2023 m. vasario 16 d. Europos Parlamentas, priimdamas rezoliuciją „Vieneri metai po Rusijos įsiveržimo ir agresijos karo prieš Ukrainą“, paragino ES valstybes nares suteikti apsaugą sąžinės prieštarautojams ir dezertyrams, bėgantiems iš Baltarusijos, Rusijos ir okupuotos Ukrainos teritorijų. Tačiau daugumoje valstybių narių ši apsauga nėra užtikrinama.

Su retomis išimtimis rusams, atsisakantiems kariauti Ukrainoje, yra beveik neįmanoma gauti humanitarinių vizų ES valstybių narių ambasadose tokiose šalyse kaip Gruzija, Azerbaidžanas ir Armėnija, kur jie gali atvykti be tarptautinio paso. Dažnai jiems liepiama grįžti į Rusiją ir kreiptis į ambasadas ten, nors jų saugumui šiose šalyse gresia pavojus. Lietuvoje karo tarnybos Baltarusijoje vengiantys asmenys dažnai susiduria su deportacijos grėsme. Tai vyksta nepaisant realios grėsmės, susijusios su bauginimu, areštu ar įkalinimu, ypač tiems, kurie atsisako atlikti karo tarnybą.

Rusų dezertyras Saša (vardas pakeistas) savo situaciją apibūdina taip:

„Buvau priverstinai pašauktas ir išsiųstas į frontą. Nenorėjau dalyvauti kruviname Rusijos įsiveržime į Ukrainą ir žudyti nekaltų žmonių. Nuo pirmosios mobilizacijos dienos ieškojau būdo pabėgti iš savo karinio dalinio ir palikti Rusijos kariuomenę.”

(…) Tikėjausi rasti apsaugą Europoje, bet kol kas taip neatsitiko. Pabėgau į Prancūziją per Armėniją ir Kroatiją. Tačiau po kelių mėnesių gavau nurodymą grįžti į Kroatiją. Ši šalis daugeliu atvejų nesuteikia prieglobsčio Rusijos piliečiams. Baiminuosi, kad iš ten mane gali deportuoti į Bosniją, o vėliau – į Rusiją.”

Tuo tarpu pilietinės visuomenės organizacijos, padedančios karo atsisakantiems žmonėms, yra stigmatizuojamos kaip „užsienio agentai“.

Raginame Europos Parlamentą dar kartą paraginti valstybes nares suteikti apsaugą tiems, kuriems kyla pavojus, nes jie atsisako kariauti, vadovaujantis JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) Tarptautinės apsaugos gairėmis. Prašome valstybių narių suteikti humanitarines vizas tiems, kurie atsisako kariauti, taip įgyvendinant žmogaus teisę į sąžinės prieštaravimą karo tarnybai – nepriklausomai nuo to, ar jie atsisako šaukimo į kariuomenę, ar priima tokį sprendimą mokymų metu, tarnyboje ar būdami rezerve.

Pasirašė:

• Quaker Council for European Affairs (QCEA)
• European Bureau for Conscientious Objection (EBCO)
• German Peace Society – United War Resisters
• Un Ponte Per ETS (UPP)
• Pax Christi International
• Connection e.V.
• War Resisters’ International
• International Fellowship of Reconciliation (IFOR)

Su šia tema susiję straipsniai:

Italijoje surengti mitingai, skirti paremti baltarusių, ukrainiečių ir rusų pasipriešinimo dėl karo prievolės atsisakiusiems asmenims Mūsų Namai kartu su 38 organizacijomis pasirašė peticiją, kuria ginami rusų karo prievolininkai ir dezertyrai Interaktyvus dialogas su specialiuoju pranešėju Baltarusijos klausimais: baltarusių sąžinės prieštaraujančių asmenų padėties Lietuvoje nagrinėjimas Tarptautinė sąžinės prieštaraujančiųjų diena Rusų okupantai sumušė baltarusių kareivį dėl Baltarusijos vėliavos Armėnija nėra saugi trečioji šalis baltarusių deportuotiems iš Lietuvos