Velykų dienas aptemdė žinia apie popiežiaus Pranciškaus mirtį. Kelias savaites pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo, ar naujasis popiežius pasirinks pasaulietinį vardą Petras ir ar taip išsipildys pranašystė apie pasaulio pabaigą bei miesto ant septynių kalvų sugriovimą.

Tačiau krikščioniškajam pasauliui gresia ir žemiškesni pavojai. Vakar išvydome baltus dūmus – jie paskelbė, kad naujasis popiežius išrinktas. Juo tapo Robertas Francis Prevò iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pasirinkęs vardą Liūtas XIV. Palinkėkime jam ilgų gyvenimo metų ir ištikimos tarnystės žmonijos labui.

Tačiau šiandien, kai milijonai krikščionių visame pasaulyje meldžiasi, jaučiame pareigą priminti tarptautinei bendruomenei, kad Baltarusijoje sąžinės ir religijos laisvė sistemingai pažeidžiama.

Religiniai persekiojimai Baltarusijoje: svarbūs faktai

🔹 Dvasininkų neįleidimas pas politinius kalinius
Kunigams dažnai neleidžiama lankyti politinių kalinių, ypač laikomų iki teismo. Apsilankymai leidžiami tik po nuosprendžio paskelbimo arba išvis draudžiami teismo sprendimu – net ir esant dvasiniam poreikiui.

🔹 Religinės literatūros draudimas kalinimo įstaigose
Biblijos, maldaknygės ir kita religinė literatūra dažnai atmetama ir grąžinama siuntėjui be paaiškinimo. Kai kuriais atvejais grąžinami ištisi religinės literatūros siuntiniai.

🔹 Dvasininkų sekimas ir KGB bendradarbiavimas
KGB sudarinėja „nepatikimų“ dvasininkų sąrašus, stebi pamokslus, apklausia religinės bendruomenės lyderius ir sulaiko kunigus, kurie meldžiasi už taiką, prieš karą ir smurtą ar išsako politinę nuomonę.

🔹 Religiniai suvaržymai ir pažeminimai kalėjimuose
Kalėjimuose atimami religiniai simboliai, tokie kaip kryželiai ar rožiniai, nors taisyklės jų nedraudžia. Kaliniai liudija, kad kryžiai buvo grubiai nuplėšti nuo kaklo patikros ar atvykimo metu.
Politiniams kaliniams taip pat neleidžiama išreikšti gedulo ar dalyvauti artimųjų laidotuvėse.

Istorinis precedentinis atvejis: katalikų kunigo Henrikho Okolotovičiaus nuteisimas pagal mirties bausmės straipsnį

2024 m. gruodžio 30 d. Minsko srities teismas paskyrė katalikų kunigui Henrikh (Henadz) Okolotovičiui, Šv. Juozapo parapijos Volužine vadovui, 11 metų kalėjimo griežto režimo kolonijoje. Jam buvo pareikšti kaltinimai „valstybine išdavyste“ pagal Baltarusijos BK 356 straipsnio 1 dalį – tai nusikaltimas, už kurį šalyje numatyta mirties bausmė.

Teismas vyko už uždarų durų – be žiniasklaidos, visuomenės ar Vatikano atstovų. Nei vyskupai, nei apaštališkoji nunciatūra nedalyvavo posėdyje.

Pasak religinio portalo Katolik.life, kaltinimai rėmėsi nepagrįstais teiginiais, esą kunigas perdavė slaptą informaciją, dėl kurios valstybei padaryta 1 mln. eurų žala. Įrodymai nepateikti, o pats kunigas savo kaltę neigė.

Kunigas Henrikh – vienas labiausiai gerbiamų Baltarusijos katalikų dvasininkų, gimęs Naujosios Myšos kaime (Bresto sritis). Sovietmečiu jis slapta studijavo teologiją ir buvo slapta įšventintas. Nuo 1980-ųjų jis aktyviai prisidėjo prie Katalikų Bažnyčios atkūrimo Baltarusijoje, ypač kaimiškose vietovėse. Jis žinomas dėl pamokslų baltarusių kalba ir atsidavimo tautinei kultūrai.

Teismo metu kunigas buvo kritinės sveikatos būklės – patyręs širdies smūgį, išgyvenęs vėžio operaciją, reikalaujantis nuolatinės medicininės priežiūros. Jis daugiau nei metus buvo laikomas KGB areštinėje. Parapijiečiai teigia, kad byla buvo paremta neteisingai išverstais dokumentais, grasinimais ir prievarta. Laiškuose iš arešto jis rašė: „Prašau tik maldų. Aš esu nekaltas.“

Šią šventą dieną mes tylėti negalime

Išreiškiame solidarumą su visų konfesijų krikščionimis Baltarusijoje.
Sąžinės ir tikėjimo laisvė – tai ne privilegija, o pamatinė žmogaus teisė.

Niekas neturi būti persekiojamas už maldą, taikos siekį, kryžiaus nešiojimą, pamokslavimą ar laidotuvių organizavimą „nepageidaujamiems“ žmonėms.

Su tikėjimu, viltimi ir solidarumu,
„Mūsų Namai“ komanda