas Aliaksandras Volkau, kuris tragedijos metu buvo laikinai einantis sunkiųjų raketų paleidimo būrio vado pareigas Minsko rajone Uročoje. A. Volkau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme pataisos kolonijos gyvenvietėje.

2013 m. rugsėjo 1 d. Pečiuose mirė aštuoniolikmetis Uladzislavas Jahadkinas. Jaunuolis tarnavo vos tris mėnesius. Oficiali staigios mirties priežastis – išeminė širdies liga. Vladislovo tėvai teigia, kad paskutinėmis dienomis prieš mirtį jų sūnus labai skundėsi aukštu kraujospūdžiu. „Uladzislau tarnavo vos kelis mėnesius, kai man atvežė sūnaus kūną, karste su guminėmis šlepetėmis. Matėsi, kad jis mirė kančiose: dantys buvo stipriai sukąsti, tarsi nuo įtampos, ant kaktos buvo pažeisti kapiliarai – to niekada anksčiau nebuvo buvę, lūpa buvo juoda, dešinėje akyje plyšo kraujagyslės„, – pasakojo kareivio motina Liudmila Jahadkina. Taip pat ji stebėjosi, kad jos sūnus, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, buvo nuvežtas į kariuomenę. „Dar iki kariuomenės jis gulėjo ligoninėje, kur buvo gydoma renovaskulinė hipertenzija. Nuo mokyklos laikų jis turėjo problemų dėl hipertenzijos, nors jam nebuvo taikoma medicininė priežiūra kaip hipertenzija sergančiam pacientui”. Motinos teigimu, sūnus nesiskundė, kad kariuomenėje būtų buvęs mušamas. Tačiau iš to, ką pasakojo jo bendražygiai, Uladzislavas dažnai būdavo žadinamas naktimis, verčiamas bėgioti dujokauke ir labai apkraunama jo širdis.

2015 m. kovo 21 d. Borisove žuvo 22 metų karo prievolininkas Michailas Bevziukas. Jis buvo rastas pakartas karinio dalinio teritorijoje. Jo šeima mano, kad tai galėjo būti kurstymas nusižudyti. Likus dviem dienoms iki mirties Michailas paskambino broliui ir paprašė aplankyti jį artimiausią savaitgalį.

2016 m. rugpjūčio 4 d. Pečiaus kariniame dalinyje žuvo 23 metų karys Siarhei Muruhau. Kariniame dalinyje jie sakė, kad jis nusišovė šaudykloje per mokymus ir tai pavadino „savižudybe”. Giminaičiai įsitikinę, kad jų sūnus buvo kurstomas nusižudyti. Per karinę tarnybą Siarhei pasidarė labai neramu, jis skambino jiems su ašaromis. Be to, jis dažnai prašydavo atsiųsti jam pinigų, o sumos būdavo nemažos. Savaitgaliais lankydamiesi namuose jie pastebėdavo mėlynių ant sūnaus kūno. Baudžiamasis tyrimas nebuvo pradėtas dėl „nusikaltimo sudėties nebuvimo”.

2016 m. spalio mėnesį Lydos kariniame dalinyje šauktinis Andrejus Manoninas pasikorė. Prieš mirtį Andrejus 5 mėnesius tarnavo kariuomenėje. Vieną vakarą bendražygiai rado jį pakartą kareivinių tualete. Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl kurstymo nusižudyti. Tyrimas buvo sustabdytas, vėliau kelis kartus atnaujintas, bet galiausiai nutrauktas. Mirusio kario giminaičiai įsitikinę, kad jis mirė dėl šantažo kariuomenėje. Stipriausias jų argumentas – atsisveikinimo raštelis, kuriame Andrejus kaltina konkrečius žmones. Netrukus po Andrejaus Manonino mirties jo motina pradėjo sulaukti telefono skambučių su grasinimais ir reikalavimais nieko nepasakoti žurnalistams.

2017 m. vasario 10 d. miške rastas Borisove tarnavusio 19-mečio Pavelo Starenkau kūnas. Jis buvo dingęs iš karinio dalinio tris mėnesius, nuo 2016 m. lapkričio mėn. Pagrindine mirties priežastimi paskelbta savižudybė. Buvo atliktas tyrimas, apklausti jo bendražygiai ir artimieji. Tyrimo išvados nežinomos.

2017 m. vasario 18 d. Pečiuose žuvo šauktinis karys Aliaksandras Statueu. Ryte keldamasis, per rikiuotę, karys neteko sąmonės. Gaivinimo priemonės nepadėjo ir gydytojas konstatavo jo mirtį. Paskelbta mirties priežastis buvo ūminis širdies nepakankamumas dėl išeminės širdies ligos ir nedidelio židininio serozinio miokardito. Visa išsami informacija buvo kruopščiai slepiama nuo artimųjų.
2017 m. kovo 31 d. Pečiuose mirė Arciomas Bastiukas. 25 metų programinės įrangos inžinierius tarnavo kariniame dalinyje Borisove. Likus dienai iki mirties Artsiom paskambino tėvams, paprašė jų atleisti ir atsisveikino. Susirūpinę tėvai nedelsdami paskambino karinio dalinio vadovybei ir paprašė spręsti susidariusią situaciją. Jie patikino, kad jų sūnui viskas bus gerai. Likus trims savaitėms iki Artsiomo mirties, jo tėvai atvyko į karinį dalinį susitikti su vadovaujančiais karininkais. Tame susitikime, dalyvaujant tėvams, Artsiom Bastiuk papasakojo vadams apie persekiojimo atvejus ir išvardijo vardus ir pavardes tų, kurie jam darė spaudimą. Po Artsiomo mirties Tyrimų komitetas pradėjo tyrimą. Po pusės metų byla buvo nutraukta, ir niekas nebuvo nubaustas.

2017 m. spalio 4 d. Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodė žinia apie 3-iosios mokomosios tankų kuopos šauktinio kario mirtį Borisovo karinėje gyvenvietėje Pečiuose. 21 metų Aliaksandras Koržychas buvo rastas pakabintas ant kelnių diržo medicinos skyriaus rūsyje. Aliaksandro šeima atsisakė tikėti oficialia savižudybės versija ir perdavė žiniasklaidai jo pomirtines nuotraukas: nuotraukose aiškiai matėsi hematomos. Jo šeima taip pat teigia, kad tarnybos kariuomenėje metu iš Aliaksandro buvo išvilioti pinigai ir grasinta fiziniu smurtu.

2017 m. vasarą Aliaksandras pradėjo prašyti motinos pervesti pinigus į jo banko kortelę, kurią buvo paėmęs pasienietis. Rugsėjo 17 d. jis pateko į medicinos skyrių gydytis ūmios kvėpavimo takų infekcijos, rugsėjo 26 d. buvo atleistas ir dingo be žinios. 2018 m. balandžio 19 d. Tyrimo komitetas paskelbė apie tyrimo pabaigą. Išnagrinėjęs savižudybės, kurstymo nusižudyti ir tyčinio nužudymo versijas, tyrimas priėjo prie išvados, kad Aliaksandrą nusižudyti kurstė jo karinio dalinio seržantai. Trys seržantai buvo pripažinti kaltais dėl Aliaksandro mirties ir nuteisti 6, 7 ir 9 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Tačiau Aliaksandro motina nebuvo patenkinta nuosprendžiais, nes daugybė faktų įrodė, kad jos sūnus buvo nužudytas, o ne paskatintas nusižudyti.

2018 m. balandžio 4 d. galimai per planinius šaudymo mokymus „dėl pažeistų saugumo reikalavimų” žuvo 20-metis Dzmitrijus Udodas: jis buvo nušautas iš tanko kulkosvaidžio. Tragedija įvyko 120-ojoje atskirojoje mechanizuotoje brigadoje Uročoje (Minsko rajonas). Dzmitrijus Udodas buvo liudytojas Aliaksandro Koržycho byloje. Prieš kariuomenę jis baigė Mozyriaus profesinę mokyklą ir įgijo gipso dažytojo specialybę, vėliau dirbo kolūkyje, mėsos kombinate, kelis kartus buvo išvykęs dirbti į Rusiją.

2018 m. rugsėjo 5 d. Slonime mirė šauktinis karys Aliaksandras Arlou. Prieš mirtį jaunuolis kelis kartus skambino motinai ir tarėsi, ką darys grįžęs namo. Šeima rinko dokumentus, kad jis būtų pripažintas negaliojančiu iš kariuomenės. Aliaksandro motina pasakojo, kad sūnus nuolat prašydavo pinigų, bet niekada nesakydavo, kam jam jų reikia. Moteriai kilo įtarimų, kad jis susidūrė su šantažu, ir tiesiai jo apie tai paklausė. Aliaksandras atsakė: „Aš nieko negaliu pasakyti. Jie klausosi”. Pirmaisiais karinės tarnybos mėnesiais jaunuolis skundėsi psichologiniu spaudimu. Kai jie dviem savaitėms išvyko į Minską ruoštis paradui, Aliaksandras paskambino iš ten ir skundėsi, kad ten blogiau nei Slonime. Jis padarė užuominą, kad yra mušamas.
Rugsėjo 5 d. Aliaksandras paskutinį kartą kalbėjosi su motina, o vakare buvo rastas pakartas gatvių valymo įrangos sandėlyje. Ant gerklės buvo du virvės pėdsakai, vienas iš jų – nuo uždusimo. Aliaksandro motina mano, kad jis pirmiausia buvo uždusintas, o paskui pakartas. „Kai paėmėme jį iš morgo, pamatėme hematomą ant dešinės alkūnės ir ant dešinio delno viršaus. Tikriausiai ta ranka jis bandė apsiginti. Morge mums atsisakė parodyti sūnaus nugarą. Buvome ištikti šoko, jie laikė mane už pažastų, kad išvežtų, negalvojome daugiau reikalauti”, – prisiminė ji. Tyrimo komitetas atsisakė pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl kario žūties fakto. Tyrėjai priėjo prie išvados, kad Aliaksandras pasikorė, nes negalėjo ištverti karinės tarnybos sunkumų. Jo motina taip ir nesulaukė atsakymų į savo klausimus: kodėl buvo du raiščių raštai, kodėl ant jo kūno buvo priešmirtinių traumų, kaip jis pateko į užrakintas patalpas ir kodėl nusižudė, jei neturėjo jokių minčių apie savižudybę.

2018 m. rugsėjo 8 d. miške netoli Gardino buvo rastas 26 metų šauktinio Siarhejaus Jasiukevičiaus iš Slonimo garnizono kūnas. Ant jo buvo priešmirtinis raštelis. Iki atleidimo iš tarnybos jam buvo likę du mėnesiai. Jo artimieji sakė, kad Sirahei kelis kartus prašė pervesti pinigų į jo banko kortelę. Kariuomenė teigė, kad savižudybė nesusijusi su karine tarnyba.

2019 m. birželio 2 d. nusižudė 20-metis Fiodaras Bunas, kuris pagal sutartį tarnavo kariuomenėje. Karys išgėrė daug vaistų ir išėjo į lauką, kur jam staiga pasidarė bloga. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą, tačiau gydytojams nepavyko išgelbėti kario. Žiniasklaida išsiaiškino, kad dieną prieš tai jis susipyko su savo mergina. Nurodyta mirties priežastis buvo vaistų sukeltas insultas. Mėnuo prieš mirtį Fiodaras buvo pripažintas kaltu dėl šantažo. Gardino įguloje kariškis buvo teigiamai charakterizuojamas, sąžiningai atliko savo pareigas ir planavo tapti praporščiku.

2019 m. birželio 12 d. kariniame dalinyje Baranavičiuje netikėtai mirė karys Dzmitrijus Chancevičius. Dzmitrijaus bendražygiai kariai rado jį be sąmonės rūbinėje. Atlikto tyrimo metu tariamai nustatyta, kad birželio 11 d. visi karinio dalinio 7404 kariai 14.00 val. buvo išsiųsti į aikštę, kur dvi valandas, esant +30 °C temperatūrai, buvo priversti atlikti fizinius pratimus.

2019 m. liepos 13 d. 11-ojoje mechanizuotoje brigadoje Slonime šauktinis Andrejus Molis bandė nusižudyti. Jis buvo pašauktas į kariuomenę 2018 m. lapkričio mėn. Jaunuolis persipjovė venas. Gydytojams pavyko jį išgelbėti.

2019 m. liepos 23 d. Grodno mieste įsikūrusios 6-osios gvardijos atskirosios mechanizuotosios brigados žvalgybos bataliono eilinis Andrejus Ščerbakou persipjovė venas. Karys kariuomenėje tarnavo 2 mėnesius ir negalėjo ištverti patyčių. Jaunuolis buvo išgelbėtas. Dėl patyčių venas persipjovusiam eiliniui Ščerbakou tuomet žadėta skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 447 straipsnį (karinės tarnybos vengimas susižalojant pačiam ar kitais būdais).

2019 m. lapkričio 20 d. Mozyrsko pasienio apsaugos būryje rastas negyvas 19-metis Ruslanas Zaitsau. Pasienio komitetas išsakė versiją, kad karys nusižudė nusišaudamas. Jo artimieji tuo netiki, jie mano, kad Ruslanas buvo netyčia nušautas ir žuvo. Jų sūnaus bendrakeleivis, su kuriuo jis ėjo į kontrolės punktą, staiga dingo. Kariniame dalinyje jie sakė, kad jis buvo perkeltas į kitą dalinį. Tyrimų komitetas atsisakė ekshumuoti Ruslano kūną.

20120 m. birželio 8 d. nuo šautinio sužalojimo mirė 20-metis priešlėktuvinės raketinės brigados karys Siarhei Valoshyn. Jis kariuomenėje tarnavo kiek daugiau nei šešis mėnesius. Paaiškėjo, kad tą dieną Siarhei užsidarė ginklų patalpose, nusišovė ir mirtinai susižalojo. Prieš tai draugams nei jo elgesys, nei nuotaika neatrodė įtartini: jis elgėsi įprastai, sekė naujienas, žiūrėjo interneto transliacijas, klausėsi muzikos. Žinoma, kad Siarhei nenorėjo tarnauti kariuomenėje, bet negalėjo to išvengti. Jis mokėsi chemijos ir technologijos koledže pagal specialybę „medienos apdirbimo pramonės technologija”, vėliau dirbo gamykloje. Jis nelabai domėjosi bendravimu, bet turėjo daug draugų internete, kurių interesai buvo panašūs. Siarhei suprato, kad jam sekasi ne visos užduotys, o pagal tam tikrus rodiklius jis buvo prastesnis už kitus kareivius. Bylos nagrinėjimas prasidėjo 2021 m. vasario mėn. Kaltinamasis buvo 24 metų kontraktininkas, radiotechninės kuopos priėmimo ir perdavimo prietaisų skyriaus viršininkas, nekontroliavęs ginklų saugumo ir dienos tarnybos.

2021 m. sausio 15 d. Pinsko pasienio apsaugos būrio karys tarnybos metu bandė nusižudyti iš šaunamojo ginklo. Dvidešimtmetis šauktinis atliko privalomąją karinę tarnybą pasienio tarnybos įstaigose. Tarnybos vietoje jis buvo teigiamai charakterizuojamas. Tragedijos dieną jis vykdė pasienio juostos įvažiavimo kontrolės sargybą. Laimei, bandymas nusižudyti nebuvo sėkmingas, ir karį pavyko išgelbėti.

2021 m. sausio 25 d. Baltarusijos kariuomenėje įvyko dar viena savižudybė. Smarhone nusišovė šauktinis karys. Jam buvo 18 metų ir jis tarnavo kariniame dalinyje, užtikrinančiame Baltarusijos atominės elektrinės saugumą. Karys budėjo sargyboje tarp atominės elektrinės energetinių blokų ir iš tarnybinio ginklo nusišovė sau į kaklą.

2012 m. vasario 19 d. Viename iš Gardino garnizono karinių dalinių įvyko incidentas: buvo sužeistas 19-metis karys, šauktinis. Kaip pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba, incidentas įvyko „pažeidus taisykles, susijusias su ginklų tvarkymu vieno iš Gardino garnizono karinių dalinių nuolatinės dislokacijos vietoje”. Kitą dieną jaunuolis mirė reanimacijoje.
Išvada.

Tarnyba Baltarusijos kariuomenėje nebėra garbė, tai baimė būti nužudytam dėl nelaimingo atsitikimo, vado neveiklumo, neteisingos diagnozės ar patyčių. Dabar Baltarusijos kariams gresia dar vienas pavojus: žūti svetimoje šalyje dėl užsienio diktatoriaus pradėtų karo veiksmų ir grįžti namo cinko karste.

Vis dėlto tikimės, kad mūsų kampanijos „NE reiškia NE” dėka pavyks išvengti mūsų jaunų vyrų žūties Ukrainoje ir Baltarusijoje.