„European Bureau for Conscientious Objection” (EBCO) buvo įkurtas 1979 m. kaip skėtinė organizacija, vienijanti nacionalines sąžinės prieštaraujančiųjų asociacijas. EBCO tikslas – skatinti kolektyvines kampanijas, kuriomis siekiama išlaisvinti įkalintus sąžinės prieštarautojus, ir lobizmą Europos vyriausybėse ir institucijose, kad būtų visiškai pripažinta teisė atsisakyti atlikti karinę tarnybą dėl sąžinės.

Dabar ši įtakinga Europos organizacija taip pat viešai kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas su reikalavimu suteikti apsaugą ir prieglobstį organizacijos „Mūsų Namai” vadovei Olgai (Volhai) Karač. Kaip rašoma EBCO kreipimesi, Olga jau daugelį metų kovoja už žmogaus teises Baltarusijoje, įskaitant teisę atsisakyti atlikti karinę tarnybą pagal sąžinę. Būtent dėl šios priežasties ji yra persekiojama ir jai gresia mirties bausmė gimtojoje šalyje, kur valdantysis režimas ją paskelbė „teroriste”.

Citata iš EBCO apeliacinio skundo: „Kreipiamės į aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, Lietuvos Respublikos Prezidentę, Ministrą Pirmininką ir Užsienio reikalų ministrą, prašydami laikytis tarptautinių standartų ir suteikti apsaugą bei prieglobstį Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai Olgai Karač, kuri rado prieglobstį Lietuvoje.

Lietuva taip pat yra Europos Sąjungos narė. Todėl taip pat kreipiamės į Europos Sąjungos institucijas ir ES atstovybes (ES valstybių narių ambasadas ir konsulatus bei Europos Komisijos delegacijas), kurios, kaip teigiama ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų, turėtų remti ir ginti žmogaus teisių gynėjus.

Taip pat raginame savo šalių vyriausybes imtis veiksmų ir užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjų apsauga būtų užtikrinta visada ir visur.

Raginame visą pilietinę visuomenę – nuo pavienių piliečių iki žurnalistų ir institucijų atstovų visoje Europoje – imtis veiksmų ginant žmogaus teises ir tuos, kurie jas gina.”

Šis kreipimasis yra susijęs su tarptautine kampanija #protection4olga, kuri prasidėjo po to, kai Lietuvos valdžios institucijos atsisakė suteikti politinį prieglobstį Baltarusijos taikdarės ir žmogaus teisių gynėjos Olgos Karač ir reikalauja suteikti apsaugą ir prieglobstį organizacijos „Mūsų Namai” direktorei.

Primename, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. Lietuva atsisakė suteikti jai politinį prieglobstį, nepagrįstai pavadinusi ją „asmeniu, keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui”. Vis dėlto jai buvo suteiktas vienerių metų laikinas gyvenimas šalyje. EBCO mano, kad tai greičiausiai lėmė tarptautiniai susirūpinimą keliantys laiškai, kuriuos kai kurie politikai ir fondų vadovai rašė valdžios institucijoms ir Lietuvos ambasadoriams įvairiose šalyse. Vis dėlto šis statusas nesuteikia Olgai jokio saugumo dėl jos statuso – valdžios institucijos gali bet kada atšaukti šį sprendimą ir nuspręsti ją deportuoti.

Šis sprendimas yra labai neteisingas, todėl EBCO pradėjo tarptautinę kampaniją, kuria siekiama nedelsiant apsaugoti žmogaus teisių gynėją ir taikdarę Olgą Karač. Organizacija mano, kad 1998 m. priimtoje JT deklaracijoje dėl žmogaus teisių gynėjų pripažįstamas „vertingas asmenų, grupių ir asociacijų darbas prisidedant prie veiksmingo visų žmogaus teisių ir pagrindinių tautų ir asmenų laisvių pažeidimų pašalinimo”.

Olga Karač per savo vadovaujamą organizaciją „Mūsų Namai” vykdo įvairią veiklą, susijusią su žmogaus teisių stebėsena ir gynimu Baltarusijoje ir į kitas šalis (pvz., Lietuvą) pabėgusių Baltarusijos piliečių. Jos veikla tokia reikšminga, kad Tarptautinis taikos biuras Olgos Karač organizaciją taip pat išrinko kandidate 2024 m. Nobelio taikos premijai gauti kartu su Rusijos sąžinės atsisakiusiųjų judėjimu ir Ukrainos pacifistų judėjimu.

EBCO primena, kad visos valstybės privalo saugoti visų piliečių žmogaus teises ir pagrindines laisves, o ypač žmogaus teisių gynėjus, kurie „dažnai susiduria su grasinimais, persekiojimu ir nesaugumu”, „imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta žmogaus teisių gynėjų apsauga tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu, taip pat ginkluotų konfliktų ir taikos kūrimo metu”, kaip nurodyta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 66/164.

Nuoroda:

EBCO

• dalyvauja rengiant Europos Parlamento Piliečių laisvių komiteto metinį pranešimą apie tai, kaip valstybės narės taiko jo rezoliucijas dėl sąžinės atsisakymo ir civilinės tarnybos,
• Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisės reikalų generalinio direktorato vardu teikia ekspertines ir teisines nuomones,
• nuo 1998 m. turi Europos Tarybos dalyvio statusą, o nuo 2005 m. yra Europos Tarybos tarptautinių nevyriausybinių organizacijų konferencijos narė,
• nuo 2021 m. turi teisę teikti kolektyvinius skundus dėl Europos Tarybos Europos socialinės chartijos,
• nuo 1995 m. yra visateisė Europos jaunimo forumo narė.

Mūsų Namai

Su šia tema susiję straipsniai:

Olgai Karač išduotas leidimas gyventi Lietuvoje vieneriems metams Tarptautinė kampanija: Žmogaus teisių gynėjos Olgos Karač apsauga ir prieglobstis Teismas priėmė Olgos Karač apeliacinį skundą. Laukiama, kol teismas atkurs teisingumą Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistei Olgai Karač įteikta Laisvosios Veimaro Respublikos žmogaus teisių premija