2022 m. rugsėjo 21 d. Rusijos prezidento dekretu Nr. 647 „Dėl dalinės mobilizacijos paskelbimo Rusijos Federacijoje” iš karių faktiškai atimta galimybė savo noru palikti karinę tarnybą mobilizacijos ar sutarties metu. Dabar jie priversti likti fronte ir kovoti tol, kol žus arba bus sunkiai sužeisti, arba kol pasieks karinės tarnybos amžiaus ribą, arba padarys nusikaltimą, už kurį baudžiama laisvės atėmimo bausme.

Savo ruožtu 2022 m. rugsėjo 24 d. federaliniu įstatymu Nr. 365-FZ „Dėl Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso ir Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimų” nustatyta baudžiamoji atsakomybė už savanorišką perdavimą ir sugriežtinta atsakomybė už savanorišką vienetų palikimą ir nurodymų nevykdymą. Taigi teisėkūros lygmeniu yra rimtų kliūčių atsisakyti dalyvauti karo veiksmuose ir pasinaudoti konstitucine teise atsisakyti karinės tarnybos pagal sąžinę.

Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas įtvirtino griežtesnę teisėsaugos praktiką pasiduodančių asmenų atžvilgiu. Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo plenumo 2023 05 18 nutarimu Nr. 11 faktiškai įvesta kaltės prezumpcija tiems, kurie buvo paimti į nelaisvę.

Nerimą kelia ir neseniai priimti federalinių įstatymų „Dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos” ir „Dėl išvykimo iš Rusijos Federacijos ir įvažiavimo į ją tvarkos” pakeitimai, kuriais įvedamas neteisminis laikinas išvykimo iš šalies apribojimas karo prievolininkams, į karinę tarnybą pašauktų piliečių užsienio pasų konfiskavimas, taip pat kiti apribojimai už neatvykimą gavus šaukimą į karinę registracijos įstaigą: draudimas vairuoti transporto priemones, registruoti turtą ir finansines operacijas ir kt.

Taigi Vladimiro Putino režimas sukūrė mechanizmus, skirtus persekioti tuos Rusijos piliečius, kurie atsisako dalyvauti plataus masto invazijoje į Ukrainą ir kovinėse operacijose jos teritorijoje, kurie bando pasinaudoti teise pagal sąžinę atsisakyti karinės tarnybos, dezertyruoti ar pasiduoti. Iš esmės tai reiškia, kad režimas turi teisinę galimybę bet kada priverstinai išsiųsti didelį skaičių Rusijos piliečių į nusikalstamą karą.

Akivaizdu, kad vienas iš patikimiausių būdų apsisaugoti nuo išsiuntimo į karą – išvykti iš Rusijos į saugias šalis. Tačiau emigracija yra itin sudėtingas procesas: sausumos sienos su ES šalimis faktiškai uždarytos, o supaprastinta vizų išdavimo tvarka panaikinta. Nėra jokių bendrų rekomendacijų, kaip apsaugoti sąžinės atsisakiusiuosius, dezertyrus, savanoriškai pasidavusius asmenis ar karo belaisvius.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta pirmiau, mes, žemiau pasirašiusios antikarinės iniciatyvos, raginame Europos Komisiją ir Europos Parlamentą, atsižvelgiant į jų atitinkamus įgaliojimus ir bendradarbiaujant su Rusijos ir tarptautinėmis žmogaus teisių ir humanitarinėmis organizacijomis:

1. Apsvarstyti galimybę pripažinti Rusijos karą prieš Ukrainą nusikaltimu prieš taiką, kad būtų išaiškintas humanitarinis Rusijos sąžinės prieštaraujančiųjų ir dezertyrų, kurie, remdamiesi savo teise į sąžinės laisvę, atsisako dalyvauti nusikalstamame kare, statusas.

2.Parengti ir patvirtinti vieningą požiūrį į tarptautinės apsaugos teikimą Rusijos piliečiams, kuriems gresia baudžiamasis persekiojimas arba kurie yra persekiojami už tai, kad pasinaudojo savo teise atsisakyti atlikti karinę tarnybą pagal sąžinę.

3. Parengti ir patvirtinti vieningą požiūrį į tarptautinės apsaugos suteikimą Rusijos piliečiams, kurie buvo mobilizuoti, pašaukti į kariuomenę arba tarnavo kariuomenėje pagal sutartį ir buvo išsiųsti atlikti karinę tarnybą Ukrainos teritorijoje esančiuose kariniuose daliniuose arba kovos veiksmų zonoje ir kurie:

• pareiškė, kad atsisako dalyvauti kovinėse operacijose, vykdyti įsakymus, susijusius su kovinėmis operacijomis prieš Ukrainą, paliko tarnybos vietą (dezertyravo) ir jiems gresia baudžiamasis persekiojimas arba jie yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
• savanoriškai pasidavė AFU arba jau yra laikomi karo belaisviais, pareiškė nepritariantys Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, atsisako grįžti į Rusiją, nes Rusijos valdžios institucijos gali juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra pasirengę bendradarbiauti su Europos šalių valstybinėmis institucijomis ir tarptautinėmis teisingumo institucijomis bei liudyti apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus karo nusikaltimus.

4. Parengti bendras gaires, kaip nustatyti tinkamas vizų išdavimo procedūras arba kelionės dokumentus minėtų kategorijų Rusijos piliečiams, kad jie galėtų vykti tranzitu į ES šalis, norinčias suteikti jiems tarptautinę apsaugą, įskaitant:

• apsvarstyti galimybę priimti bendras gaires dėl platesnio humanitarinių vizų taikymo ir išplėsti tinkamumo kriterijus pirmiau minėtoms Rusijos piliečių kategorijoms;
• apsvarstyti galimybę priimti bendras gaires dėl pirmiau minėtų kategorijų Rusijos piliečių prieglobsčio prašymų priėmimo ES šalių ambasadose ir konsulatuose trečiosiose šalyse;
• apsvarstyti galimybę priimti bendras gaires dėl darbo ieškančių asmenų vizų išdavimo ES valstybių ambasadose ir konsulatuose trečiosiose šalyse teisėtai migracijai kvalifikuotiems pirmiau minėtų kategorijų Rusijos piliečiams.

5. Sukurti paramos, įskaitant konsultacinę ir finansinę paramą, teikimo mechanizmus specializuotoms organizacijoms ir iniciatyvoms, kurios specializuojasi evakuacijos iš Rusijos srityje, kurti prieglaudų tinklą, teikti teisinę pagalbą ir kitas priemones minėtų kategorijų Rusijos piliečiams Rusijoje ir trečiosiose šalyse.

6. Sukurti mechanizmus, skirtus teikti finansinę ir humanitarinę paramą trečiosioms šalims, kuriose gyvena daug pirmiau minėtų kategorijų Rusijos piliečių, taip pat tų, kurie slepiasi nuo šaukimo į kariuomenę ir mobilizacijos, siekiant padidinti šių šalių gebėjimą priimti ir integruoti šiuos asmenis.

Asmenų, kuriems reikės tarptautinės apsaugos, skaičiaus įvertinimas

Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės „Mediazona” duomenimis, nuo mobilizacijos paskelbimo 2022 m. rudenį iki 2023 m. gegužės Rusijos garnizono kariniams teismams buvo perduota apie 1500 bylų prieš kariškius: 1347 bylos dėl neteisėto palikimo karinio dalinio, 81 byla dėl įsakymų nevykdymo ir 26 bylos dėl dezertyravimo.

Rusijos žmogaus teisių gynėjų skaičiavimais, dezertyrų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, skaičius neturėtų viršyti 1500 žmonių per metus. Į privalomąją karo tarnybą pašauktų ir prašymus atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą pateikusių piliečių skaičius neviršija 1500 per metus, iš jų apie 47 proc. prašymų atmetama. Nei mobilizuotųjų prašymų skaičius, nei atsisakymų procentinė dalis nėra žinoma.

Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad ne visi sąžinės atsisakę asmenys ir dezertyrai, kurie susiduria su savo teisių pažeidimais ir (arba) yra persekiojami, norės ar galės išvykti iš Rusijos ieškoti tarptautinės apsaugos. Dažnai tam trukdo asmeninės aplinkybės – finansinės, šeimyninės ir kitos. Be to, kai kurie pabėgėliai norės likti trečiosiose šalyse ir nevyks į ES.

Todėl preliminariai vertiname, kad pagal mūsų pasiūlymus apsaugos reikėtų ne daugiau kaip 2000-3000 piliečių per metus (išskyrus karo belaisviai, apie kuriuos neturime informacijos).

Mes, antikarinės, žmogaus teisių ir humanitarinės iniciatyvos, žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai, esame pasirengę bendradarbiauti su ES valdžios institucijomis, kad būtų parengtas universalus ir veiksmingas požiūris į pirmiau minėtus klausimus. Mes taip pat esame pasirengę padėti tikrinti, konsultuotis, rengti ir skleisti gaires asmenims, kurie bėga nuo mobilizacijos ir šaukimo į kariuomenę.

Todėl siūlome Europos Parlamentui ir Europos Komisijai sukurti specialias darbo ir kontaktines grupes, kuriose, dalyvaujant Rusijos antikarinėms žmogaus teisių ir humanitarinėms iniciatyvoms, būtų galima parengti konkrečius žingsnius ir sprendimus, kaip įgyvendinti mūsų kreipimesi išdėstytus punktus. Esame įsitikinę, kad iš tiesų tik bendromis pastangomis galėsime išgelbėti kuo daugiau gyvybių abiejose fronto pusėse.