Įvadas

Baltarusijos piliečiai, atsisakantys tarnauti kariuomenėje ar bandantys išvengti šaukimo į kariuomenę, susiduria su žiauriomis represijomis. Nepaisant šių iššūkių, daugelis jų ir toliau priešinasi. Šioje ataskaitoje aprašoma atsisakiusiųjų tarnauti pagal sąžinę ir dezertyrų padėtis Baltarusijoje, daugiausia dėmesio skiriant teisinei bazei, sąlygoms kariuomenėje, atsisakymo tarnauti pasekmėms ir tarptautinei reakcijai.

Teisinė sistema ir karinė tarnyba

Baltarusijoje karinė tarnyba privaloma visiems 18-27 metų vyrams, kurie yra registruoti kariuomenėje, o ne rezerve. Šaukimas į kariuomenę vyksta du kartus per metus, kiekvieną kartą šaukiama apie 10 000 jaunuolių. Turintieji aukštąjį išsilavinimą tarnauja vienerius metus, o neturintieji – pusantrų metų.

Baltarusijos kariuomenėje yra apie 48 000 karių ir 12 000 pasieniečių. Šalis išlaiko nemažas karines pajėgas, kad galėtų kontroliuoti savo gyventojus.

Pasekmės dėl sąžinės prieštaraujantiems ir dezertyrams

Atsisakymas tarnauti Baltarusijos kariuomenėje sukelia griežtų teisinių pasekmių. Pagal Baudžiamąjį kodeksą už dezertyravimą iš kariuomenės pagal sąžinės atsisakymą gali būti skiriama bauda, įkalinimas, o kraštutiniais atvejais – mirties bausmė, jei asmuo kaltinamas „valstybės išdavyste“. Prieštaraujantiems taip pat gali būti skirta iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Be to, vyriausybė nusitaikė į ekstremistinius „Telegram“ kanalus, kuriuose siūloma parama atsisakiusiems savo sąžinės, o jų administratoriai ir dalyviai dažnai kaltinami ekstremizmu, už kurį gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Baltarusijos vyriausybė aktyviai kriminalizuoja asmenis, kurie bando išvengti karinės tarnybos, ir dažnai rengia viešus teismus, kuriais siekiama įbauginti kitus. Tokie teismai dažnai transliuojami per televiziją, taip įspėjant visus, ketinančius atsisakyti karinės tarnybos pagal sąžinę.

Baltarusijos režimas „Mūsų namus“ pavadino ekstremistine organizacija, o daugelis Telegramo kanalų, remiančių atsisakančiuosius tarnauti pagal sąžinę, buvo priskirti ekstremistinėms organizacijoms. Šių kanalų redaktoriams Baltarusijoje gresia iki 7 metų kalėjimo. Olga Karač buvo pripažinta teroriste ir už savo veiklą už akių nuteista 12 metų kalėjimo.

Įdarbinimas ir karinė tarnyba

Baltarusijoje, norint dirbti bet kokį darbą, reikia pateikti karinės tarnybos įrodymą. Tai reiškia, kad kiekvienas baltarusis, norėdamas įsidarbinti, privalo parodyti karinį bilietą. Neturėdami šio dokumento prieštaraujantys kariuomenei asmenys nepatenka į oficialią darbo rinką ir dažnai yra priversti dirbti nelegalų arba neoficialų darbą.

Sąlygos Baltarusijos kariuomenėje

Baltarusijos kariuomenėje sąlygos yra griežtos, o praktika primena įkalinimą. Kariai patiria fizinį ir psichologinį smurtą, pavyzdžiui, patyčias ir bausmes, įskaitant smūgius kojomis ir kaklu. Už tokius nusižengimus, kaip naudojimasis asmeniniu mobiliuoju telefonu, kariai gali būti uždaryti į vienutę iki 15 dienų. Be to, kiekvieną dieną kariai privalo žiūrėti valstybinę propagandą. Toks valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos poveikis turi palaužti jų valią ir sustiprinti lojalumą režimui.

Griežtos sąlygos, įskaitant nuolatinę bausmių grėsmę ir smegenų plovimą per propagandą, sukuria aplinką, kurioje užgniaužiamas individualus pasipriešinimas, o kariams paliekama mažai savarankiškumo.

Karo akademija ir priverstinis darbas

Baltarusijos karo akademijos absolventai, atsisakę tarnauti kariuomenėje, priverstinai dirba priverstinį darbą. Asmenys, baigę akademiją, bet atsisakę vykdyti karinę prievolę, gali būti verčiami dirbti priverstinius darbus mažiausiai penkerius metus. Be to, už atsisakymą atlikti karinę tarnybą jiems gresia didelės finansinės baudos, kurios gali siekti nuo 25 000 iki 30 000 eurų. Tokia sistema dar labiau įkalina prieštaravimus pareiškusius asmenis represijų ir finansinių sunkumų rate.

Tarptautiniai iššūkiai ir saugaus prieglobsčio trūkumas

Iš Baltarusijos pagal sąžinę atsisakiusiems išvykti asmenims, kurie bando pabėgti iš šalies, kaimyninėse valstybėse kyla nemažai kliūčių. Nors daugelis jų ieško prieglobsčio Lietuvoje, jie dažnai deportuojami atgal į Baltarusiją, nes Lietuva juos laiko grėsme nacionaliniam saugumui. Rusija, Turkija ir Kazachstanas taip pat nesuteikia tinkamo prieglobsčio ir dažnai dėl diplomatinio spaudimo ar tinkamos teisinės apsaugos trūkumo grąžina prieštaraujančiuosius į Baltarusiją. Dėl to daugelis asmenų, atsisakiusių prieglobsčio dėl savo sąžinės, atsiduria baimės rate, negalėdami rasti saugios vietos gyventi be nuolatinės persekiojimo grėsmės.

Išvada

Represijos, su kuriomis susiduria Baltarusijos karo prievolininkai ir dezertyrai, pabrėžia platesnio masto žmogaus teisių pažeidimus ir sąžinės laisvės slopinimą Baltarusijoje. Nepaisant didelio spaudimo, šie asmenys ir toliau priešinasi, rinkdamiesi taiką, o ne karą, rizikuodami asmeniškai. Tarptautinė bendruomenė turi ir toliau siekti, kad atsisakymas atsisakyti atlikti pareigas pagal sąžinę būtų pripažintas žmogaus teise, ir užtikrinti, kad nuo persekiojimo bėgantiems asmenims būtų suteiktas prieglobstis ir apsauga.

Su šia tema susiję straipsniai:

Ataskaita apie Baltarusijos karo prievolininkų ir sąžinės prieštaraujantys asmenys padėtį Lietuvoje Rečica: viešas teismo procesas prieš sąžinės prieštaraujantį asmenį „Du viename”: Sąžinės prieštaraujančiųjų teismai Baranovičiuose ir Stoline Lietuvos pabėgėlių stovykloje įkalintas baltarusių sąžinės atsisakęs asmuo Tarptautinė sąžinės prieštaraujančiųjų diena Karinės tarnybos kortelė: diskriminacijos priemonė Baltarusijoje