Baltarusijos propagandistas Igoris Turas sukūrė televizijos laidą „Bus papildyta“ apie griežtą žmogaus teisių aktyvistės Olgos Karač nuosprendį Baltarusijoje – 12 metų kalėjimo ir 170 000 eurų baudos už „mėginimą įvykdyti valstybės perversmą siekiant užgrobti valstybės valdžią antikonstitucinėmis priemonėmis“.

Šioje televizijos laidoje Baltarusijos propagandistas Igoris Turas teigia, kad vyksta slaptos Lietuvos ir Baltarusijos derybos dėl Olgos Karač ekstradicijos į Baltarusiją. Propagandistas teigia, kad „Lietuva vėliausiai 2026 m. pradžioje perduos Olgą Karač Baltarusijai, kur žmogaus teisių gynėja atliks visą 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuorodą į televizijos laidą rasite čia:

Olga Karač oficialiu laišku kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos vidaus reikalų ministeriją, prašydama patvirtinti arba paneigti šią informaciją.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Baltarusijos propaganda kalba apie Olgos Karač ar žmogaus teisių organizacijos „Mūsų namai“ veiklą.

Baltarusijos režimo propagandistai Olgą Karač ir kitas baltarusių žmogaus teisių gynėjas, aktyvistes ir žurnalistes tremtyje viešai vadino „pabėgėlėmis“, taip jas paniekinamai lygindami su „pabėgusiomis vergėmis“.

Propagandistas Igoris Turas per valstybinį televizijos kanalą pristatė ilgai rodytą propagandinį TV serialą „Pabėgėlių melas“, o vėliau išleido knygą tuo pačiu pavadinimu „Pabėgėlių (vergių-moterų) melas“, skirtą Olgos Karač ir „Mūsų namų“ veiklai tremtyje apskritai.

2021 m. lapkričio 6 d. dar vienas pagrindinis Lukašenkos propagandistas Hryhory Azaronak savo puslapyje „VKontakte“ eilėraščio forma paskelbė, kad Olga Karatch yra velnias, palyginti su angelu Hryhory Azaronak. Jis parodė nuotrauką, kurioje ant žmogaus teisių gynėjos Olgos Karač veido buvo užrašyta: „Aš esu velnias“.

2022 m. rugpjūčio 6 d. pagrindinis Aliaksandro Lukašenkos propagandinis laikraštis „Baltarusija šiandien“ (buvusi „Sovetskaja Belorusija“) išspausdino straipsnį „Sušaudymo sąrašas“, kurio autorius – liūdnai pagarsėjęs propagandistas Andrejus Mukavozčikas, tiesiogiai pareiškęs, kad Olgos Karač laukia mirties bausmė ir egzekucija sušaudant, jei ji pateks į Baltarusijos režimo rankas.

2022 m. spalį vienas didžiausių Baltarusijos propagandos kanalų „Geltonosios slyvos“ paskelbė, kad Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Mūsų namai“ direktorė Olga Karač yra Lenkijos žvalgybos agentė. Ir remdamasis tuo, kad… ‘Mūsų namai’ kartu su Vokietijos žmogaus teisių organizacija į Krokuvą (Lenkija) atgabeno sunkvežimį su humanitarine pagalba baltarusių ir ukrainiečių pabėgėliams Lenkijoje.

2023 m. gegužės 11 d. pagrindinis Aliaksandro Lukašenkos propagandinis laikraštis „Baltarusija šiandien“ (buvusi „Sovetskaja Belorusija“) išspausdino straipsnį „Požiūris į zmaharus-laisvamanus kaimyninėse šalyse vis blogėja. Kas išmaitins neįtikusius?“. Baltarusijos propagandistus įsiutino sėkmingas „Mūsų namų“ darbas su baltarusių pabėgėliais Lietuvoje, kai, be kita ko, bendradarbiaujant su „Maisto banku“ baltarusiams tremtiniams buvo tiekiamas nemokamas maistas, o humanitarinę pagalbą pristatė Vokietijos žmogaus teisių organizacija.

2023 m. gegužės 29 d. pagrindinis Aliaksandro Lukašenkos propagandinis laikraštis „Baltarusija šiandien“ (buvusi „Sovetskaja Belorusija“) išspausdino straipsnį „Melas apie ‚pavogtus‘ vaikus. Iš kur jis atsirado?“, kurio autorė – žinoma Baltarusijos propagandistė Liudmila Hladkaja, įsiutusi dėl to, kad ‚Mūsų namai‘ ir Olga Karač pirmieji iškėlė prievartinio ukrainiečių vaikų perkėlimo į Baltarusiją klausimą. Ji nedvejodama pavadino Mūsų namus ir visus mūsų rėmėjus „neofašistais“, „naciais“, „sukčiais“, „bėgliais“, „nusikaltėliais“, „išdavikais su kol kas baltarusiškais pasais“.

2023 m. rugpjūčio 30 d. Baltarusijos propaganda išleido filmą apie sulaikytą analitiką Andrejų Porotnikovą „Išdaviko istorija. Porotnikovas. Baltarusijos KGB kontržvalgybos specialioji operacija. Tyrimo filmas ONT.“ Filme apie analitiką Andrejų Porotnikovą Olga Karač buvo netikėtai apkaltinta sukūrusi ir finansavusi pulką ‚Siaubas‘ – baltarusių savanorių, kovojančių už Ukrainą, dalinį, kurio dauguma buvo (ultra)dešiniųjų pažiūrų, daugelis jų – iš garsiojo ‚Azovo‘. Apskritai batalionas „Teroras“ ir Olga Karač, labai diplomatiškai tariant, yra itin atsargūs vienas kito atžvilgiu ir to neslepia, taip pat ir viešose diskusijose už akių.

Netrukus Baltarusijos propagandistai gąsdins mažus vaikus Baltarusijos žmogaus teisių gynėjos Olgos Karač vardu.

Su šia tema susiję straipsniai:

Nauji Baltarusijos valstybinės propagandos išpuoliai prieš «Mūsų Namus» Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistei Olgai Karač įteikta Laisvosios Veimaro Respublikos žmogaus teisių premija Lietuvos advokatas, KGB naudai šnipinėjęs «Mūsų Namai» žmogaus teisių gynėjas, vėl kalėjime Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų  išpuoliai Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš Baltaruses moteris: žmogaus teisių gynėjas, žurnalistes ir aktyvistes tremtyje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 52-ojoje sesijoje Ženevoje aptarta Baltarusijos karo prievolininkų ir dezertyrų padėtis Žmogaus teisių pažeidimų stebėsena – svarbi Mūsų Namai darbo forma