Žodinis pareiškimas per interaktyvų dialogą su specialiuoju pranešėju migrantų žmogaus teisių klausimais
JT Žmogaus teisių taryba, 56-oji sesija
WRI ir Connection e.V.
2024 m. birželio 26 d., JT Žmogaus teisių tarybos 56-osios sesijos proga, Ženevoje buvo užbaigtas interaktyvus dialogas su specialiuoju pranešėju migrantų žmogaus teisių klausimais. Connection e.V., bendradarbiaudama su WRI, pasisakė iškeldama klausimą dėl atsisakymo suteikti prieglobstį sąžinės prieštaraujantiems asmenims ir paragino Žmogaus teisių tarybos narius ginti sąžinės prieštaraujančius asmenis, kurių žmogaus teisės pažeidžiamos jų kilmės šalyje.
Pone pirmininke,
„War Resisters International” (WRI) dėkoja specialiajam pranešėjui už jo ataskaitą[1] ir už aiškų priminimą, kad „migrantai yra teisių turėtojai” ir kad jiems taikoma tarptautinė žmogaus teisių sistema, nepriklausomai nuo jų statuso[2].
Pritariame Specialiojo pranešėjo susirūpinimui dėl to, kad pasakojimai apie migrantus, kurių padėtis yra neteisėta, ir prieglobsčio prašytojus tapo priešiški[3] ir kad pabėgėliai dažnai susiduria su teisiniu netikrumu[4].
Šie asmenys labai dažnai yra labai pažeidžiami, o tai turi įtakos jų saugumui ir orumui.
Lietuvoje, kaip praneša „Mūsų namai”, baltarusių politinio prieglobsčio prašymų atmetimas nuo 2022 m. išaugo 6,5 karto [5]. [Tie, kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, šiuo metu gyvena nelegaliai ir neteko medicininės priežiūros bei kitų pagrindinių teisių.] Kai kurios iš šių bylų yra susijusios su sąžinės prieštarautojais ir dezertyrais, tokiais kaip Vitalijus Dvarašinas ir Nikita Sviridas, žurnalistas Alehas Barščiauskis [kurio tyrimas dėl leidimo laikinai gyventi šalyje ką tik buvo sustabdytas].[6], ir jo žmona Olga Karatch, žmogaus teisių gynėja, kurios laikinas leidimas gyventi šalyje baigsis rugpjūčio 23 d. Jiems visiems [buvo atsisakyta suteikti prieglobstį ir] gresia išsiuntimas į Baltarusiją.
Vokietijoje rusų karo prieglobsčio atsisakiusiems asmenims pagal sąžinę buvo atsisakyta suteikti prieglobstį[7], kaip vasario 9 d. Nikolajui Goriačiovui, motyvuojant tuo, kad nėra realaus pavojaus jiems grįžti į tėvynę. Tai neatspindi realių pranešimų iš vietos, kaip pabrėžiama ir Europos atsisakymo dėl sąžinės prieštaravimo biuro metinėje ataskaitoje [8]
Sąžinės prieštaraujantieji karinei tarnybai gali gauti pabėgėlio statusą, jei jiems gresia persekiojimas savo šalyje, kaip nurodė JTVPK. [9].
WRI kartu su partneriu „Connection e.V.” ragina Tarybą užtikrinti, kad prieglobstį ir apsaugą gautų tie asmenys, kurių žmogaus teisė į sąžinės prieštaravimą pažeidžiama kilmės šalyje.
Raginame Europos šalis atsižvelgti į rizikos vertinimą, įtrauktą į atitinkamą ES direktyvą [10], atitinkamai į pabėgėlių konvenciją [kuri dėl savo prigimties skatina platų aiškinimą [11], siekiant užtikrinti, kad asmenims, kuriems gresia persekiojimas, būtų suteikta tarptautinė apsauga] [12]
Dėkojame.
________________
[1] https://documents.un.org/doc/undoc/gen/g24/069/76/pdf/g2406976.pdf
[2] A/HRC/56/54, par. 49.
[3] A/HRC/56/54, par. 113.
[4] Ten pat, par. 62: „Pabėgėliai dažnai susiduria su teisiniu netikrumu dėl įstatymų ir administracinių procedūrų, kurios vilkina arba apsunkina reguliaraus statuso įgijimą.”
[5] nuo 8,33 % (2022 m. rugpjūčio mėn.) iki 76,19 % (2024 m. kovo mėn.)
[6] „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 33 straipsnio 5 dalimi, jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas.
[7] Pavyzdžiui, Berlyno administracinis teismas 2023 m. lapkričio 24 d. nusprendė: […] kolegija yra įsitikinusi, kad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, teismo sprendimo priėmimo metu nėra didelės tikimybės, kad ieškovas artimiausiu metu bus priverstinai mobilizuotas ir vėliau išsiųstas į frontą Ukrainoje. […] Rūmai įsitikinę, kad šiuo metu ir kol kas Kremliaus politinės gairės rodo, kad 2022 m. rugsėjo mėn. vykdyta (prievartinė) mobilizacijos kampanija nebus tęsiama nei atvirai, nei slaptai, ir šiuo metu nėra jokių patikimų požymių, kad artimiausiu metu bus įsakyta vykdyti tolesnę dalinę ar net visuotinę mobilizaciją.
[8] https://ebco-beoc.org/sites/ebco-beoc.org/files/2024-05-15-EBCO_Annual_Report_2023-24.pdf
[9] JTVPK, Tarptautinės apsaugos gairės Nr. 10: Prašymai suteikti pabėgėlio statusą, susiję su karine tarnyba pagal 1951 m. Konvencijos ir (arba) 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 1A straipsnio 2 dalį.
https://www.unhcr.org/sites/default/files/legacy-pdf/529efd2e9.pdf
[10] 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo pabėgėlių ar asmenų, galinčių gauti papildomą apsaugą, statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų.
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex%3A32011L0095
[11] „Pabėgėlių konvencija neapibrėžia, kas yra persekiojimas, nes: neįmanoma iš anksto išvardyti visų netinkamo elgesio formų, dėl kurių asmuo galėtų teisėtai gauti tarptautinę apsaugą.”
Najmah Ali (2021) Conscientious Objection to Military Service and Refugee Status Determination (Quaker United Nations Office, Geneva), p. 6.
[12] Ten pat, p. 7.
Connection e.V.” ir „War Resisters’ International”: Žodinis pareiškimas, padarytas per interaktyvų dialogą su specialiuoju pranešėju migrantų žmogaus teisių klausimais Žmogaus teisių tarybos 56-ojoje sesijoje. 2024 m. birželio 26 d.