2025 m. balandžio 6 d. Varšuvoje įvyko Baltarusijos politinio pabėgėlio ir aktyvisto Maksimo Černiavskio laidotuvės. Nuo 2011 m. jis dalyvavo protesto judėjimuose Baltarusijoje, patyrė valstybės represijas ir buvo priverstas pasitraukti į tremtį, kur tęsė savo pilietinę veiklą. Mirties priežastis – savižudybė.

Lygiai prieš mėnesį, 2025 m. kovo 4 d., pabėgėlių stovykloje Pabradėje, Lietuvoje, buvo rastas miręs kitas Baltarusijos politinis pabėgėlis – Stanislavas Brykinas. Pagrindinė tyrimo versija – savižudybė. Brykinas aktyviai dalyvavo 2020 m. protestuose, įskaitant streiką valstybės valdomoje įmonėje „Beltelecom“. Po persekiojimo, kuris buvo nukreiptas prieš jį ir jo šeimą, jis pabėgo iš Baltarusijos ir ieškojo prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau Lietuvos institucijos paskelbė jį grėsme nacionaliniam saugumui, o tai reiškė realią grėsmę būti deportuotam į Baltarusijos kalėjimą.

Maksimas Černiavskis, iš socialinių tinklų

Stanislavas Brykinas, time.kz

Bandydamas rasti saugumą, Brykinas pateikė prieglobsčio prašymą Vokietijoje. Vis dėlto, remiantis Dublino reglamentu, jis buvo grąžintas į Lietuvą, kur liko pabėgėlių stovykloje, laukdamas galimos deportacijos atgal į Baltarusiją.

Susidūręs su realia grėsme būti kankinamam ir įkalintam Baltarusijos kalėjime, šis vyras pasirinko mirtį.

Žmogaus teisių organizacijai Mūsų namai savižudybės tarp baltarusių aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų išlieka labai skausminga ir jautri tema.

Yana Polyakova, naviny.by

2009 m. kovo 7 d. mūsų kolegė, žmogaus teisių gynėja Jana Poliakova iš Soligorsko nusižudė. Prieš mirtį ji buvo sumušta policijos pareigūnų, viešai šmeižta valstybinėje žiniasklaidoje ir neteisingai apkaltinta baudžiamojoje byloje. Savižudybės metu ji buvo nuolat spaudžiama teisėsaugos institucijų ir jau buvo nuteista laisvės atėmimo bausme. Jos paskutiniai žodžiai buvo: „Aš nebūsiu kalinė.“ Jos mirtis buvo protestas prieš policijos ir teismų smurtą.

Pasak organizacijos „Mūsų namai“, savižudybės tarp Baltarusijos politinių aktyvistų ir pabėgėlių atspindi sisteminį šios grupės pažeidžiamumą.

Tarptautinės apsaugos mechanizmų trūkumas, neapibrėžtas teisinis statusas, grėsmė būti deportuotam į Baltarusijos kalėjimus ir kankinimus, stigmatizacija bei politinis spaudimas – įskaitant paskelbimą „grėsme nacionaliniam saugumui“ – reikšmingai padidina psichologinio lūžio ir savižudybės riziką.

Galime teigti, kad ši bauginanti savižudybių tendencija tarp Baltarusijos politinių pabėgėlių nusipelno didesnio dėmesio iš žmogaus teisių institucijų, ES organų bei tarptautinės apsaugos sistemų.

Po ketverių metų, per kuriuos matėme baltarusių pabėgėlių savižudybes – lydimas tylos ir neveiklumo – nebetikime, kad Stanislavo Brykino ar Maksimo Černiavskio mirtis buvo paskutinė.

Deja, bus ir daugiau savižudybių tarp Baltarusijos politinių pabėgėlių.

Deja, mes tuo įsitikinę.

Credits Unsplash

Su šia tema susiję straipsniai:

Baltarusijos pabėgėlių savižudybės tęsiasi Baltarusijos demokratinių jėgų forumo kreipimasis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę Baltarusijos propagandos išpuoliai prieš Olgą Karač ir tremtyje veikiančią Baltarusijos žmogaus teisių organizaciją „Mūsų namai“ Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistei Olgai Karač įteikta Laisvosios Veimaro Respublikos žmogaus teisių premija Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 52-ojoje sesijoje Ženevoje aptarta Baltarusijos karo prievolininkų ir dezertyrų padėtis 30 ukrainiečių pabėgėlių gavo humanitarinę pagalbą iš Mūsų Namai