Tai vyksta prie pat Baltarusijos sienos.
„Usovo“ pasienio užkarda, oficialiai pavadinta 1941 m. ją gynusio V. M. Usovo vardu, priklauso Gardino pasienio apsaugos grupei. Ji įsikūrusi unikalioje, kadaise ramioje ir vaizdingoje vietovėje, įsiterpusioje tarp Lietuvos ir Lenkijos. Siena yra vos už 700 m nuo užkardos, o už 2 km yra turistinis Rudavkos (PL) – Lesnaja (BY) sienos perėjimo punktas prie Augustavo kanalo Kužynės šliuzo. Šis kanalas traukia baidarininkus ir kanojininkus, juo galima patekti į Baltarusijos vandens kelio atkarpą.
Nors kadaise šios teritorijos buvo tyros ir ramios, pastaruoju metu jos tapo strategine zona, kurioje Lukašenkos režimas taikosi į Lenkiją ir Lietuvą, naudodamasis migrantų grupėmis iš Artimųjų Rytų ir Afrikos kaip hibridinio karo priemonėmis.
Kol kas neaišku, ar šie įvykiai susiję, tačiau netoli sienos buvo rastas pasieniečio kūnas. Pasak oficialių institucijų, mirties priežastis turėjo savižudybės požymių.
Jaunuoliui buvo 21 metai, jis tarnavo apie aštuonis mėnesius. Jis atliko privalomąją karinę tarnybą ir jau buvo įgijęs jaunesniojo seržanto laipsnį.
Žinoma, jaunuolis buvo apibūdintas teigiamai, tačiau daugiau detalių nepateikta.
Baltarusijos siena nusineša ne tik baltarusių gyvybes. 2024 m. gegužės 28 d. pabėgėlis iš Azijos, bandęs kirsti Lenkiją iš Baltarusijos, užpuolė lenkų pasienietį savadarbiu ietimi. Pasienietis, kuris laikė skydą prie pasienio tvoros plyšio, buvo sunkiai sužeistas. Nepaisant to, kad jis buvo išskraidintas į Varšuvą, jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Pasieniečiui Mateuszui Sitkui taip pat buvo vos 21 metai.
Šie incidentai įvyko 300 km atstumu vienas nuo kito.