Gegužės 30 d. Baltarusijos vaikams baigėsi mokslo metai. Vaikystės šventė su šypsenomis, ledais, atsisveikinimu su bendraklasiais ir vasaros skoniu virto diktatoriška pašalpa su policijos palyda. Nevaikiškoje Paskutinio skambučio ceremonijoje vaikams dar kartą buvo priminta apie karą ir ištikimybę valstybei.

Policija dažnai dalyvaudavo mokyklų šventėse dar prieš 2020 m. Pareigūnai sveikindavo vaikus su šventėmis ir primindavo saugų elgesį keliuose, namuose ir gamtoje. Tačiau šiemet Lukiškių tvarkos sergėtojai ėmėsi papildomų priemonių, kad, kaip jie sakė, užtikrintų saugumą per paskutinius skambučius: jie budėjo kiekvienoje mokykloje, visose mokyklų teritorijose veikė greitojo reagavimo grupės. Be to, buvo sustiprinta pravažiavimo kontrolė prie mokyklų. Vykdytojai patruliavo gatvėse, parkuose ir skveruose, – visose populiariose moksleivių, norinčių atšvęsti vasaros atostogų pradžią, susibūrimo vietose.

Daugelis abiturientų į šventę atėjo vilkėdami sovietinių laikų mokyklines rudas sukneles su baltomis prijuostėmis. Ši apranga nėra privaloma – kai kurios mokyklos pirmenybę teikia paprastoms šventinėms suknelėms, o kai kurios – savo uniformoms. Beje, tokius pat drabužius paskutinio skambučio renginiui dažnai renkasi ir Rusijos vienuoliktokai. Nors Ukrainoje jau kelerius metus mokiniai visoje šalyje renkasi palaidines ir marškinėlius su tradiciniais siuvinėjimais, Baltarusijoje tokie tautiniai ornamentai gali būti laikomi nesankcionuotu piketu arba ekstremizmu, o juos dėvintys asmenys gali būti nubausti. 2021 m. Vladimiras Gundaras iš Baranavičių buvo nuteistas už nuotrauką su išsiuvinėtais marškiniais socialinėje žiniasklaidoje. Policija ornamente įžvelgė svastiką.

Šventinė šventės dalis tradiciškai vyko mokyklose. Mokyklų direktoriai, miesto ir rajono administracijos atstovai, garbingi svečiai priminė vaikams apie karą ir skatino meilę neteisėtam režimui. Pavyzdžiui, Horkų 1-ojoje vidurinėje mokykloje renginio vedėjai sakė, kad Istorinės atminties metai suvienijo Baltarusijos visuomenę, sustiprino žmonių vienybę, o jaunimas turėtų prisiminti kainą, sumokėtą už šiandieninę laimę, ir būti dėkingas tiems, kurie suteikė jiems ramų dangų.

Minske paskutinis skambutis neapsiribojo vien tik eilėmis. Prie stelos „Minskas – miestas-herojus” buvo padėta gėlių. Prieš mokinius kalbėjo Minsko miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Artem Tsuran: „Apskritai viskas prasideda čia, nuo memorialinių vietų, skirtų pagerbti didvyrius, ne tik mūsų miesto išvaduotojus, bet ir žmones, kurie jį atstatė. Manau, kad būtų neteisinga tą dieną, kai jaunimas pradeda naują istoriją, nepagerbti jų atminimo ir nepasakyti jiems ačiū. Nors mūsų išvaduotojų dažniausiai nėra tarp mūsų, privalome dar kartą jiems padėkoti, juo labiau šiais ypatingais metais, kuriuos Prezidentas paskelbė Istorinės atminties metais.”.

Šventinė diena sostinėje baigėsi šou Minsko arenoje, kuris neapsėjo be miesto administracijos paskaitų. Minsko miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Vladimiras Kucharevas prisiminė paskutinį skambutį: „Kiekvienas abiturientas šiandien svajoja apie tai, kaip susikurti savo ateities gyvenimą. Jų svajonės turi išsipildyti. Norėčiau jiems palinkėti sėkmės ir sėkmės, kad viskas gyvenime klostytųsi taip, kaip jie šiandien sau linki”.

Vietoj vakarėlio vaikams buvo surengta daugybė istorijų apie istorinę atmintį. Kaip rekomendavo Švietimo ministerija, dalis renginio buvo skirta pergalei prieš nacių okupantus. Abiturientams buvo pasakojama apie pirmąsias Minske atsiradusias mokyklas ir pionierių didvyrius, o jaunieji ir suaugusieji artistai rengė pasirodymus su kariniais kostiumais. Tik po to šventė pasikeitė į modernesnę.

Turėtume priminti, kad šimtai vaikinų ir merginų švenčia paskutinį skambutį už grotų. Kai kurie iš jų tapo politiniais kaliniais už dalyvavimą protestuose, o kai kurie tapo narkotikų prekeivių aukomis ir ilgus metus sėdėjo kalėjime. Jų paskutiniai skambučiai skambėjo narvuose, po grotuotu dangumi ir valstybės išduotose uniformose su spalvotais ženkliukais su skaičiais*, skiriančiais ir skirstančiais juos į kalinių kategorijas. Vietoj atostogų sveikinimų ir nerūpestingų trijų mėnesių jų kiekvieną vasaros dieną laukia nesibaigiantis vergiškas darbas. Šių vaikų svajonės tikrai neišsipildys dar labai ilgai, jei apskritai kada nors išsipildys.

Tiems, kurie vis dar yra laisvėje, neteisėta valdžia toliau žaidžia karo atminties žaidimą – tai ypač absurdiška, turint omenyje, kad ji remia Rusijos agresiją Ukrainoje, per kurią žūsta šimtai vaikų ir suaugusiųjų. Tačiau baltarusių paaugliams apie tai nesakoma ir jie verčiami didžiuotis bendra su Rusija praeitimi, dainuoti šalies agresorės dainas ir dėvėti rusiškus drabužius. Manome, kad tai yra aiškus ženklas, jog Baltarusija yra okupuota Rusijos, kuri jaunuosius baltarusius paverčia Rusijos patriotais ir Putino karo kareiviais.

Su šia tema susiję straipsniai:

Vasara kaip kare: Baltarusijos vaikams siūloma šaudyti iš ginklų ir klausytis veteranų pasakojimų Vaikų (ne)apsaugos diena Baltarusijoje: kaip neteisėtas režimas atima iš vaikų vaikystę Kaip Kastuś Kalinoŭski ir kampanija «NE reiškia NE» susiję ir kaip su tuo susijusi tarnyba kariuomenėje? Olga Karach: Kaip feministės tapo Baltarusijos valstybės priešėmis Tarptautinė sąžinės prieštaraujančiųjų diena «‎Netiesos karas» – Atgal į ateitį